Šildymo Renovacija ir Kompensacijos Privačiuose Namuose Lietuvoje

Dėl šimtais procentų per metus pabrangusių energijos išteklių, šildymo kainos Lietuvoje išaugo rekordiškai. Visgi, mažiausiai nukentėjo renovuotų daugiabučių namų gyventojai. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.

AB „Klaipėdos energija“ kas mėnesį suveda miesto statistiką, kuri akivaizdžiai byloja, jog per keturis šalčiausius šio šildymo sezono mėnesius renovuotų namų gyventojai sumokėjo virš 80 proc. Skaičiuojama, kad 60 m2 nerenovuotas butas 2021 m. lapkričio - vasario mėn. už šilumą sumokėjo 248,15 eur (be PVM), kai tuo pačiu laikotarpiu renovuotas butas sumokėjo - 137,54 eur (be PVM).

Valstybės Parama Šildymo Renovacijai

Artėjant šildymo sezonui, daugelis privačių namų savininkų susimąsto apie būdus, kaip sumažinti šildymo išlaidas. Vienas efektyviausių būdų - namo renovacija, apimanti šilumos izoliacijos gerinimą ir neefektyvių šildymo sistemų keitimą. Lietuvos valstybė taip pat siūlo įvairias kompensacijas ir paramos programas, skirtas padėti gyventojams atnaujinti savo būstus ir sumažinti energijos suvartojimą.

Aplinkos ministerija remia projektus, kurie mažina šilumos energijos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą privačiuose namuose, pagal Klimato kaitos specialiąją programą. Fizinių asmenų paraiškas paramai gauti priima ir vertina Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) taip pat teikia paramą individualių namų renovacijai. Kompensacija apskaičiuojama pagal namo naudingąjį plotą - 75 eurai už kvadratinį metrą.

Kompensacijos Dydis ir Sąlygos

Kompensacijos dydis priklausytų nuo to, kiek namo išorei (t. y. fasado) ir vamzdynų renovacijai numatytos priemonės leistų sutaupyti šilumos energijos. Galimam energijos sutaupymui apskaičiuoti reikėtų nustatyta tvarka parengti namo investicijų planą.

• Jei sutaupymas būtų ne mažesnis kaip 20 procentų - kompensuojama 15 procentų investicijų sumos.
• Sutaupius ne mažiau kaip 40 procentų - kompensuojama 40 procentų investicijų sumos.

Nurodyti kompensacijų dydžiai taikomi projektams, kurie bus užbaigti iki 2015 m. spalio 1 d.

Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, neturėtų nerimauti, jei namo bendrija nusprendė renovuoti daugiabutį. Jie gali gauti valstybės paramą - tokiems žmonėms bus apmokėtas visas paimtas kreditas ir palūkanos. Būtent ši, dabar galiojanti tvarka, skatina minėtų kompensacijų gavėjus atnaujinti (modernizuoti) savo būstą. Taip pat didina nepasiturinčių gyventojų galimybes dalyvauti būsto atnaujinimo (modernizavimo) programoje, užtikrina, kad jie nebus palikti likimo valiai ir gaus piniginę paramą iš valstybės.

Be to, visos šalies mastu yra tik 5 proc. šalies gyventojų, kurie gauna kompensacijas už šildymą. Iš jų didžioji dalis gyvena privačiuose namuose, nemaža dalis - kaimo teritorijoje, tokie šie gyventojai būstą šildo ne centralizuotai, o dažniausiai - kietuoju kuru. Gyventojai, kuriems skiriama kieto kuro kompensacija, sudaro apie 1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, vertinamos ne tik šeimos pajamos ir turtas, bet ir patiriamos išlaidos už šildymą. Pastarosios yra kompensuojamos, kai jos viršija 20 proc. šeimos pajamų, prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas (VRP 350 Lt.). Be to, kompensacija skiriama tik už įstatyme nustatytą normatyvinį plotą: vienam gyvenančiam asmeniui 38 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui pridedant po 12 kv.

Šildymo Sistemų Atnaujinimas

Šildymo sistemų technologijos per pastaruosius dešimtmečius sulaukė didelių pokyčių. Dabar pastatų apšildymui siūlomi dešimtys skirtingų šilumos šaltinių ir šildymo būdų. Griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai smarkiai pakeitė ir šildymui reikalingos energijos kiekius.

