Lietuvoje vis dar galima išgirsti įvairių skirtingų nuomonių apie karkasinius namus, o labiausiai apie jų patvarumą ir ilgaamžiškumą. Atsakant į klausimą - tai nėra taip.
Karkasinio namo statybos, palyginti su kitų konstrukci¬jų namais, kainuoja apytiksliai ~20 % pigiau. Suprojektavus Jūsų svajonių namą, karkasinis namas nesunkiai su¬renkamas, apdailinamas iš išorės bei apšildomas iš vidaus per 1-2 mėnesius. Dėl paprastos konstrukcijos karkasinius namus lengviausiai pastatyti itin sandarius.
Universalumas. Karkasiniai namai pritaikomi, bet kokiems projektams ir mažiausiais kaštais išsprendžiami patys sudėtingiausi architektūriniai sprendimai. Statant karkasinius namus, visos namo konstrukcijos apskaičiuojamos ir parenkamos taip, kad atlaikytų didelius krūvius, sniego naštą, pavojingą vėją ir kitas stichijas. Karkasinių namų sienos yra užpildytos vatos izoliacijos sluoksniu, taip pat, tokių namų statyboms nėra naudojamos akumuliuojančios medžiagos, todėl jie išyla greičiau.
Juk ši technologija buvo naudojama ištisiems Londono rajonams statyti dar prieš I pasaulinį karą. Šie namai vis dar stovi, juose gyvena ir šie namai toliau išlaiko aukštą rinkos kainą. Kaip ir bet kurioje statyboje, didelę įtaką turi naudojamų medžiagų kokybė, taip pat statybų komandos žinios ir įgūdžiai. Du svarbiausi dalykai, kurie tuo pačiu yra paprasčiausias būdas suklysti. Visų pirma reikėtų pradėti nuo medienos, nes tai visa ko pradžia. Pirmiausiai pastatomas karkasas ir tik tada montuojama izoliacija. Jau turime namo griaučius.
Karkasinio namo statybos procesas
Šiltinimas ir izoliacija
Pernelyg plono šilumos izoliacijos sluoksnio naudojimas neužtikrina reikalaujamų sienos šiluminių parametrų ir dėl to atsiranda dideli šilumos nuostoliai, kas lemia ir didesnes išlaidas šildymui. Dar dažnai susiduriama su šilumos izoliacinių medžiagų pasirinkimu ir taupymu jų kokybės sąskaita. Vietoj aukštos kokybės efektyvios akmens vatos pasirenkamas pigiausias atitikmuo rinkoje, nes galvojama, kad šiluminiai parametrai beevik tokie patys.
Yra pasitaikę atvejų, kuomet po kelerių metų nuo pastatyto namo nuėmus fasado apdailą galima matyti pasekmes susijusias su pigių ir mažo tankio stiklo vatos demblių naudojimu šiltinimui. Nepakankamas storis ir stiklo vatos demblių deformacijos sukūrė šilumos tiltelius, kuriuos sutvarkyti nėra taip lengva. Žmonės nepagaili lėšų įsigyti gerai šildymo įrangai ar buitinei technikai, tačiau būna priešingai su šilumos izoliacija, kuri, galbūt dėl to, kad yra nematoma, neatkreipia tiek dėmesio. Tačiau minėtuoju atveju, net ir brangi šildymo įranga negalėjo pakelti vidaus temperatūros šaltomis žiemos dienomis, virš 17 °C.
Drėgmės kontrolė
Didžiausias karkasinio namo priešas yra drėgmė. Tam, kad ji nepatektų į sienos konstrukciją, naudojamos specialios plėvelės ir membranos. Iš vidinės (šiltosios) pastato pusės naudojama garų izoliacinė plėvelė, kuri neleidžia patalpose esantiems garams patekti į sienos vidų. Savo ruožtu kitoje izoliacijos pusėje klojama atspari vėjui, bet garus praleidžianti membrana.
