Šaltuoju periodu kiekviename gyvenamajame būste yra būtina šildymo sistema, suteikianti ne tik šilumos pojūtį, bet ir jaukumą, komfortą, žiemos vakarus leidžiant namuose. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes. Bet ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?
Kaip kalba UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius, kol kas rinkoje pirmąją vietą vis labiau užsitikrina šilumos siurbliai (oras-vanduo) - tai kol kas ekonomiškiausia sistema.
- Prieš keletą metų kieto kuro katilai buvo populiarūs ir perkami, o štai dabar jų įrengimas drastiškai sumažėjęs. Kūrenimas malkomis, briketais ar kitu kietu kuru jau eina užmarštin, kad ir kaip tai būtų iš pirmo žvilgsnio ekonomiška. Kūrenimasis malkomis ir kitu kietu kuru yra pigiausias pasirinkimas, tačiau darbo įdėti reikia daug. Jūs turite sandėliuoti kietą kurą, jį paruošti, prižiūrėti katilą, o brangiausios - laiko sąnaudos. Daugelis žmonių dabar kieto kuro katilus adaptuoja ir pritaiko jiems granulinius degiklius, kurie yra patogesni naudoti.
Tačiau net ir granuliniai degikliai arba katilai vėliau keičiami šilumos siurbliais arba dujiniais katilais, kadangi granules reikia sandėliuoti ir pan.
Šilumos siurblys Oras - Vanduo. Įrangos parinkimo ir montavimo subtilybės
Šildymo sistemos: privalumai ir trūkumai
- Dabar itin populiarėja oras-vanduo šildymo sistema - prieš kelerius metus įvyko lūžis, ir žmonės noriai renkasi tokį šildymo būdą. Oras-vanduo šildymo sistemą įrengti pigiau nei geoterminį šildymą, tačiau jo eksploatacija bus kiek brangesnė už geoterminio, nors labai nežymiai.
Geoterminis šildymas atsipirks tik po 40 metų, tačiau per tuos metus tą siurblį reikės bent kartą pakeisti, vadinasi, atsipirkimas labai miglotas, kadangi teks investuoti į įrangą ir eksploataciją.
Yra keli būdai, kaip įrengiamas geoterminis šildymas: galima 1,80 m gylyje įkasti vamzdyną ir pakloti tam tikrą plotą arba gręžti gręžinius - tai pats populiariausias būdas - ir įleisti vamzdynus daugiau kaip 60-100 m gylyje. Tų gręžinių, atsižvelgiant į namo plotą, reikia skirtingo skaičiaus, gali būti ir trys, ir daugiau. Standartiniam namui (apie 100 kv. m) toks geoterminio šildymo įrengimas kainuotų apie 11-12 tūkst. eurų
Oras-vanduo šildymo sistema veikia panašiai, tačiau nereikia daryti jokių gręžinių, šiluma išsunkiama iš oro ir ji naudojama namų bei vandens šildymui. Įsirengti tokią sistemą kainuotų dvigubai pigiau nei geoterminį šildymą, t. y. apie 5000 tūkst. eurų. tačiau metinės išlaidos šildymui būtų kiek didesnės nei geoterminiam šildymui.
Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu, o ir triukšmo beveik nėra. Toks šildymas tinka ir namui, kotedžui, ir butui, loftui ir pan.
Na, o kalbant apie dujinį šildymą, tai vienas iš senesnių ir visiems žinomų šildymo būdų, kuris yra švarus ir patogus, tačiau palyginti su šilumos siurbliais, pastarieji turi daugiau pranašumų. Pavyzdžiui, šilumos siurblys nekelia pavojaus - nesprogs, nesukels gaisro, jo montavimui nereikia dokumentų ir sumontuojamas dažniausiai per vieną dieną. Pridėčiau dar ir tai, kad jums nereikės kamino, valyti pelenų, šilumos siurblys netaršus, draugiškas gamtai. Ir tai tik keli privalumai - jų yra kur kas daugiau.
