Simono Stanevičiaus Sodybos Istorija: Kultūros Pärlas Žemaitijoje

Simono Tado Stanevičiaus (1799-1848) gimtinės sodyba yra išskirtinis kultūros paveldo objektas, menantis rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Kanopėnų dvarelio sodyboje (adresas: Kanopėnai, Viduklės sen., Raseinių raj.) 1799 m. spalio 26 d. gimė iškilus XIX a. žemaičių bajoriškojo kultūros sąjūdžio veikėjas, istorikas, poetas, folkloristas, pirmasis profesionalus lituanistas filologas, pasakėčios žanro klasikas, knygų leidėjas Simonas Stanevičius (1799-1848).

Sodyba yra regioninės reikšmės kultūros paminklas, 1992 m. Stanevičiai Kanopėnuose gyveno iki XX a. pradžios, vėliau sodybos savininkai keitėsi. Senų klevų alėja atveda į ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią pasiturinčio bajoro sodybą su erdviu ir jaukiu kiemu.

Šiandien aplankius šią vietą galima pajusti XIX amžiaus dvasią ir susipažinti su vieno žymiausių to meto kultūros veikėjų gyvenimu.

Simono Stanevičiaus sodyba-muziejus

Sodybos Išplanavimas ir Architektūra

Sodybos trobesiai išdėstyti apie du kiemus - švarųjį ir ūkinį. Švariajame kieme-gyvenamasis namas, priešais jį - svirnas. Ūkiniame kieme - atstatyta ratinė, restauruoti kiti sodybos pastatai. Išlikę 3 dvaro pastatai: vienaukštis medinis gyvenamasis dvaro pastatas ant lauko akmenų mūro pamato su mansarda, medinis svirnas ir plūkto molio tvartas su dvišlaičiu stogu.

• Gyvenamasis namas
• Svirnas
• Ratinė

Muziejaus Įkūrimas ir Ekspozicija

1986 metais sodybos svirne mokytoja Julija Norkutė įrengė pirmąją ekspoziciją, skirtą S. Stanevičiaus gyvenimui ir kūrybai. Dabar Simono Tado Stanevičiaus (1799-1848) gimtinės sodyboje eksponuojami rašytojo gyvenimą ir kūrybą menantys daiktai ir etnografiniai rinkiniai. Sodyboje-muziejuje eksponuojami rašytojo gyvenimą ir kūrybą menantys daiktai ir etnografiniai rinkiniai.

Ekspozicija atspindi S. Stanevičiaus indėlį į lietuvių literatūrą ir kultūrą, jo ryšius su kitais to meto šviesuoliais.

Simono Stanevičiaus sodyba muziejus

Simono Stanevičiaus Literatūrinis Palikimas

S. Stanevičių labiausiai išgarsino jo parašytos 6 pasakėčios ir odė „Šlovė žemaičių“ („Aukšta daina“). Jis yra parengęs anoniminę XVIII a. lietuvių kalbos gramatiką „Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos arba žemaitiškos“, paskelbęs pirmąjį Lietuvoje dainų rinkinį - „Dainos žemaičių“ bei jų melodijas - „Pažymės žemaitiškos gaidos“. 1829 m. Simonas Stanevičius pakartotinai išleido anoniminio autoriaus 1737 m. Vilniuje išspausdintą lietuvių kalbos gramatiką ( „Universitetas linguarum Lituaniae“ ).

Jo kūryba atspindi tautos laisvės ir bendrumo idėjas, o kalbiniai darbai padėjo pagrindus lietuvių filologijai.

Simono Stanevičiaus sodyba

Bendradarbiavimas su Kitos Asmenybėmis

Bendradarbiavo su ano metu iškiliais kultūros veikėjais Dionizu Poška (1764-1830), Simonu Daukantu (1793-1864), Jurgiu Pabrėža (1771-1849), grafu, lietuvių kalbos ir raštijos tyrėju, bibliografu Jurgiu Konstantinu Broel Pliateriu (1810-1836), pas kurį dirbo ir kuriam netoli Švėkšnos (Šilutės r.) buvusiame Gedminaičių dvare padėjo formuoti ir tvarkyti biblioteką, kurioje buvo apie trys tūkstančiai knygų, dokumentų ir rankraščių. Šiam grafui mirus, 1836-1848 m. gyveno jo brolio grafo Kazimiero Konstantino Broel Pliaterio (1805-1872) dvare Stemplėse. Čia jis 1848 m. kovo 10 d. ir mirė.

