Strategija „skaldyk ir valdyk“ - tai senovės romėnų naudotas metodas, užkariaujant naujas žemes ir plečiant imperiją. Remiantis istoriniais pavyzdžiais, ši karinė strategija visais laikais buvo efektyvi, nes bet kuriam agresoriui susiskaldžiusi valstybė tampa lengvu grobiu. Todėl tokia logika dažnai vadovaujasi užkariautojai.
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip ši strategija pasireiškia šiuolaikinėje politikoje ir tarptautiniuose santykiuose, kokią įtaką ji daro valstybių vienybei ir stabilumui.
Nauja JAV nacionalinio saugumo strategija ir Europa
Naująją JAV nacionalinio saugumo strategiją analizuojantys apžvalgininkai teigia, kad Europa dabar ne tokia svarbi amerikiečiams. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas jau konstatavo, kad Vakarų aljanso nebėra.
Politikos apžvalgininkas V. Saldžiūnas laidoje „Delfi redakcija“ komentavo: „Atsakant į klausimą, kiek tai tikslu, tai, matyt, tikslu, nes ten yra ir apie mus: mūsų reikšmę, vietą, kas apie mus sakoma. Dėl to ir reakcijos tokios jautrios. Iš esmės nuo pat šios administracijos darbo pradžios buvo daug baimių, daug grėsmingų perspėjimų. Dabar, nuguldami būtent į šią strategiją, jie pasitvirtino."
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pripažino, jog JAV nacionalinio saugumo strategijoje mato ir netikėtų, ir pavojingų dalykų. „Pasaulis buvo sukonstruotas kaip Vakarų civilizacijos demokratinis pasaulis, kuris remiasi taisyklėmis, žmogaus teisėmis ir rinkimais, ir diktatūrinius pasaulis, diktatūrinis klubas. Ir jie kažkaip egzistavo, nelabai vienas kitam trukdydami."
JAV strategijoje įvardijama, kad europiečiai turi nerealistinių tikslų, kad jų lūkesčiai yra kažkokie neracionalūs. „Be abejo, turi Europa nerealistinį tikslą išlikti Europa, būdama silpna. Europa turi ginkluotis ir greitai, turi integruoti Ukrainą, nes Ukrainos kariuomenė ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra vienintelės efektyvios karinės pajėgos Europoje, galinčios transformuoti Europos gynybinius karinius pajėgumus ir iš esmės prisidėti prie tų gynybinių pajėgumų“, - neabejojo P. Vaitiekūnas.
Diskusijose apie šią nacionalinę saugumo strategiją taip pat tenka girdėti minčių, kad D. Trumpas tiesiog nesupranta pačios Europos, Europos Sąjungos veikimo principo, kad kažkaip kitaip viską vertina ir dėl to jo požiūris yra ne visai adekvatus.
V. Saldžiūnas analizavo: „Esmė gal yra būtent Donaldas Trumpas ir jo administracija. Galbūt jis ir nesupranta, gal jis atėjęs iš kito pasaulio ir jo kita logika, bet jo žmonių ratas, įtaką jam darantys žmonės, atėję iš to paties verslo pasaulio, iš didžiųjų korporacijų ir esantys daug įtakingesni, nei mes galbūt įsivaizduojame, jie juk ateina gerokai ilgesniam laikui. Ir tai, kaip jie įsivaizduoja šitą pasaulį, kuriame yra Amerika, matyti ir šioje strategijoje: pirmiausia ne Kinija, ne Europa, ne dar kažkas - pirmiausia yra Amerika."
Monro doktrina
Tas šūkis „Amerika pirmiausia“ prikelia Monroe doktriną. Priminsiu, pagal Monroe doktriną XIX amžiuje pasidalijamas pasaulis: mes nesikišame į jūsų reikalus, europiečiai, bet jūs nesikiškite į mūsų reikalus. Vakarų pusrutulis, tai yra Šiaurės ir Pietų Amerika, yra mūsų ir mes tvarkomės ten patys. Amerikiečiai dabar tenai tvarkysis, nesvarbu, ar tai būtų Venesuela, ar Argentina, ar kitos šalys. Su Kinija susiję reikalai vėlgi paliekami antroje vietoje, bet jie paliekami ne konflikto, o tokio sugyvenimo būsenos - pasidalijama įtakos sferomis.