Jos paskirtis sustabdyti vėjo prasiskverbimą į šiltinimo sluoksnį ir tuo pačiu metu išleisti drėgmę iš sienos į išorę, jei jau drėgmė pateko į vidų. Plėvelės turi būti kruopščiai sumontuotos. Vidinė, garo izoliacinė plėvelė, turi būti visiškai užsandarinta, nepaliekant nei menkiausio tarpo ar pažeidimo joje, todėl sudūrimus reikia užsandarinti specialia lipnia juosta.
Neteisingai atlikus šių svarbių elementų montavimą, sienos pradės kauptis drėgmė, o galbūt ir pamatysite pirmuosius pelėsio apsireiškimo ženklus. O tai jau kelia rimtų problemų ne tik namo konstrukcijoms, bet ir žmonių sveikatai. Apie pelėsio rizikas ir išnaikinimo galimybes skaitykite mūsų paruoštame straipsnyje: Drėgmė namuose yra pagrindinė pelėsio susidarymo priežastis. Nė viena pastato atitvara nėra 100 proc. sandariai užizoliuota. Iš namo vidaus prie sienas prasiskverbiantis oras yra šiltas ir jame yra daug drėgmės. Susilietęs su šaltu lauko oru, jo temperatūra nukrenta. O kuo šaltesnis oras, tuo mažiau jame gali būti vandens garų.
Karkasinio namo sienos sandara
Vėdinami fasadai
Namo sienos ne tik saugo gyventojus nuo šalčio, karščio, lietaus bei vėjo, bet ir kuria estetinį namo vaizdą. Tačiau Lietuvoje dažnai pamatysi fasadą atšokusiais tinko gabalais ar apsilupinėjusiais dažais. Taip atsitinka ne tik dėl nekokybiškai atliktų darbų, bet ir pakankamai atšiaurių mūsų platumos oro sąlygų.
Statydami gyvenamąjį namą ar kitą statinį, jokiu būdu neturėtume pamiršti, kokioje klimato juostoje gyvename. Namų fasadai Lietuvoje patiria didelius temperatūrų svyravimus ir drėgmės poveikį. Žiemą dažnai kartojasi atodrėkiai ir atšalimai. Taip pat pasitaiko efektas, kai pavasarėjančios saulės spinduliai fasadą šildo, o oro temperatūra vis dar neigiamoji. Dėl tokių oro išdaigų namo sienos gali sudrėkti ir apledėti. Stipriai lyjant ir pučiant šoniniam vėjui, kai kurie namo sienų plotai taip pat gali įmirkti. Ypač jeigu lietingas periodas gana ilgas.
Drėgmei prasiskverbus į gilesnius sienos sluoksnius, smarkiai prastėja šiltinamosios medžiagos savybės. Be to, sienai ilgesnį laiką esant drėgnai, viduje gali apsigyventi pačių įvairiausių pelėsių ir grybelių, kurie palaipsniui neišvengiamai prasiskverbs ir į gyvenamąsias patalpas. Tad jeigu nenorite dalytis savo namų su Jūsų sveikatai itin kenksmingomis kitomis gyvybės formomis, fasadas - viena iš tų namo vietų, kuriai papildomas vėdinimas tikrai nepakenktų.
Oro sąlygų negalime pakeisti, bet įrengti tokį fasadą, iš kurio perteklinė drėgmė greitai ir lengvai pasišalintų - galime. Vėdinamieji fasadai saugo namo sienas ne tik nuo drėgmės, bet ir nuo perkaitimo. Nustatyta, kad pastato sienos Lietuvoje vasarą gali įkaisti iki 70 laipsnių, o kai kuriais atvejais ir daugiau. Vėdinamojo fasado technologija puikiai apsaugo nuo karščio prasiskverbimo į gilesnius sienos sluoksnius ir patalpų vidų.