Palaidojimo Vieta ir Atminimo Įamžinimas

S. Stanevičius amžinam poilsiui atgulė Švėkšnos kapinėse. Jo palaidojimo vieta nežinoma, tad netoli įėjimo į šias kapines, simbolinėje kapo vietoje 1984m. Dėl S. Nuotraukoje - Simono Stanevičiaus portreto fragmentas. XIX a.

Maironio Lietuvių Literatūros Muziejaus Indėlis

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomą S. Stanevičiaus rinkinį sudaro nuotraukos, knygos, spaudiniai, meno kūriniai. Didžioji fototekos dalis - tai nuotraukos, darytos 1999 m. S. Stanevičiui skirtos ekspedicijos į rašytojo gimtuosius Kanopėnus metu. Nuotraukų autorius - fotografas Zenonas Baltrušis. Jose galima matyti gimtosios S. Stanevičiaus sodybos Kanopėnuose fragmentus - išlikęs restauruotas dviejų galų gyvenamasis namas, apstatytas epochiniais baldais, atstatytas svirnelis, kuriame įrengta literatūrinė ekspozicija, šulinys, tvora, kiti statiniai.

Dainos Žemaičių

1829 m. S. Stanevičius išleidžia pirmąjį Lietuvoje lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“ (L. Rėzos „Dainos“ buvo išleistos Rytų Prūsijoje). 1833 m. atspausdina šių dainų melodijas: „Pažymės žemaitiškos gaidos, pridėtinos prie Dainų žemaičių, nes, anot S. Stanevičiaus, dainos žodžiai ir melodija yra neatskiriami: „nesang daina be natos man esanti kaip kūnas be dūšios“. „Dainų žemaičių“ pratarmėje autorius rašo: „Didžioj daugybėj dainų žemaitiškų nekurios yra gražios ir vertos, idant jų paminklas knygose užsiliktų.

Simonas Stanevičius. „Dainos žemaičių“. Vilnius, 1829 m.

Iliustracijos ir Meno Kūriniai

Iš meno kūrinių reiktų paminėti skulptoriaus Antano Žukausko sukurtą jubiliejinį S. Stanevičiaus medalį, išlietą Lietuvos monetų kalykloje 1999 m., originalias dailininkų Valerijono Galdiko ir Antano Kučo iliustracijas rašytojo odei „Šlovė žemaičių“ bei Antano Kučo iliustracijas pasakėčioms „Arklys ir meška“, „Žmogus ir levas“ bei kitoms, sukurtas 1959 m.

Dailininko Antano Kučo iliustracija S. Stanevičiaus pasakėčiai „Arklys ir meška“.

Sodybos Priežiūra Šiandien

Šiandien sodyba-muziejus rūpinasi dainingas entuziastas Klemensas Krolys, važinėjantis į darbą 6 kilometrus iš Viduklės. Jis save vadina muziejininku-ūkininku, nes pačiam tenka prižiūrėti 2,5 ha teritoriją. Vyras džiaugiasi galėdamas sergėti Raseinių krašto autentišką etnografinę sodybą, išlaikusią senovinę dvasią. Joje tvyranti ramybė patinka ne tik jam, bet ir iš didmiesčių atvykstantiems lankytojams - čia jie semiasi dvasios stiprybės.

Memorialinių Muziejų Iššūkiai

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta vis daugiau svarstymų apie memorialinių namų-sodybų-muziejų likimą. Dalis jų - kaimiškosiose vietovėse, o jiems išlaikyti savivaldybės skiria minimalias lėšas. Dažnai šie muziejai gyvuoja tik prižiūrėtojų entuziastų dėka.

Nepaisant iššūkių, Simono Stanevičiaus sodyba išlieka svarbiu kultūros paveldo objektu, liudijančiu apie rašytojo indėlį į lietuvių literatūrą ir tautos sąmonę.

tags: #simono #staneviciaus #sodyba