Europa - palaida bala
V. Saldžiūnas įvardijo, kokią grėsmę naujoji JAV pasirinkta kryptis kelia Europai: „Strategijoje išskiriamos gerosios Europos šalys, prie kurių mes save kartais priskiriame, nes štai išeina gynybos sekretorius, arba karo sekretorius, kaip jis nori save vadinti, ir sako, kad prie [gerųjų] galima priskirti Baltijos šalis, Lenkiją, iš dalies gal net Vokietiją. Bet tai yra klasikinis principas „skaldyk ir valdyk“.
Europos Sąjunga, Europa išskiriama kaip vienetas, kuris suskaldomas į atskiras šalis, o tada sakoma, kad su šita šalimi galiu dirbti, o su šita negaliu. O mes Europoje tada pradedame tarsi varžytis, konkuruoti tarpusavyje, išsišokti. Mes varžysimės dėl amerikiečių dėmesio, mes pradėsime gėrėtis Donaldo Trumpo laiškais. Tai jau vyksta. Lietuva gavo laišką, pranešantį, kad esame gerųjų stovykloje. Mums tai yra gerai, mes natūraliai norime tuo džiaugtis, mes tarsi nusiraminame, kad bent iki 2028 metų niekas neišves amerikiečių karių. Bet kas tada mes esame Europoje, kas tada yra Europa? Apskritai, tada mes esame suskaldytas blokas. Mus suskaldys ir suvalgys po vieną taip, kaip romėnai suvalgė galus“, - teigė V. Saldžiūnas.
P. Vaitiekūnas antrino, jog kelti klausimą, kas yra Europa, yra gerai, tačiau, deja, reikia konstatuoti, jog nėra ir nebuvo Europos, kalbant apie jos vienybę. „Europos Sąjunga per Briuselį, per Europos Sąjungos sostinę perskirsto 1 proc. visų pajamų, kurios yra uždirbamos Europos Sąjungos šalyse. 99 proc. pinigų yra perskirstoma per sostines. Tai čia yra Europa, čia yra Europos Sąjunga? Tai štai čia yra palaida bala. Europa nėra suklijuota - tokia realybė, o D. Trumpas ir amerikiečiai ir parodo, kad Europa nežino, negali akumuliuoti resursų ir finansinių, ir karinių."
„Vienintelis dalykas, kuris suvienys Europą ir išrinks Europai vieną kalbą, <...> bus karas. Kai bus karas, karinė agresija prieš Europą, Europoje įsivyraus viena vienintelė valstybinė anglų kalba - kitų šansų nėra. Taigi, mes matome, kad Europai reikia vienytis, bet kol kas nėra stimulų tą daryti“, - rėžė P. Vaitekūnas.
Paklaustas, ar naujasis amerikiečių požiūris į Europą ką nors pakeis, privers ją vienytis, V. Saldžiūnas teigė, kad ji tik dar labiau byrės. „Kaip ir sakiau - Amerika pirmiausia, Monroe doktrina, Vakarų pusrutulis - mūsų. Tai, tikėtina, reiškia susidūrimą pirmiausia su kinais (su rusais galbūt mažiau). Visa Pietų Amerika buvo išsižiojusi tiek dėl Kinijos žvejybos laivyno, tiek dėl įvairių sutarčių. Taigi, bus daug nesutarimų, kaip buvo prieš 1941 metus dėl Ramiojo vandenyno salų, kur japonai savo pretenzijas reiškė. Dabar kinai tiesiog daug toliau pretenzijas reiškia."