Vėdinamieji, arba ventiliuojamieji, fasadai - kas tai? „Tai tikrai nėra XXI a. išradimas, - sako medinius namus statančios ir vėdinamuosius fasadus įrengiančios UAB „Danstemos statyba“ direktorius Edmundas Pranculis. - Ventiliuojamuosius fasadus turi praktiškai visi karkasiniai namai, o pirmieji karkasiniai pastatai pradėti statyti dar XV a. Japonijoje. Šiandien pasaulyje 87 proc. individualių gyvenamųjų namų yra karkasiniai. Mūrinukai daugiausiai statomi posovietinėje erdvėje, o didžioji pasaulio dalis stato karkasinius namus, nes taip yra pigiau, šilčiau ir greičiau. Karkasiniai namai ypač populiarūs JAV, Australijoje, Kanadoje ir Japonijoje. Taigi galima sakyti, kad tik maža dalis individualių namų pasaulyje neturi ventiliuojamųjų fasadų.“
Pasak pašnekovo, pagrindinis ventiliuojamojo fasado ir įprastinės tinkuotos sienos skirtumas yra tas, kad ventiliuojamajame fasade tarp apšiltintos namo sienos ir fasado apdailos yra įrengiamas 2-3 cm storio oro tarpas, kuriuo laisvai gali cirkuliuoti lauko oras. Sienos apačioje ir viršuje turi būti įrengtos angos, per kurias lauko oras patektų į fasado vidų. Toliau prie karkaso tvirtinama fasado apdaila, kuri gali būti daroma iš pačių įvairiausių medžiagų. Dauguma jų, priešingai nei tinko sluoksnis, yra atsparios vandeniui. Tačiau jeigu drėgmė visgi prasiskverbia pro fasado apdailą į vidinius sienos sluoksnius, tai dėl oro tarpo perteklinė drėgmė iš namo sienos lengvai išventiliuojama.
Tačiau ar tarp fasado apdailos ir šiltinamojo sluoksnio cirkuliuojantis oras nešaldo pastato? Pasak E. Pranculio, ne. Esant ventiliuojamajam fasadui tarp namo sienos ir apsauginio kevalo - fasado apdailos - cirkuliuojantis lengvai įšilęs oras pastatą šaldo mažiau, nei tiesiogiai tinkuotą fasadą talžantys šalto vėjo gūsiai. Ventiliuojamojo fasado oro tarpe cirkuliacinio srauto greitis dažniausiai yra daug mažesnis nei vėjo greitis lauke.
Įrengiant ventiliuojamąjį fasadą galima naudoti gausybę fasado apdailos medžiagų. Šiandien Lietuvoje jų yra itin didelis pasirinkimas. Pasak E. Pranculio, ventiliuojamojo fasado apdailai tinka bet kokios medžiagos, įskaitant netgi tinką ir klinkerį. „Galima dėti plokštes ir jas tinkuoti ar apklijuoti klinkerinėmis plytelėmis, galima dėti medį, metalą, pačias įvairiausias apdailines plokštes. Praktiškai nėra tokios apdailos, kurios šiuo atveju nebūtų galima įrengti. Todėl ventiliuojamasis fasadas leidžia pasirinkti daug daugiau dizaino sprendinių, lyginant su įprastinėmis tinkuotomis sienomis. Kiek mes susiduriame, populiariausios fasado apdailos medžiagos gyvenamuosiuose namuose yra skarda ir medis - tradicinės, laiko patikrintos medžiagos. Paskutiniu metu pradėjo populiarėti skalūnas, čerpės, fibrocementiniai lakštai.“
Vėdinamojo fasado sistemą sudaro:
- laikančioji sienos konstrukcija: blokai, plytos, karkasas, betonas ir pan.;
- karkasas (medinis, aliumininis, cinkuotojo arba nerūdijančiojo plieno, bazalto pluošto kompozito);
- termoizoliacinė medžiaga (vėdinamiesiems fasadams dažniausiai naudojama mineralinė vata);
- vėdinamasis oro tarpas;
- fasado apdaila (pluoštinio cemento / keramikos / akmens plokštės, mediena, skarda ir kt.).