Alternatyvūs šildymo būdai: Prieš kurį laiką kieto kuro katilai buvo ypač populiarus pasirinkimas tarp šeimų, gyvenančių nuosavuose namuose. Tačiau ilgainiui šilumos išgavimas naudojant malkas, briketus ženkliai sumažėjo. Nors šis šildymo būdas yra įvardijamas kaip vienas pigiausių, tačiau jis pareikalauja nemažai asmeninio laiko bei pastangų, kurą sandėliuojant.
Įvertinus privalumus bei trūkumus, susijusius su šia šildymo sistema, verta paminėti, kad vis dažniau būsto šildymui yra pasirenkamas šilumos siurblys. Šio šildymo tipo įrengimas yra pigesnis negu geoterminis, tačiau jo išlaikymas yra brangesnis. Šildymo sistema oras-vanduo yra dažnai pasirenkama gyvenant tiek bute, nuosavame name, tiek kotedže, lofte ar kitose vietose.
Dar vienas šildymo sistemos tipas - dujinis šildymas. Dujinis šildymas pasižymi patogumu, tačiau šildymo kaina metams yra šiek tiek didesnė negu renkantis šilumos siurblį, geoterminį šildymą ar kieto kuro katilą, kūrenamą malkomis.
Taip pat šildymo sistemos gali būti visiems puikiai žinomi radiatoriai, grindinis, lubinis, sieninis šildymai. Tačiau kalbant apie radiatorius, šie gali būti kelių skirtingų tipų: taip vadinami senoviniai, kurie yra pakankamai stori, lyginant su naujos kartos radiatoriais bei plonesni, geriau erdvei atiduodantys šilumą, o taip pat dailesnio dizaino.
Šildymo pasirinkimas įsirenginėjantiems naujus namus - itin svarbus sprendimas. Tinkamai parinktos šildymo ir vėdinimo sistemos užtikrina kasdienį komfortą: gerina oro kokybę, taupo energiją, tausoja aplinką, optimizuoja šilumos naudojimą ir tokiu būdu padeda mažinti komunalines išlaidas. Būtent tai gali užtikrinti modernūs, šiuolaikiniai sprendimai - atsinaujinančios šildymo ir vėdinimo sistemos.
Atsinaujinančių šildymo ir vėdinimo sistemų yra keli skirtingi tipai, bet mes kalbėsime apie pagrindinius: šilumos siurblius oras-vanduo, oras-oras ir rekuperatorius.
Tai viena populiariausių šildymo sistemų - naudodama lauko orą, sistema ir šildo namus, ir ruošia karštą vandenį. Modernūs šio tipo šilumos sriubliai puikiai veiks nepriklausomai nuo lauko temperatūros - stabilų šilumos tiekimą užtikrina ir prie -20 °C ar net žemesnės temperatūros. Tai aplinkai draugiškas sprendimas, kuris mažina CO₂ išmetimus, taupo energiją ir mažina šildymo išlaidas. Oras-vanduo šilumos siurbliai yra bene geriausia alternatyva tradicinėms kuro ar dujų katilinėms.
Šie šilumos siurbliai veikia panašiai kaip kondicionierius - šildo ir vėsina orą patalpose. Šiluma patalpose pasklinda oro pūtimo principu. Jie taip pat pasižymi paprastu montavimu, mažomis įrengimo išlaidomis.
Šildymo išlaidos
- Jeigu pastatas yra naujas ir kokybiškas, tuomet šildymas metams galėtų kainuoti (apytiksliai 100 kv. m namui): dujos - 267 eurai; medžio granulės - 401 euras; oras-vanduo šilumos siurblys - 305 eurai; geoterminis šildymas - 237 eurai; kieto kuro katilas naudojant beržines malkas - 215 eurų; šildantis dyzelinu kaina gali siekti 604 eurus; elektra - net 1035 eurus.
