Pašvietus saulei, iš po lapų, žemės ima kirbėti įvairiausi gyviai. Miške jau galvas kelia pirmosios žibutės, matyti skraidantys drugiai, girdėti vis įvairesnės paukščių giesmės. Savaitė lepino saulėtu ir šiltu oru, kviečiančiu pasivaikščioti. Deja, apsisaugoti nuo šių pavojingų kenkėjų labai sunku.
Širšė (Vespa crabro)
Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų?
Erkės
UAB „Dezinfa“ biologas pataria nutirpus sniegui pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus, medžius.
Liutauras Grigaliūnas, paklaustas, ar galima kokia nors chemine medžiaga purkšti pievas, parkus, miškus, kad erkių populiacija būtų sumažinta, informuoja, kad atviroje erdvėje erkės galėtų būti naikinamos chemikalais, kurie turėtų būti registruoti Lietuvoje ir būtų skirti erkių naikinimui minimaliai paveikiant aplinką.
Skruzdėlės
Dar vienas kenkėjas, neduodantis ramybės, - skruzdėlės. Daugiausiai skundžiasi individualių namų gyventojai - į jų būstus veržiasi sodinės skruzdėlės. Dažniausiai su šia problema susiduria gyventojai, kurių namuose jau yra lankęsi šie kenkėjai.
Kailiavabaliai, blusos, blakės, paukštinės erkutės
Dažnai iš balkonuose, pastogėse susuktų lizdų į gyventojų būstus atkeliauja kailiavabaliai, blusos, blakės ar net paukštinės erkutės. Šie kenkėjai minta plunksnomis, pūkais, krauju ar odos epidermiu. Be to, paukščiai platina ornitozę, paukščių tuberkuliozę, salmoneliozę ir kt.
Būna, kad žmonės patys imasi iniciatyvos kontroliuoti paukščius ir pradeda ardyti jų lizdus ir pan. Šie veiksmai ne tik nehumaniški, bet ir pažeidžiantys gyvosios gamtos teisės aktus. Veiksmai ar priemonės, kurių imamasi paukščių kontrolei, neturėtų žaloti ar kitaip kenkti paukščiams.
Musės
Anot biologo, kenkėjų kontrolės eksperto Liutauro Grigaliūno, nors musės nėra tiesiogiai pavojingos žmonėms, jų gyvenimo būdas ir įpročiai gali lemti sveikatos sutrikimus.
„Musės mėgsta nešvarias vietas, dauginasi įvairiose gendančiose organinės kilmės medžiagose, o ieškodamos maisto ar veisimosi vietų dažnai zuja netoli maisto produktų, todėl bakterijoms pasklisti nuo musių galūnių ar išmatų pakanka kelių sekundžių, ypač kai musės tupia ant nepridengto maisto. Gyventojai pasakoja atvejų, kai iš šaldiklio išimtoje mėsoje, praėjus vos pusvalandžiui, buvo padėti kiaušinėliai“, - komentuoja L.
Musių aktyvumo laikotarpis baigiasi, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tada vabzdžių medžiagų apykaita sulėtėja ir saugiai pasislėpusios musės žiemoja laukdamos pavasario šilumos.
„Kaip ir pavasario pradžioje, pirmiausia rekomenduojame specialiais tinkleliais dengti varstomus langus ir duris, kad musės negalėtų taip lengvai patekti į patalpas. Tiek patalpose, tiek atvirose vietose lauke būtina nuo musių saugoti maistą, o atliekas laikyti sandariose talpose. Gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose ir kitose patalpose galima naudoti patentuotas led technologija veikiančias lempas, kurios privilioja ir sunaikina skraidančius vabzdžius. Labai dažnai įvairios musės žiemą praleidžia žmogaus nešildomose patalpose, o pavasarį sušilusios iš karto spiečiumi užplūsta patalpas, tuomet gali tekti imtis ir cheminių kovos metodų“ - apie prevencijos ir naikinimo priemones primena kenkėjų kontrolės specialistas L.