Gali iškilti prorusiškos partijos
„Na, yra JAV kryptis, kuri buvo išreikšta ir prieš dvejus metus, ir prieš metus, ir dabar šioje strategijoje, pagal kurią jie remia patriotines Europos jėgas, t. y. prorusišką AfD kokią nors arba dar kokią nors prorusišką partiją. Nenustebčiau, jeigu ir įvairių dešrų partijas pradėtų remti amerikiečiai, nes tai yra labai „patriotinės“ partijos, kai kurių nuomone. Ir tada vėl turėtume tą patį principą „skaldyk ir valdyk“, kuriam veikiant iškyla amerikiečiams palankios vyriausybės, priimančios sprendimus, kurie pirmiausia yra palankūs Jungtinėms Amerikos Valstijoms, na, ir pačioms valstybėms, bet jokios vienybės tokiu atveju jau nėra“, - akcentavo V. Saldžiūnas.
Kokios yra amerikiečių galimybės reikštis Europoje, palaikyti įvairias kraštutines, populistines jėgas? Kiek erdvės jie čia turi? „Tiek, kiek mes jiems leidžiame turėti. Kaip rusai eina tol, kol jų durtuvas pramuša minkštą maišą, taip amerikiečiai su volu eina tol, kol jiems leidžiama. O jiems leidžiama eiti, nes mes neturime kuo jų volo sustabdyti, o jei ir turime, bijome parodyti savo stabdį. Tų stabdžių, svertų, ar tai būtų Europos šalių indėliai Jungtinėse Valstijose, kurių ekonomika, tiesiai šviesiai pasakius, nėra tokioje geroje padėtyje, ar tai būtų verslo įvairūs susitarimai, visos investicijos, Europa tikrai turi, bet eiti į susidūrimą su Jungtinėmis Valstijomis būtų savižudiška taktika. Niekas iš sprendimų priėmėjų nenori rinktis tokios branduolinės opcijos, kadangi visiems skaudės ir visi tai pasako. Bet vėlgi - amerikiečiai daro tai, ką daro - priiminėja savus sprendimus, o mes jokių sprendimų nepriimame - tik kalbame“, - nurodė V. Saldžiūnas.
P. Vaitiekūnas teigė suprantąs, kodėl JAV pasirinko tokią nacionalinę strategiją: šalis esą pateko į tokią situaciją, kad tikrai reikia tvarkytis. „Amerika vadovavo Vakarų civilizacijai, Vakarų pasauliui ir Afganistane patyrė trūkį. Jie 20 metų dirbo, investavo virš 2 trln. dolerių, tai reiškia daugiau negu 2000 mlrd. dolerių. O dabar Amerikos žmonės pasakė, kad viskas - užtenka tų užsienių, užtenka tos lyderystės, norime visų pirma Amerikoje susitvarkyti, nes Amerika pirmiausia. Tą ir įgyvendina D. Trumpas. O Europa, jeigu neinvestuoja į savo saugumą, lai eina bučiuoti rankų tam, kuris turi resursų. Būtų savižudiška dabar pradėti konfliktą su Amerika ir žaidimus su Kinija (atseit dabar mus Kinija gelbės) arba kažkaip įsiterpti į Amerikos ir Kinijos konfliktą“, - teigė P. Vaitiekūnas.
Tačiau Europoje galima išgirsti svarstymų, jog žvilgsnį reikėtų nukreipti į Kiniją. „Vėl norime surasti kažką, kas už mus spręstų mūsų namų darbus. Gyvename nesaugiame pasaulyje ir dabar tas ypač išryškėjo. Mūsų aljansai - ir Europos Sąjunga, ir NATO - iš vertybinių virsta interesų derinimo aljansais. Taigi, žengtas žingsnis 100 metų atgal. Prieš 100 metų tokios tarptautinės struktūros egzistavo balansuodamos ant interesų, bet interesai nėra stabilūs, todėl galų gale po Antrojo pasaulinio karo pasakyta, kad gana, reikia konstruoti pasaulį ant demokratijos, ant žmogaus teisių, žmogaus laisvių ir rinkimų. Tai yra gyvybiškai svarbu. Karo nebus, jei tautos vykdys sąžiningus ir laisvus rinkimus“, - konstatavo P. Vaitiekūnas.