Šiluma dabar gali būti išgaunama iš oro, gali būti sugrąžinama į patalpas ta šiluma, kuri prarandama vėdinimo metu. Todėl moderniame name šildymo sistema neįsivaizduojama be vėdinimo ir rekuperacijos sistemų.

Renkantis šildymo tipą atsižvelgiama į kelis kriterijus:

• Kuro ar energijos kaina, nuo kurios priklausys pagamintos šiluminės energijos kaina.
• Kuro gavimo ir laikymo sąlygos.
• Šilumos generatoriaus kaina, šildymo sistemos ir jos įrengimo kaina.
• Šildymo įrangos eksploatacijos kaštai.

Šilumos poreikio skaičiavimas yra susietas su per atitvaras prarandama šiluma. Skirtingos atitvaros turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus. Per atitvaras sklindantis šilumos srautas matuojamas vatais (W). Pagrindinė formulė: šilumos perdavimo srautas (W) = plotas (m2) x atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2K)) x temperatūrų skirtumas.

Orientacinius šilumos energijos kiekius reikalingus pastatui apšildyti galima matyti lyginant atskiras energinio efektyvumo klases vidutinio dydžio ir vidutinių poreikių šeimos name. Pavyzdžiui, 150 kv. m name, kuriame gyvena 4 žmonės, šilumos energijos šildymui su karšto vandens ruošimu poreikis yra:

Aukšto energinio efektyvumo sandariose patalpose turi būti dažnai keičiamas oras. Kartu su šalinamu oru pašalinama ir šiluma. Įrengus rekuperaciją šilumos energijos praradimai sumažėja apie 40 ar net 50 procentų. Jei per vėdinimo sistemą prarandama šiluma nebūtų susigrąžinama, net A klasės pastate šilumos energijos suvartojimai prilygtų B ar net C klasės pastatui.

Modernus židinys turi gerokai didesnius šilumos atidavimo rodiklius, be to, gali būti jungiamas į bendrą šildymo ir akumuliacinės talpos sistemą. O kur dar natūralios ugnies jaukumas šaltą ir tamsų vakarą.

Daugiabučių Namų Renovacija

Atšilus orams renovacijos programa smarkiai pajudėjo į priekį. Šiuo metu yra sudarytos 345 rangos darbų sutartys, prie 82 daugiabučių jau stovi pastoliai ir jų kasdien daugėja. Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus galima skelbti atskirus konkursus techniniam projektui parengti ir rangos darbams pirkti.

Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo paslaugos, statybos techninės priežiūros paslaugos ir statybos rangos darbai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti perkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, kai pirkimus vykdo perkančioji organizacija. Kai pirkimus vykdo kiti subjektai - pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką arba per viešosios įstaigos CPO LT elektroninį katalogą.

Šios praktikos atsisakyta pakeitus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo tvarkos aprašą, kadangi tokia nuostata neatitinka JESSICA kontroliuojančiojo fondo lėšų minėtiems projektams finansuoti naudojimo sąlygų. Šio fondo lėšos skiriamos projektams, pagal kuriuos sutaupoma ne mažiau kaip 20 procentų šiluminės energijos ir pasiekiama ne mažesnė kaip D energinio naudingumo klasė.

Sienų Šiltinimas Daugiabučiuose

Ar daugiabučiams (5 aukštų) namams Lietuvoje taikomas sienų tarpų šiltinimas (pripurškimas) poliuretano putomis, ekovata, polistireno granulėmis ar kt. medžiagomis? Ar verta taip šiltinti, ar tai nereikalingas darbas ir naudos mažai? Pastato šiltinimo būdą kiekvienu atveju turi parinkti projektuotojas, atsižvelgdamas į namo specifiką.

Teisės aktuose tiksliai reglamentuotos išorinės, t. y. tinkuojamosios arba vėdinamos termoizoliacinės sistemos. Tuščiame sienų oro tarpe vyksta oro cirkuliacija, kuri yra šilumos nuostolių šaltinis.

Oro cirkuliaciją galima sustabdyti sienų oro tarpą užpildant termoizoliacine medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad sienos oro tarpo užpildymas termoizoliacinėmis putomis renovuojant daugiabutį namą turėtų būti priskirtinas prie pagalbinių priemonių, padedančių pagerinti pastato sandarumą ir padidinti termoizoliaciją.