Širšės
Širšių Naikinimas
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, netrūksta nusiskundimų ir širšėmis. Kaip pasakoja vienas Plungės gyventojas, širšių kolonija neseniai įbaugino visus namiškius. Širšės iš pradžių įsikūrė išorinėje namo sienoje po palange, pabandžius jas iš ten išprašyti, vabzdžiai pasklido po namus. Nors širšes iš patalpų pavyko išvaikyti, o plyšius išorėje užtaisyti, po kelių dienų paaiškėjo, kad širšių liko sienoje esančiuose oro tarpuose. „Pasisekė, kad nė vienas iš namiškių nebuvo alergiškas širšėms, nes užplūdusios namus, jos ėmė mus gelti.
Širšės įgėlimas
Pasak L. Grigaliūno, rugsėjo mėnesį širšių kolonijos būna jau pasiekusios savo maksimalų dydį, o laikantis šiltiems orams širšės būna ypatingai aktyvios. Alergiškiems žmonėms širšių įgėlimas gali sukelti stiprias alergines reakcijas, net anafilaksinį šoką.
„Širšės dažniausiai gelia tik tada, kai kas nors jas suerzina, be to, viena širšė gali gelti ne vieną kartą, nes įkandimo vietoje ji nepalieka geluonies. Svarbiausias patarimas susidūrus su širšėmis - jokiu būtu negalima patiems judinti širšių lizdo. Be to, būtina žinoti, kad parduotuvėje įsigytos priemonės purškimas gali tik dar labiau sudirginti kenkėjus.
Apibendrinant Plungėje nutikusią istoriją, reikia pabrėžti, kad užsandarinti lizdo angas taip pat nėra gera mintis: širšės tikrai prasigrauš kitą įėjimą arba išėjimą, be to, suirzusios puls smarkiau“, - perspėja bendrovės „Dezinfa“ biologas L.
Mokslininko tikinimu, tuo metu šios kolonijos pasiekia beveik maksimalų savo dydį, todėl dažniau nei įprastai jas galima sutikti lauko terasose, kavinėse, virtuvėse, prie žmogaus jas vilioja ir verdamų uogienių aromatai, tad ir veržiasi jos patenkinti gurmaniškų savo poreikių.
R.Ferenca sako, kad gana dažnai nekviestų viešnių įkandimą išprovokuoja patys žmonės, per daug arti priartėję prie širšių lizdo, kartais ir patys to nežinodami. Tai pajutusios jos akimirksniu tampa agresyvios, ima ginti savo teritoriją, būna, kad kai kas ir per savo neapdairumą širšę į burną įsileidžia (vaisių skanaudamas), o tai gresia gleivinės sugėlimu ir išties liūdnomis pasekmėmis.
Pasidomėjus, kaip reikėtų elgtis aptikus šių vasaros kaimynių lizdus savo sandėliukuose ar palėpėse, vabalininkas dalijasi patarimu: „Jokiu būdu nejudinkite širšių ar vapsvų lizdų dieną. Tada jos aktyviausios. Taip pat neverta jų purkšti parduotuvėje įsigytomis priemonėmis: šių poveikis trumpalaikis, todėl vabzdžius tik suerzinsite, o tikslas turėtų būti išvyti juos iš teritorijos“, - sako R.Ferenca.
Jo tikinimu, prastas sprendimas yra ir užsandarinti jų lizdo angas, kadangi jose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų - sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Na, o lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą ir ištrūks.
Net ir drąsiausiems likviduoti širšių lizdų savarankiškai nepatariama. Jei visgi dėl savo pačių saugumo žmonės nusprendžia širšių ar vapsvų lizdus naikinti, tam yra du būdai. Vienas - pasikviesti specialistus, kitas - apsirengti bitininko drabužiais, pasiruošti pasitraukimo kelius ir naktį, kai širšės ramios, su tvirtu maišeliu tą lizdą tiesiog nugnybti.
Nukentėjusiųjų nuo šių nedraugiškų kaimynių kiekvieną sezoną netrūksta. Daugiausiai nepatogumų kyla todėl, kad įgėlimo vieta sutinsta, situacija tampa pavojinga gyvybei, kai įgeliama burnos ertmė, liežuvis, kyla rizika uždusti, pavojus čia ir širšių įgėlimams alergiškiems žmonėms.