"Skaldyk ir valdyk" Lietuvoje
Nors Lietuva ir taiki šalis, jos politikai senovės užkariautojų principą bando taikyti... saviems piliečiams. Dar ne taip seniai vienas “iškilus” Seimo profesorius leptelėjo kažkokią nesąmonę apie lito devalvaciją. Tūkstančiai žmonių puolė į bankus keisti litus į eurus ir patyrė finansinių nuostolių. Tačiau tas akibrokštas dabar gali nublankti prieš valdžios vykdomą žmonių supriešinimo politiką.
Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo prieštaringai vertintą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Vyriausybės vadovas prabilo apie kitų išmokų mažinimo galimybę. Ir štai tada tarsi pagal juodžiausią scenarijų jau ir taip nevieninga tauta skilo dar labiau: pensininkų ir tremtinių organizacijos paskelbė viešus pareiškimus, kuriais vienaip ar kitaip išreiškė nepasitenkinimą jaunų mamų kova už socialines garantijas. Nesunku įsivaizduoti, koks bus jaunų šeimų požiūris į Lietuvos senjorus.
Visą gyvenimą sunkiai dirbusi valstybės labui vyresnioji karta ir jaunos šeimos, kurios kurs šalies ateitį, per krizę staiga atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Kaip tik tada, kada labiausiai reikia rimties ir vienybės, mūsų politikai savo neatsakingais paistalais skaldo visuomenę, priešina kartas, kelia sumaištį tarp žmonių.
Politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas teigė, jog R. Žemaitaitis nėra šiaip sau produktas - jis atsirado todėl, kad tradicinės partijos nepadarė savo namų darbų. Didelė visuomenės dalis buvo palikta be priežiūros, todėl pasirinko jį. Laidoje „Už ar prieš?“ nuskambėjo ir įžvalga, kad bandymas marginalizuoti R. Žemaitaitį yra klaida. „Išimkite R. Žemaitaitį, kitais rinkimais atsiras antras Žemaitaitis. Tokia visuomenės dalis egzistuoja, ir jos nematyti būtų klaida“, - sakė L. Kontrimas.
Kokiam rinkėjų tipui priklausote? Kaip politikai skaldo ir valdo. | Bill Eddy | Didelė mintis
Rusijos įtaka ir "skaldyk ir valdyk"
Po nesėkmingo karo Gruzijoje Maskva buvo priversta iš esmės peržiūrėti kovoti su Vakarais turimas priemones. Rusijos santykių su Vakarais eksperto Antono Šechovcovo, skaitysiančio pranešimą konferencijoje „Pasaulis 2018“, teigimu, iš Vakarų kylančią grėsmę Vladimiro Putino režimas išsigalvoja, visgi pasirinkta kryptis bendradarbiauti su radikalios dešinės partijomis duoda rezultatų.
V. Putinas puikiai suvokia, kad nacionalistiniai judėjimai yra destabilizuojanti jėga. Jis stengėsi sustabdyti ultranacionalistų judėjimą Rusijoje ir kelis kartus yra pareiškęs, kad jie kenkia šalies vienybei. Kremliaus režimas visuomet buvo gana reaktyvaus pobūdžio. Jis reaguoja į mažiausius pokyčius tarptautinėje erdvėje. Po karo Gruzijoje 2008 m. Rusija pamatė, kad jos turimos žinutės formavimo ir informacijos sklaidos priemonės, tokios kaip „Russia Today“ ar „Voice of Russia“, neveikia taip, kaip Kremlius norėtų. Jais nepavyko pateisinti karo Gruzijoje už Rusijos sienų.