Tad nors malkos pigiausias būdas, brangiausiai čia kainuoja mūsų laikas, kurį turėtume skirti katilo kūrenimui ir malkų paruošimui. O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80-100 proc. daugiau, atsižvelgiant į šildymo sistemos rūšį, taigi mažiausiai dvigubai daugiau.
Šildymo išlaidos 100 kv. m namui per metus (apytiksliai):
| Šildymo būdas | Kaina (eurais) |
|---|---|
| Dujos | 267 |
| Medžio granulės | 401 |
| Oras-vanduo šilumos siurblys | 305 |
| Geoterminis šildymas | 237 |
| Kieto kuro katilas (beržinės malkos) | 215 |
| Dyzelinas | 604 |
| Elektra | 1035 |
Grindinis šildymas
- Anksčiau buvo sunku žmones įtikinti rinktis grindinį šildymą, tinkantį visoms dangoms, galimą įrengti visuose kambariuose, apšildant iškart visą plotą, o dabar to daryti nebereikia, gyventojai jau patys nori šildomų grindų. Daugelis pamatė, kad privalumų yra daug, tad dabar maždaug 95 proc. žmonių renkasi grindinį šildymą, o radiatorių atsisako, kadangi jiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei šildomoms grindims. Kuo žemesnė temperatūra, tuo žemesnės eksploatacijos išlaidos, vadinasi, tai yra didelis privalumas ir komfortas.
Dabar skverbiasi ir dar vienas šildymo būdas - tai yra lubinis ir sieninis šildymas (jis brangesnis nei grindinio šildymo įrengimas) - sienos ir lubos gali būti šildomos ir šaldomos. Tai padeda išlaikyti klimatines sąlygas - žmogaus kūno temperatūra yra arti 37 laipsnių ir dėl tokio šildymo patiria mažesnius pokyčius, praranda mažiau energijos, kadangi ta temperatūra yra nuolat palaikoma. Be to, tiek radiatorius, tiek grindinį šildymą įrengti kainuoja panašiai, tačiau patogumo ir komforto lygis yra visai kitas. Be to, grindiniam šildymui tinka bene visos dangos ir paviršiai.
Kaip kuo ilgiau išsaugoti šilumą?
Kauno technikos kolegijos lektorius, UAB „Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas, pastatų sertifikavimo specialistas Rolandas Samajauskas prideda, kad renkantis šilumos būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir priduria, kad pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą. Ir jeigu pastatas yra didelio ploto, statytas seniai, neapšiltintas, tuomet negelbės ir šilumos siurblys ar kiti šildymo būdai - šildysite orą, o ne namus.
„Vienokie sprendimai daugiabutyje, kitokie - nuosavame name. Jeigu jūs gyvenate daugiabutyje, negalėsite individualiai priimti sprendimų, susijusių su šilumos sistemos pasirinkimu, nes tą darys jūsų namus prižiūrinti įmonė ar viso namo gyventojai, bendrija. Nuosavame name paprasčiau - išsikviečiate specialistą ir surandate geriausiai jums tinkantį sprendimą“, - pastebi specialistas. Vienokie sprendimai daugiabutyje, kitokie - nuosavame name.
- Probleminė vieta senuose daugiabučiuose - rūsiai. Juose dažniausiai galime pamatyti neizoliuotus, kitaip tariant - neapšiltintus vamzdžius, todėl jie užkaista, ir didelė šilumos dalis lieka rūsyje. O jeigu dar rūsių langai nesandarūs, praviri, tuomet vėlgi - šilumą prarandame.
Dar viena problema, kurią pastebiu senuose daugiabučiuose, patys gyventojai išbalansuoja šildymo sistemą. Per daugelį metų nutinka, kad trūksta vienas ar kitas vamzdis, žmonės keičiasi radiatorius naujais, galingesniais, o viso to rezultatas - kenčia kaimynas, nes pas jį šiluma neatiteka.