Pasidomėjus, kuo širšės įgėlimas skiriasi nuo bitės, R.Ferenca sako, kad šios gelti gali daug kartų, o geluonies, priešingai nei bitės, įgėlimo vietoje nelieka. Nuo širšių ir vapsvų įsiveržimo į namus gelbsti užverti langai ir tinkleliai nuo vabzdžių. Jei sparnuotosios įsibrovė į gilesnes namų konstrukcijas, vamzdžius ar sunkiai prieinamas vietas, pašnekovas siūlo nerizikuoti savo saugumu ir pasitelkti pagelbėti galinčių tarnybų specialistus.
„Juolab jei nesate tikri, kaip organizmas sureaguos į vieną ar kitą įgėlimą, ar įtariate, kad esate alergiški.“
Anot alergologės, klinikinės imunologės Lauros Malinauskienės, alerginė reakcija, širšei įgėlus, alergiškiems žmonėms gali išsivystyti per kelias minutes. Todėl delsti nereikėtų. Šiuo atveju medikų pagalbos vertėtų suskubti ieškoti nieko nelaukiant.
„Esame turėję pacientų, kurie įgelti širšės, išsigandę šoko vairuoti ir pakliuvo į eismo įvykį, nulėkė automobilis griovin. Nė vienas nežinome, kaip mūsų organizmas reaguos į įgėlimą, todėl apdairiau būtų vairavimą patikėti šalia esantiems. Apėmus stipriai alerginei reakcijai, gali pasireikšti silpnumas, tai vienas iš požymių, kad organizmas sureagavo audringai“, - patikino pašnekovė.
Nedelsti ji ragina ir tuo atveju, jei vabzdys įgėlė į galvą, o namų vaistinėlėje, sako, verta turėti vaistų nuo alergijos. „Daugelis įsivaizduoja, kad tą akimirką reikėtų suleisti adrenalino, bet suleisto vabzdžio nuodo jis neneutralizuos. Tik trumpam organizmui padės neprarasti kraujospūdžio."
Tiesa, traukti širšės geluonies patiems medikė nepataria, nes tokiu būdu galima infekciją į organizmą įnešti.
Tad, kokių veiksmų vertėtų imtis, norint apsisaugoti nuo širšių bučinių?
„Svarbiausia vengti kvepalų ruošiantis į gamtą. Kvepalai labai atkreipia vabzdžių dėmesį. Gamtoje reikėtų būti savimi, ne Chanel reklaminiu veidu… Taip pat verta išlikti atidiems gamtoje užkandžiaujant. Vandenį gerti geriausia tik iš permatomo indo, kad vabzdys nepatektų į burną. Sugėlus ją net ir normali alerginė reakcija labai apsunkins žmogaus kvėpavimo galimybes“, - dėmesį atkreipia L.Malinauskienė.
Medikė sako, kad bijoti įkandimų ir po to sekančių reakcijų nevertėtų: šimtus tūkstančių metų žmonės gyveno su vabzdžiais, yra patyrę daug įgėlimų, tad mūsų organizmai žino, kaip su tuo dorotis. Kad paskaudės ir patins sugelta vieta, yra normali reakcija į suleistus nuodus, kaip ir iš to sekantis paraudimas, niežulys.
Sunerimti verta, kai vystosi toksinės reakcijos ir organizme paskleisti nuodai suveikia labai stipriai. Kai kada alerginės reakcijos gali baigtis ir mirtimi, bet toli gražu ne kiekvieną kartą.
Tinkleliai nuo uodų
Tinklelis nuo uodų
Tinklelis nuo uodų langams - itin paklausi prekė, kurią daugelis įsirengia vasaros metu, kad galėtų apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių. Pastaruoju metu gyventojai pastebi, kad toks sprendimas labai naudingas ne tik karštuoju sezonu. Vasarą daugelio žmonių pagrindinis tikslas yra apsisaugoti nuo uodų, tačiau rudens sezonu į namus veržiasi ir kiti nepageidaujami „svečiai“.
Ankstyvą rudenį, kada lauke dar pakankamai šilta, vis dar išlieka aktyvūs ne tik uodai, bet ir musės, širšės bei vorai. Kai rudenį vėdiname patalpas, rizikuojame į namus įsileisti įvairių vabzdžių, ypač, jeigu netoliese yra sodas, parkelis ar kita žalioji zona.