Dėl per mažo termoizoliacinio sluoksnio storio, vien tik oro tarpo užpildymas yra nepakankamas sprendimas įgyvendinant galiojančius minimalių pastatų atitvarų energinio naudingumo reikalavimus.

Radiatorių Galingumo Didinimas

I ir V aukšto gyventojų butuose taip pat kraštinių laiptinių butuose, kuriuose daugiau išorinių lauko sienų, temperatūra šildymo periodu yra 1-3 laipsniais žemesnė nei namo viduryje esančiuose butuose. Ar nepraktikuojama šiuose butuose padidinti radiatorių sekcijų skaičių (1-3 vnt.) taip išlaikant vienodą temperatūrą viso namo butuose ir nekeliant temperatūros visam namui?

Dideliame pastate, atsižvelgiant į kiekvienos patalpos specifiką (padėtį pastate ir kt.), normalu, kad atsiranda skirtingi šilumos energijos poreikiai, reikalingi tokiai pačiai temperatūrai patalpose palaikyti.

APVA Parama Namo Renovacijai 2025 m.

APVA parama namo renovacijai 2025 m. yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones.

APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų.

Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos. Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m.

Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas) 2025-04 Nr.

📌 Svarbu: Nesvarbu, ar teikiate pirmas ar paskutinis - visi vertinami vienodai. Paraiškų teikimo reikalavimai lieka tokie patys kaip 2024 m., įskaitant energinio naudingumo klasės pagerinimą.

Reikalavimai ir Dokumentai

Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių renovaciją pradedate anksčiau nei gavote sertifikatą ir pažymą, būtina fiksuoti visus darbus nuotraukomis - tiek prieš pradedant, tiek viso proceso metu.

Namo nuotraukos: Nufotografuokite namą iš visų pusių prieš renovaciją. Visus atliekamus darbus fotografuokite.

Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais: Ekspertas įvertins, kokie konkretūs darbai reikalingi energiniam efektyvumui padidinti, ir pateiks juos pažymoje.

Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo.

Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti. Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.

Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų (pvz.

Paraišką reiks pateikti per rugsėjo mėnesį, APVA paramą jau patvirtino.

Daugiau apie ankstesnę 2024 m. Norėdami palyginti 2025 m. paramą su ankstesniais metais arba sužinoti daugiau apie 2024 m. paramos sąlygas, skaitykite mūsų straipsnį apie 2024 m.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Ar apšiltinus tik stogą suteikiama parama? Ne, tik apšiltinus stogą ši parama nėra suteikiama. Kad gautumėte paramą, reikia pasiekti ne mažiau kaip 40 % energijos sutaupymą, lyginant su dabartine namo klase.

Ar vien tik šildymo šaltinio pakeitimas suteiks galimybę gauti paramą? Ne, vien tik šildymo šaltinio pakeitimas nesuteiks galimybės gauti paramą, nes nebus pasiektas reikalingas 40 % energijos sutaupymas.

Ar visus darbus reikia atlikti iš savų lėšų? Taip, visus darbus reikia atlikti iš savų lėšų.

Jau turiu pastato energinio naudingumo sertifikatą. Ar to užtenka? Ne, vien energinio naudingumo sertifikato neužtenka.

Ar būtina samdyti rangovą darbams atlikti? Ne, nebūtina - darbus galite atlikti patys.

Namų Renovacija: Šildymo Kompensacijos ir Dalyvavimas Renovacijos Procese

Pagal galiojančią tvarką kompensacija už šildymą po balsavimo (pasibaigus balsavimui) skiriama tik tiems gyventojams, kurie dalyvavo balsavime ir balsavo „už“.

Daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Nuostatos dėl kompensacijų dydžio mažinimo atsisakiusiems dalyvauti modernizacijos projektuose yra numatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 5 d. ir 21 str.

Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos, nuo 2022 m. teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

„2022 m. I ketv. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo ir 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą bei palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. eurų, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms - 1,8 mln.

Valstybės Parama Renovacijai

Modernizuojamų daugiabučių namų gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Be to, butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis, kurie skirti energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti.

30 proc. parama renovacijai suteikiama, kai po modernizavimo pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Taip pat valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.

Gyventojams suteikiama papildoma 10 proc. Papildomą 30 proc. paramą gyventojai gali gauti ir alternatyviems energijos šaltiniams įrengti - šilumos siurbliams, saulės kolektoriams, saulės jėgainėms ir kitiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

Nors valstybės paramos dalis visiems butų savininkams yra reikšminga, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, ne visuomet gali padengti likusias išlaidas už renovaciją. Siekiant spręsti šią problemą, jiems valstybė suteikia 100 proc. paramą.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai.