Įrengiant vėdinamąjį fasadą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas teisingam karkaso projektavimui ir įrengimui. Karkasas turi atlaikyti savo ir fasado apdailos svorį, būti kuo mažiau laidus šalčiui. Svarbu parinkti tinkamą vėjo izoliacinę medžiagą. Drėgmė turi lengvai pasišalinti iš šiltinamosios medžiagos ir išgaruoti per ventiliacinį tarpą. Pastato energiniam efektyvumui labai svarbus sandarumas. Net ir smarkiai padidinus šiltinamosios medžiagos sluoksnį, pastatas nebus šiltas, jei paliksime plyšių ar šilumos tiltelių. Todėl tarp metalinių karkaso elementų (dar vadinamų laikančiosiomis gembėmis) ir sienos turi būti naudojamos termoizoliaciniai tarpikliai. Mažesniems tarpeliams turi būti naudojami hermetikai, didesniems - sandarinimo juostos.
Kaip teisingai įrengti šiltinamąjį sluoksnį ventiliuojamame fasade, paklausėme akmens vatą gaminančios UAB „Paroc“ rinkodaros vadovės Baltijos šalims dr. Audronės Endriukaitytės. Pasak specialistės, tai, kokios medžiagos naudojamos vėdinamosioms sienoms šiltinti, ir kaip šios medžiagos įrengiamos, priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: fasado apdailos tvirtinimo sprendimo ir sienos konstrukcijos.
Pavyzdžiui, gali būti įrengiamos dviejų lygių ir vieno lygio karkaso sistemos arba fasado apdaila tvirtinama lanksčiaisiais ryšiais - esant trisluoksniam mūrui. Įrengiant apšiltinimo sluoksnį, reikia laikytis pagrindinio principo, kad šilumos izoliacija turi būti apsaugota nuo oro tarpe judančio oro poveikio. Šilumos izoliacijos storis apskaičiuojamas ir priklauso nuo sienos laikančiosios konstrukcijos šiluminių savybių. Paprastai A+ klasės pastatams šilumos izoliacijos storis yra 250-280 mm.
„Galima naudoti specialias sienoms šiltinti skirtas plokštes, tada joms papildoma apsauga nuo vėjo nėra reikalinga. Galima naudoti universalias plokštes kaip pagrindinį šiltinimo sluoksnį, tuomet papildomai reikia naudoti apsaugos nuo vėjo plokštes. Jei apsaugą nuo vėjo įrengiate iš „PAROC Cortex“ plokščių, būtinai naudokite sandarinimo juostas plokščių sandūroms. Taip pat rekomenduojama naudoti specialią sandarinimo juostą pastato kampams bei angokraščiams užsandarinti“, - sakė dr. A. Endriukaitytė.
Metalinis karkaso tipas, karkaso žingsnis (atstumai tarp profiliuočių), metalinio karkaso elementų storis, varžtai ir jų skaičius turi būti parinkti ir suskaičiuoti atsižvelgiant į sienos rūšį, vėjo apkrovas konkrečiose zonose, pastato aukštį, apdailos elementų rūšį ir kitą. Be to, vėdinamasis oro tarpas turi atitikti sistemos gamintojo nurodymus, tačiau negali būti mažesnis už 25 mm. Vėdinamųjų angų plotas taip pat turi atitikti sistemos gamintojo nurodymus, tačiau negali būti mažesnis už 50 kv. cm vienam sienos ilgio metrui.
Tam, kad siena vėdintųsi, būtina įrengti vėdinimo angas viršutinėje ir apatinėje sienos dalyse. Be to, reikia užtikrinti, kad į vėdinamąjį oro tarpą iš išorės patekęs vanduo arba kondensacinis vanduo nepatektų į termoizoliacinį ir kitus konstrukcijos sluoksnius. Vandeniui pašalinti būtina įrengti drenažines angas.
Specialistė pažymėjo, kad vėdinamosios sienos būna kelių tipų, todėl vieno atsakymo, kaip teisingai įrengti apšiltinimo sluoksnį, nėra. Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad:
- šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus;
- šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu;
- įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles;
- plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti);
- Įrengiant šilumos izoliaciją ar apsaugą nuo vėjo iš plokščių sandūros, pastato kampai bei angokraščiai turi būti sandarinami specialiomis juostomis.