Tinkleliai langams ne tik saugo nuo įkyrių vabzdžių, bet ir tampa būtina ir labai svarbia apsaugos priemone žmonėms, kenčiantiems nuo alergijų. Štai uodai paprastai dar nebūna aktyvūs pavasarį, tačiau jautresni žmonės tokiu metu kenčia nuo įvairių kvėpavimo sutrikimų dėl į orą pasklidusių žiedadulkių, kada vyksta intensyvus augalų žydėjimas.
Specialūs antialerginiai tinkleliai filtruoja ore sklandančias dulkes, žiedadulkes ir kitus alergenus. Be to jie apsaugo ir nuo išmetamųjų dulkių, kas labai aktualu gyvenantiems netoli judrių gatvių. Rudens metu, kada nuo medžių pradeda kristi lapai, o vis stipresnis vėjas nešioja juos bei įvairius pūkus ar paukščių plunksnas, atviri langai tampa puikia terpe šiems nepageidaujamiems dariniams „prikviesti“.
Tinklelis nuo uodų langams padeda išvengti tokių problemų, nes sulaiko lapus, pūkus, plunksnas ar smulkias šiukšles. Langų tinklelis taip pat neleidžia paukščiams patekti į namų vidų, o tai pasitaiko daug dažniau nei daugelis įsivaizduoja, ypač, kai langai paliekami praviri ilgesnį laiką. Šis apsaugos sprendimas labai aktualus ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, ypač, jei gyvenama netoli parkų ar parkelių.
Tinklelių tipai
Kai ateina metas išsirinkti tinkamiausią tinklelį, galima matyti, jog rinkoje siūlomi labai įvairūs apsauginiai tinkleliai langams:
- Plisuotas tinklelis nuo uodų. Tai stilingai atrodantis, lengvai valdomas ir tinkantis dideliems langams ir durims pasirinkimas.
- Tinklelis nuo uodų su magnetais. Vis labiau populiarėjantis langų apsaugos modelis.
- Rėminiai tinkleliai nuo vabzdžių. Tai labai patvarūs, tvirtinami prie langų rėmų modeliai.
- Ruloniniai tinkleliai nuo vabzdžių. Jie geriausiai tinka tiems, kurie nori apsaugos sprendimo su galimybe greitai paslėpti tinklelį.
- Antialerginiai tinkleliai. Tai specialūs tinkleliai, sukurti asmenims, kurie turi jautrius kvėpavimo takus.
Kaip išsirinkti tinkamiausią?
Renkantis tinkamiausią tinklelį, svarbu atsižvelgti ne tik į jo funkcionalumą, bet ir į išvaizdą. Šiuolaikiniai gamintojai siūlo labai platų spalvų ir rėmelių dizaino pasirinkimą, todėl tinklelį nesunku priderinti prie savo langų rėmų, sienų ar net interjero stiliaus. Populiariausi: balti, rudi, pilki modeliai, kurie vizualiai susilieja su lango konstrukcija. Plisuoti ir ruloniniai tinkleliai nuo vabzdžių atrodo šiuolaikiškai ir puikiai tinka modernaus dizaino namuose.
Taip pat naudinga atsižvelgti ne tik į grožį bei suderinamumą, bet ir į praktiškumą (ar tinklelį bus lengva prižiūrėti, ar jo audinys tvirtas). Tinkleliai nuo uodų - tai ilgalaikė investicija. Kartą jį įsigijus bei tinkamai sumontavus, tarnauja ištisus metus.
Tinkamai pasirinktas tinklelis nuo uodų langams - tai ne tik vasaros sprendimas. Jie veiksmingi visais metų laikais: saugo nuo vabzdžių, šiukšlių, apsaugo alergiškus žmones nuo žiedadulkių, padeda palaikyti tvarką namuose. Švaresnis oras viduje ir geresnė ventiliacija - tai, ko labiausiai reikia, kuriant tikrą namų komfortą.
Įmonė „Dezinfa“
Bendrovė „Dezinfa“ - viena iš pirmųjų privačių įmonių Lietuvoje, profesionaliai užsiimančių kenkėjų kontrolės paslaugomis. Nuo 2008 m. bendrovė priklauso stipriausiam kenkėjų kontrolės įmonių tinklui pasaulyje „Rentokil“. Lietuvoje veikia 5 įmonės padaliniai - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiuo metu „Dezinfoje“ dirba per 70 kenkėjų kontrolės ekspertų.