Gyventojams taip pat sudaromos ir lengvatinės sąlygos pasiskolinti renovacijos išlaidoms padengti. Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti anksčiau sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Taip pat butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t. y.

Daugiabučių Renovacija: Gyventojų Nuomonės ir Poveikis Šildymo Sąskaitoms

Pusė (52 proc.) senos statybos daugiabučiuose gyvenančių lietuvių norėtų, kad jų namas būtų renovuotas, o dauguma (59 proc.) tarp svarbiausių naudų tobulinant būstą nurodo pinigų taupymą. Visgi 56 proc. žmonių nuvertina renovacijos poveikį šildymo sąskaitoms, kuris yra didesnis, nei daugelis mano. Tą atskleidė „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenys.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimais, pagal gerąsias praktikas modernizuotuose namuose sąskaitos už šildymą yra 50-60 proc. mažesnės nei panašiuose nerenovuotuose daugiabučiuose. Tačiau penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad dėl renovacijos šildymo sąskaitos sumažėja tik iki 20 proc. Didžiausia dalis (38 proc.) mano, kad sąskaitas galima sumažinti 21-40 proc.

Realybę atitinkantį 41-60 proc. vertinimą pasirinko ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų. 9 proc. gyventojų mano, kad renovuotuose namuose sąskaitos sumažėja daugiau kaip 60 proc. Dešimtadalis (11 proc.) respondentų sutaupymų įvertinti negalėjo.

„Daugiabučių renovaciją vis dar gaubia nemažai klaidingų įsitikinimų, ir tai gali turėti įtakos daugiabučių gyventojų sprendimams, o juos priimant visuomet svarbu remtis duomenimis, o ne nuogirdomis. Renovacija šildymo išlaidas vidutiniškai sumažina per pusę, ir, kadangi ekonominis motyvas - dažniausiai įvardinta renovacijos nauda, potencialo tolesnei daugiabučių renovacijai tikrai yra“, - sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

J. Cvilikienė pažymi, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui, būsto išlaikymui ir transportui sudaro apie 40 proc. namų ūkių pajamų, tad sutaupius šildymui daugiau lėšų būtų galima skirti kitoms reikmėms.

„Sutaupymai šildymui renovavus daugiabutį tikrai yra reikšmingi, ypač įvertinus, kad šildymo sezonas Lietuvoje yra ganėtinai ilgas. Tai rodo ir gautos sąskaitos už spalio mėnesį, pavyzdžiui, už tokio pačio ploto butą renovuotame daugiabutyje sostinės gyventojai mokėjo net 20 eurų mažiau, tad viso sezono metu jie sutaupys daugiau kaip 100 eurų, ir šias lėšas galės nukreipti savo finansinės sveikatos stiprinimui“, - pažymi J. Cvilikienė.

Modernizacija leidžia ne tik sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir suteikia ir kitų gyventojams svarbių privalumų. Kaip rodo tyrimas, antra gyventojų dažniausiai nurodyta renovacijos nauda yra didesnis komfortas ir aukštesnė gyvenimo kokybė (58 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tyrimo dalyvių išskyrė padidėjusią turto vertę, mažesnį poveikį aplinkai ir CO2 pėdsaką padirinko 19 proc. apklaustųjų.

APVA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra renovuota dar tik apie 15 proc. senų modernizacijos programoje dalyvauti galinčių daugiabučių. Daugiau nei 1000 namų yra renovuojami šiuo metu. Pagal renovuotų daugiabučių dalį lyderėmis yra Birštono (63 proc.), Palangos (52 proc.) ir Druskininkų (44 proc.) miestų savivaldybės.

APVA kartu su Aplinkos ministerija iki 2026 m. balandžio 1 d. pratęsė kvietimą teikti paraiškas valstybės paramai gauti, kuomet modernizacija siekiama B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, o šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Dalį renovacijai skirtų lėšų pagal parengtą modernizacijos projektą padengia valstybė. Daugiabučių renovacijai palankiomis sąlygomis galima pasinaudoti „Swedbank“ kreditu.

tags: #sildymo #renovacija #kompensacijos #privaciuose #namuose