Kinijos įtaka ir ES
Po penkerių metų pertraukos Europoje lankėsi Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Vizitas į Prancūziją jam nebuvo lengvas pasivaikščiojimas. Europos Sąjunga (ES) ir Kinija yra atsidūrusios ties prekybos karo slenksčiu. Tačiau Xi Jinpingas ir Europoje rado ištikimų sąjungininkų, tokių kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. Xi Jinpingo vizitas Prancūzijoje, Serbijoje ir Vengrijoje suplanuotas itin jautriu metu. Kinijos lyderis ranką Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui savaitės pradžioje spaudė ES ir Kinijai jau užsitaisius prekybos karo ginklus. E. Macronas ragina Briuselį nubausti Kiniją už tai, kad ši užtvindė rinką pigiomis elektrinėmis transporto priemonėmis.
Investavimas į nekilnojamą turtą kaip strategija
Investicijos į NT yra vienos iš pelningiausių, tačiau tame slypi nemažai subtilybių ir strategijų, apie kurias NT investuotojai linkę nutylėti. Sakoma, kad investavimas į NT vidutiniškai generuoja 5% grąžą. Kursas sudarytas iš 9 webinarų video įrašų (5 pradedančiųjų modulyje, 2 pažengusiųjų modulyje bei po vieną susitikimą objektų dalinimo ir finansavimo modulyje), kurių kiekvieno trukmė yra tarp 1-2 valandos. Kurso metu suteikiama ir papildomos medžiagos, kurią galėsite atsisiųsti, bei video iš realių investicinių objektų. Jūs taip pat gausite prieigą prie visų webinarų įrašų, kurie priklausys Jūsų pasirinktam kurso variantui.
Mes pateiksime konkrečias strategijas ir būdus, kaip Jūs galite iš NT gauti daug didesnę nei įprasta grąžą. Dažnai žmonės galvoja, kad norint pradėti investuoti į NT reikia labai daug pinigų. Iš dalies jie yra teisūs, bet tik iš dalies. Dažnai turintys paskolą net nesvarsto galimybės investuoti į NT.
Kurso temos:
- Kas yra investavimas. Kaip pradėti investuoti?
- Sandorių paieška. Investicinė grąža.
- Ilgalaikė ir trumpalaikė NT nuoma. Tobula sutartis.
- Ką būtina padaryti ruošiantis dalinimui?
- Kokių projektų reikės dalinant?
- Kokie reikalavimai turi būti išpildyti, kad padalinti teisėtai?
- Kaip susitarti su kaimynais ar bendrija dėl dalinimo?
- Kaip dar padidint grąžą padalinus į kelis butus?
- Kaip pasiruošti finansavimo paieškai?
- Kaip įsivertinti maksimalias finansavimo galimybes?
- Kaip pasiskaičiuoti pinigų kainą?
- Kur kreiptis norint gauti finansavimą?
Jurijus yra keleto verslų savininkas, Starfish Academy bendraįkūrėjas, labdaros paramos fondo "Europa Pasauliui" steigėjas, asmenybės tobulėjimo ir verslumo blogo "Sėkmės pamokos” autorius, interneto kursų "El.pašto marketingas praktikoje", "Laiko valdymo pagrindai", "Laiko proveržis", "Gyvenimo būdo transformacija", "Asmeninių finansų valdymas", "10 žingsnių pinigų link", „Infoverslas nuo nulio“, "MLM koučingas" autorius. Jurijus yra sertifikuotas Roberto Kijosakio metodikos treneris, koučingo specialistas, taip pat koučingo įrankio Points of You praktikas.
Mokymai sukurti taip, kad žmogus, visiškai nieko nesuprantantis apie investavimą į NT, galėtų nesunkiai įsisavinti visas pateikiamas žinias, modelius ir strategijas. Pagalvokite apie vieną paprastą dalyką - Jūs kursite pasyvių pajamų srautą, kuris jau po pirmų sandorių galės papildyti jūsų kišenę 20%, 30%, 50%, o gal ir 100% jūsų dabartinių pajamų, kurias gaunate dirbdami, greičiausiai norėsit naudotis šiomis žiniomis ne vieną mėnesį, ir net ne vienerius metus, ko pasekoje srautas tik didės.