Karkasinis namas | Projektas Saulius | Statyba nuo pamatų iki raktų
Alternatyvus gyvenimas gamtoje: jaunos šeimos pasirinkimas
Ne vienas kaunietis pasvarsto, kad didmiestis išvargino triukšmu, užterštu oru, gamtos stygiumi. Kai vietiniai juos vadina molinukais arba šiaudinukais, jauna pora Virginija ir Tomas tik šypsosi. Gal kam jie ir atrodo keisti, bet, jų pačių įsitikinimu, gyvenimą kaime pasirinkusių miestiečių yra nemažai. Sprausdamasi dviejų kambarių bute šeima svajojo apie namelį gamtos prieglobstyje.
„Bute būdavo sunku išbūti su vaikais. Daugiabučio kieme vaikams nebuvo erdvės, be to, nesaugu vaikams vieniems išeiti į kiemą." Kaune gyvenusi jauna šeima anaiptol nelaiko savęs turtuoliais, tačiau kad ir kur būtum, į būstą reikia investuoti. Pakeisti gyvenamąją vietą iš miesto į kaimą, jie įsitikinę, reikia ne pinigų, o tiesiog ryžto. Gimus trečiajai atžalai nutarė dairytis sklypo, kuris būtų nutolęs nuo Kauno ne daugiau kaip 40 km.
„Gana greitai radome sklypą. Kadangi atstumas nemažas, o statant namą reikia nuolat būti statybvietėje, kauniečiai nusprendė ilgai nelaukdami įsikurti savo įsigytoje žemėje prie miško ir upelio. Juolab kad reikėjo kažkur glaustis. Butą teko parduoti ir gautus pinigus investuoti į išsvajotą namelį. Apsisprendimą nusvėrė jurta. Tai naujovė Lietuvoje, statinys - išskirtinis, nes pagamintas iš natūralių medžiagų. Už 30 kv. m ploto erdvę suteikusį vilnonį statinį su grindimis, langais ir durimis šeima sumokėjo apie 14 tūkst. litų. „Jurtos statytojas užtikrino, kad joje bus galima gyventi ir žiemą“, - būtent tada galutinai apsisprendė Tomas su žmona.
Jurtos konstrukcija nesudėtinga. Tai medinis karkasas, laikantis veltinį ir aptrauktas neperšlampamu brezentu. Be to, ši patobulinta palapinė turi pagrindą, tad grindys pakeltos aukščiau grunto. Šiame netradiciniame būste penkių asmenų šeima gyveno ištisus metus. Jauni tėvai patikino, kad apvaliame kambaryje tilpo tėvų ir vaikų lovos, drabužių spinta. Tiesa, jurtoje nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei kitų civilizacijos patogumų. Geriamojo vandens reikdavo atsinešti iš kiek toliau esančio šulinio, tualetas buvo lauke. Valgyti teko gaminti ant nedidelės viryklės, prijungtos prie gamtinių dujų baliono. Į jurtą nebuvo atvesta net elektra. Minimaliems poreikiams jos pagamindavo saulės baterijos. Elektros energijos pakakdavo apšvietimui, mašininiam šaldytuvui, kompiuteriui, mobiliesiems telefonams pakrauti.
„Nesame tokie ekstremalai, kurie gyventume absoliučiai ekologiškai gamtoje, skalbdami skalbinius upelyje“, - prisipažino Virginija. Abu dar pridūrė: „Tai buvo sąmoningas mūsų apsisprendimas, mūsų pačių pasirinkimas, niekas nevertė mūsų taip gyventi. Šaltuoju metų laiku jurtą šildė nedidelė metalinė krosnelė. Ant jos ir maistą gamino, ir vandenį pasišildydavo. Tiesa, pačiu šalčiausiu metu, kai oro temperatūra nukrisdavo iki 10 ir daugiau laipsnių žemiau nulio, jurtoje krosnelę tekdavo nuolat pakurti.