Tad laikausi nuomonės, jog norint daugiabučiuose gyventi šiltai, pirmiausia reikia keisti visą šildymo sistemą, ją modernizuoti, apšiltinti patį pastatą, stogą, sienas. Šiuo atveju reikalingas kompleksiškas požiūris ir veiksmai, nes tik langų keitimas situacijos neišgelbės. Be to, daugumos daugiabučių langai pakeisti naujais, todėl negalėtume sakyti, kad šiluma „pabėga“ pro langus, tačiau ten, kur jie nepakeisti, nesandarūs, šilumos bus tikrai mažiau. Tačiau praverkite duris į laiptinę - gal ten nepakeisti langai, senos durys? Pakeitus šiuos dalykus irgi galėtumėte ilgiau išsaugoti šilumą.
Jeigu kalbėtume apie naujus daugiabučius, šildymo sąskaitos ten dažniausiai būna nedidelės, tačiau pastebiu kitą bėdą - patys žmonės elgiasi neekonomiškai. Pavyzdžiui, nesureguliuoja šilumos namuose, būna per karšta, tad atsidaro langą ir visą šilumą išleidžia. Todėl patarimas paprastas - pasidomėkite valdymo įranga ir pritaikykite pagal situaciją.
Taip pat naujuose daugiabučiuose būna įrengta ir vėdinimo sistema. Reikėtų prieš šildymo sezoną išvalyti, pakeisti filtrus, paruošti namus ir sistemas šildymo sezonui, ką daugelis užmiršta. Pastebiu, kad žmonės nemoka ir nesidomi, kaip valdyti savo buto šildymo, vėdinimo sistemas, o derėtų, ypač, jeigu norite gyventi komfortiškai ir ekonomiškai.
- Individualių namų savininkams lengviau nuspręsti, kokį šildymo būdą pasirinkti, - to nereikia su niekuo derinti. Senos statybos namai, natūralu, reikalauja daugiau investicijų. Verta žinoti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra suteikia paramą modernizuoti namo šildymo sprendimus.
Galima išsikviesti specialistą, kuris įvertins pastato energinę klasę ir patars, kaip namą apšiltinti, kokias priemones rinktis, kokie sprendimai bus efektyviausi ir ekonomiškiausi. Jeigu senos statybos namuose naudojamas senas katilas, kuris energiškai neefektyvus, reikėtų galvoti apie jo keitimą.
Teko susidurti su atveju, kai katilui buvo daugiau kaip 40 metų, žmogus kūreno anglimis, tačiau tokio efektyvumas buvo labai menkas - beveik viskas išeidavo pro kaminą, o namuose šilumos likdavo mažai. Apskritai, dabar šildymo sistemų pasirinkimas nemažas - ir dujiniai, granuliniai katilai, geoterminis šildymas, šilumos siurbliai. Visais atvejais patariu modernizuoti savo šilumos sistemą.
Tačiau svarbu katilams, šilumos siurbliams parinkti tinkamas vietas, kad būtų ir mums patogu efektyviai naudotis, ir kaimynams netrukdytume. Štai šilumos siurbliai skleidžia ūžesį, todėl pastačius po kaimyno miegamojo langais, galite sulaukti nepasitenkinimo, nesvarbu, kad tas garsas neviršija nurodytų decibelų. Visais atvejais pravartu pagalvoti ne tik apie save, bet apie kitus.
Iš patirties dar galiu pasakyti, kad jeigu žmogus turi F, G klasės energingumo būstą ir pasistato tokį šilumos siurblį, šilumos namuose problemos neišspręs, ypač, jeigu namas kiauras kaip rėtis, sienos, stogas nešiltintas. Reikia į šildymo sistemą žiūrėti kompleksiškai, nes kitu atveju šilumos siurblys, dirbdamas visu galingumu per šalčius, tiesiog sudegs.
