Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius reikalavimus, taikomus projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas Lietuvoje. Reikalavimai yra nustatyti statybos techniniuose reglamentuose (STR) ir kituose normatyviniuose dokumentuose.
Pagrindiniai teisės aktai
ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti taikomi šie pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas.
- Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.
- Higienos normos (HN), reglamentuojančios aplinkos kokybę ir mikroklimatą.
- Lietuvos standartai (LST EN), susiję su šilumine pastatų charakteristika, vėdinimu ir kt.
Bendrieji reikalavimai šildymo sistemoms
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties ir jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Būtina įvertinti užsakovo pageidaujamą komforto lygį ir specifinius reikalavimus. Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą, turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.
Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.
Ekologai ir aplinkosaugininkai būsto šildymui siūlo rinktis alternatyvią energiją
Vėdinimo sistemos
Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą.
Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases. Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.
Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą.
Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Gaisrinė sauga
Statinio konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir degumą, o atsparumas ugniai - pagal statinio elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas, vientisumą (sandarumą) ir izoliacines savybes. Statinio elementų atsparumas ugniai įvertinamas pagal LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai“.
Skirtingos paskirties statinių (pastatų) dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę.
Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai. Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas (išskyrus stogo dangą) denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D degumo klasės ir 30 cm - C degumo klasės. Jeigu pastato išorinės sienos yra degios arba sunkiai degios, priešgaisrinė siena turi perkirsti ir šias sienas bei išsikišti ne mažiau kaip 30 cm už kertamos sienos išorinės plokštumos.
Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai - turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius.
Priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų kategorijų patalpų, koridorių, laiptinių ir liftų holų, turi būti įrengti tambūrai-šliuzai, kuriuose nuolat būtų sudarytas papildomas oro slėgis.
Šilumos punktų įrengimo reikalavimai
Pramonės įmonių ir įstaigų, užimančių kelis pastatus, šilumą naudojančios sistemos jungiamos prie šilumos tiekimo tinklų per grupinį šilumos punktą. Esant galimybei, atskirus pastatus leidžiama jungti tiesiogiai per individualius šilumos punktus.
Šilumos punkte turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas. Šilumos punkto patalpoje turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai. Šilumos punkte esančių įrenginių sukeliamas triukšmas gyvenamosiose patalpose neturi pažeisti statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ nustatytų reikalavimų.
Reguliavimo armatūra turi būti atspari dalelių, mažesnių kaip 1 mm, kurių nebesulaiko filtras, poveikiui. Buitinio karšto vandens temperatūrai matuoti naudojami tik panardinamieji jutikliai. Filtrai turi sulaikyti nešmenis, didesnius kaip 1 mm dydžio. Prieš filtrą ir už jo įrengiami manometrai, jeigu vartotojų sistemos yra priklausomosios.
Šilumos punkte draudžiama naudoti gumines tarpines, jeigu šilumnešio slėgis > 0,5 MPa arba temperatūra > 80 °C.
Daugiabučių namų šilumos punktų modernizavimas
APVA (Aplinkos Projektų valdymo agentūra) teikia paramą daugiabučių namų šilumos punktų, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Paramos intensyvumas gyventojams - 60 proc. subsidija, kuri padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija. Šilumos tiekimo įmonėms paramos intensyvumas yra 30 proc., didinamas 5 proc. įgyvendinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 2 proc.
Iki 2026 m. pasenę daugiabučių namų šilumos punktai privalės būti atnaujinti.
| Paramos gavėjas | Paramos intensyvumas | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| Gyventojai | 60 proc. subsidija | +10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į automatizuotą |
| Nepasiturintys gyventojai | 100 proc. kompensacija | Pagal savivaldybės pažymas |
| Šilumos tiekimo įmonė | 30 proc. subsidija | +5 proc. pasiekus ne mažesnį kaip 2 proc. energijos sutaupymą |