„Dėl to, kad krosnį reikėjo kurstyti naktį, gyvenimas jurtoje nepatiko. „Geriau turėti mažesnį namą, bet namą, o ne jurtą“, - pataria jis jurtomis besižavintiems ir apie nuolatinį tokį būstą galvojantiems žmonėms. „Jurtoje girdėjome gamtą. Klausėmės ulbaujančių paukščių, šnarančių lapų, lietaus lašų, net ir krintančias snaiges galima buvo išgirsti. Labai pasiilgstame to“, - į prisiminimus nugrimzdo Virginija. Persikrausčius į nuolatinį būstą, šių, pamiškėje sklindančių gamtos garsų, nebesigirdi.
Galvodami, kokį statyti nuolatinį namą, Virginija ir Tomas iš pradžių svarstė apie rąstinį namą. Vis dėlto apie medinius namus daug domėjęsis Tomas teigė priėjęs išvadą, kad toks statinys būsiąs per vėsus. „Be to, sunku rasti meistrų, kurie kokybiškai pastatytų rąstinį namą. Šiaudinių namų savybės atitiko Tomo siekius, kad namas būtų šiltas, iš natūralių medžiagų, kvėpuojantis. Be to, pora tikėjosi, kad jis kainuos kiek pigiau, nei iš kitokių medžiagų suręstas namas. Norėjosi, kad už parduotą butą gautos sumos užtektų namui pastatyti.
Šiaudinių namų statytojai jiems pasiūlė tradicinės formos dvišlaitį statinį. Vieno aukšto namas su mansarda, kurio bendrasis plotas beveik siekia 100 kv. Vis dėlto už butą gautų pinigų nepakako. Šiaudinuko statytojams užbaigus darbą, buvo sienos, stogas, grindys. Šildyti namą jie nusprendė masyvia kombinuota malkomis kūrenama krosnimi. Virtuvės zonoje krosnis turi viryklę maistui ruošti. Kambario centre karaliauja duonkepė. Kūrenama krosnis pašildo vandenį katile, kuris naudojamas prausimuisi ir indams plauti. Jokių papildomų radiatorių name nėra.
Tomas prasitarė, kad nuspręsti namą šildyti vien mūrine krosnimi buvo gana rizikinga, nes nebuvo tiksliai aišku, kiek ji pakels patalpų temperatūrą ir ar ilgai išlaikys šilumą. Dabar jis jau gali lengviau atsikvėpti: sprendimas pasiteisino, šią žiemą keltis naktimis ir kurti krosnį nereikėjo. Kita vertus, šiaudinis namas - ne jurta. Vasarą krosnies paslaugų nereikia ir ji vandens katilo nešildo, tačiau tai nereiškia, kad nori nenori šeimai tenka grūdintis vėsiame duše. Naujakuriai nusprendė pasinaudoti gamtos teikiama galia ir įdarbino saulę - ant stogo sumontuoti keli kvadratiniai metrai saulės kolektorių. Likusi namo inžinerija - kaip ir daugelyje kitų šiuolaikinių namų.
Į šiaudinuką šeima įsikraustė prieš gerą pusmetį, tačiau kuriant interjerą dar tenka nemažai plušėti. Drabužių kabyklą prieškambaryje atstoja paprasta kartis, pakabinta ore. Ant jo kabinami pakabai su drabužiais. Tokią išeitį suradęs profesionalus interjero dizaineris, ko gero, tai pateiktų kaip šmaikštų sprendimą. Apsigręžti ir vėl apsigyventi bute šeimai minčių nekilo net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Vien pagalvojus apie milžiniškus mokesčius už centralizuotai tiekiamą šilumą bute jus nukrečia šiurpas.
„Mes nesivaikome ekologijos mados, tačiau siekiame darnos. Norime gyvendami nekenkti gamtai, miško gyventojais ir aplinkiniais žmonėmis.