Tad pats pirmas darbas - modernizuoti namą ir pasirūpinti, kad jo energinė klasė būtų bent jau B. Naujų namų savininkai, pastebiu, nepasidomi, kaip tinkamai valdyti šilumos siurblį žiemos, vasaros metu, o juk dabar juos galite valdyti telefonu, sekti, kiek sunaudojama energijos, kokia temperatūra - tad tai puikus būdas nuolat palaikyti šilumą namuose ir sutaupyti. Svarbiausia patiems daugiau skirti dėmesio savo šildymo sistemai ir jos valdymui.
Ir dar vienas paradoksas - dabar daugelyje modernių stiklinių pastatų tenka daugiau mokėti ne už šildymą, o už vėsinimą šiltuoju sezonu. Štai pavyzdys - šildymui žmogus tokiame name su stikliniu fasadu išleidžia 200 eurų per metus, o vėsinimui net 2500 eurų. Tad dar statybos metu būtina apgalvoti su architektu sprendimus, kurie apsaugotų nuo perkaitimo ir netektų už vėsinimą mokėti didelių pinigų.
Šildymo katilo keitimo kompensacija
Iki 2029 metų kiekvieną ketvirtį bus skelbiami kvietimai paramai gauti keičiantiems taršius kieto kuro katilus, koklinę krosnį ar židinio orinę šildymo sistemą į šilumos siurblį ar efektyvesnį kieto kuro katilą. 2025 metais numatyti dar trys kvietimai: balandžio 1 d., liepos 1 d. ir spalio 1 d.
Dėl paramos gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. Parama toliau bus teikiama įsirengiant naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą.
Katilų keitimo priemonės pavadinime nurodyta, kad kompensacijos galima tikėtis keičiant neefektyvų biomasę ar iškastinį kurą naudojantį šildymo katilą. Keisti galima į efektyvesnį kieto kuro (taip pat ir medienos granulių) katilą arba į šilumos siurblį oras-vanduo arba žemė-vanduo, oras-oras.
Galima didžiausia kompensacija už vietoje taršaus katilo įsigytą efektyviai kurą deginantį kieto kuro katilą arba šilumos siurblį - iki 50 proc. išlaidų. Kompensacija išmokama įrengus šilumos siurblį ir pateikus prašymą išmokai gauti. Fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys NT objektą, jei jų valdomas objektas, namų ūkis nėra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.
Kompensacija arba parama nesuteikiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) registruotuose objektuose, kurie yra centralizuoto šildymo zonose ir kurių savininkai kieto kuro katilą nori keisti į kieto kuro katilą. Taip pat kompensacija negalės būti skirta tiems, kurie katilą bus pasikeitę iki 2023 metų liepos 26 d.
Dažniausiai gyventojai renkasi šilumos siurblius oras-vanduo, nes jiems įrengti nereikia požeminio vamzdyno ar gręžinio. Reikalinga šilumos siurblio galia iš esmės priklauso nuo šildomo ploto ir namo šiluminių savybių.
Daugelis keičiančių senus katilus į mažiau taršią šildymo įrangą vis dar klaidingai įsitikinę, kad šilumos siurblys oras-vanduo tinka tik grindų šildymui ir netinka radiatorinei sistemai. Tai netiesa, naujausių technologijų šilumos siurbliai puikiai tinka ir radiatoriams. Metinis efektyvumo koeficientas SCOP 4,1 šaltame klimate Trifazis dažnių keitiklis pritaiko sistemą prie pastato poreikių šildymo ir vėsinimo režimuose.
Įsitikinimas, kad oras-vanduo šilumos siurbliai netinka radiatorinei sistema pagrįstas tuo, kad bet kurio šilumos siurblio efektyvumas didesnis žemesnių temperatūrų diapazone. Tai tiesa, todėl grindinio šildymo sistema ir šilumos siurblys yra idealus variantas. Kitas svarbus šilumos siurblio pasirinkimo kriterijus yra šilumos siurblio sezoninis efektyvumo koeficientas (SCOP), kuris rodo sunaudojamos elektros energijos ir pagaminamos šilumos energijos santykį.