Daugelis žmonių svajoja apie jaukius vakarus pirtyje, šviežiai keptą maistą savo kieme, privačią erdvę, apsuptą gamtos, ir galimybę greitai pasiekti miesto centrą. „Skandinavijos alėja“ - tai kvartalas, kuriame siekiama sukurti tokią aplinką. Čia pasirūpinta visomis svarbiausiomis miesto komunikacijomis: vandeniu, nuotekomis, elektra ir dujomis.
Jūsų laukia malonūs rūpesčiai, tokie kaip terasos dydžio ar baldų pasirinkimas. Asfaltuotas kelias kvartale ir iki jo - tai komplimentas švariam ir komfortabiliam gyvenimui. Siekiant užtikrinti saugumą ir jaukumą, įvažiavimas į kvartalą yra su mediniais automatiniais vartais, kvartalas atskirtas medine tvora, o alėja apšviesta.
Tarandė - draugiška gyvenvietė su aktyvia bendruomene, kurioje jus sups solidūs kaimynai. Kvartale įrengta poilsio erdvė su vaikų žaidimų aikštele ir laužaviete.
Gyventojų atsiliepimai ir problemos
Tačiau ne visada viskas būna taip idiliška, kaip skamba aprašyme. 15min žurnalistė išklausė ne vieno Giraitės gyventojo pasakojimo. Visi jie kėlėsi „į laukus“, tačiau netrukus po langais ėmė dygti daugiabučiai, o eilės į darželius ilgėjo.
Žmonės pyksta, kad prioritetas kaimiškoje gyvenvietėje suteikiamas statyboms, mašinoms, bet ne žmonėms. Valstybinės žemės trūksta, todėl nėra kur pastatyti mokyklos. Gyventojai nesuvokia, kodėl savivaldybė negali nupirkti sklypo viešiems poreikiams tenkinti.
Giraitės senbuviai nesuvokia, kaip Kauno rajono savivaldybė nemato bendro vaizdo, nesiima reguliuoti gyventojų tankio ar palaimina neatsakingas statybas, kaip valdžiai iš tiesų nerūpi žmonių gerbūvis: Giraitei virstant betono džiunglėmis, negalvojama nei apie šaligatvius, nei apie parką, nei apie mokyklą, kurią galėtų lankyti čia įsikūrę vaikai.
Viena Giraitės gyventoja retoriškai klausė: „Sparčiausiai augantis rajonas, bet toks jausmas, kad miestui nesvarbu, nes rajonas, o rajonui nesvarbu, nes gyvenvietė - per arti miesto. Nėra medžių, žaidimų aikštelių, svarbiausia - tik kuo greičiau užstatyti likusį tuščią plotą. Ir kuo toliau - tuo aukštesniais daugiabučiais. Vaikams nėra kur žaisti, trūksta veiklos, darželių. Ar egzistuoja Kauno rajone koks darnios plėtros planas?“
Gyventojų kantrybė trūko, kai statytojas „Statybos investicija“ ėmėsi naujų statybų - ruošiami pagrindai trijų aukštų aštuoniems daugiabučiams. Iš viso turėtų išdygti apie 100 naujų butų. „Šis naujas kvartalas stipriai pablogins senųjų gyventojų gyvenimo kokybę, sumažins jų valdomo nekilnojamojo turto vertę“, - piktinosi gyventoja Asta.
Situacija sudėtinga, nes trejus metus į priekį darželyje vietų laisvų nėra. Gyventoja stebėjosi: „Stovime ant socialinės katastrofos slenksčio“.
Pasak Giraitės bendruomenės narės Kristinos, pagrindinė tokių gyvenviečių problema: socialinės infrastruktūros vystymo tempas per lėtas vykstančiam statybų mastui. Anot jos, eilėje dėl patekimo į darželį laukia apie 600 Giraitės vaikų, atidariusi naujas grupes, savivaldybė sutalpins tik pusę jų. Trūksta ir laisvalaikio erdvių - vaikai priversti žaisti gatvėse.
Paklausta, kodėl žmonės, žinodami situaciją, toliau kuriasi tokiose gyvenvietėse, Kristina paaiškino, kad pirkėjus vilioja žema nekilnojamojo turto kaina. „Žmonėms tai būna pirmas būstas, jie nežino, pagal kokius kriterijus jį atsirinkti. Reikia šviesti žmones, siūlyti jiems atkreipti dėmesį į statytojo reputaciją, į tai, ar išspręstas socialinės infrastruktūros klausimas. Savivaldybė nesuvaldo statybų bumo, o statytojai tuo piktnaudžiauja“, - teigė Kristina.
Ji spėja, kad netolimoje ateityje Giraitė virs socialinių būstų, migrantų rajonu.
Vystytojo pozicija
„Statybos investicijos“ vadovas Jonas Jegerskas seniau gyvenvietėje įsikūrusių gyventojų skundą pavadino šmeižtu. Pasak jo, niekas neleidžia statyti namų, jei kartu nesukuriamas ir gerbūvis, 11 institucijų deda parašus, kad galima būtų objektą laikyti užbaigtu - „priduoti“.
Kaip tikino pašnekovas, 15 arų sklype užstatomi tik du arai - visa kita skiriama gerbūviui. Kiekvienas butas turi po dvi stovėjimo vietas savo automobiliams, visuomet įrengiama žalia juosta, kurioje naujakuriai vedžioja šunis, kepa šašlykus, ten žaidžia ir vaikai, numatomi ir medeliai.
Jis tikino: „Mes net pastatėm Giraitei iš savo lėšų darželį. Pardavėm savivaldybei jį už 1,5 mln. eurų. Tikrai mums, vystytojams, ne tik pinigai rūpi. Jei tik turėčiau tų pinigų, pastatyčiau ir darželių, ir mokyklų“.
Savivaldybės atsakas
Kauno rajono savivaldybės atstovai pritarė, kad Užliedžių seniūnija, ypač Giraitės ir Vijūkų kaimai, pasižymi itin sparčia gyvenamųjų būstų statybos plėtra. Neseniai Kauno rajono meras susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi. Buvo sutarta, kad LSMU perduos Kauno rajono savivaldybei Giraitėje patikėjimo teise valdomą 1 ha sklypą, kuriame bus įrengtas parkas ir laisvalaikio zona.
Kauno rajono savivaldybė priminė ir apie 2018 metų pavasarį kartu su vietos bendruomene Giraitėje pasodintą 200 metrų liepų alėją. Tais pačiais metais Užliedžiuose, Ledos ir Sodų gatvės kampe, įrengtas ir Šviesos skveras, kuriame - ir suoliukai, treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelė.
Kauno valdžia pripažįsta, kad sparčiai urbanizuojamoje seniūnijoje to nepakanka, tačiau čia beveik nėra laisvos valstybinės žemės, o priversti NT vystytojus kurti žaliąsias zonas nėra jokių svertų.
Sprendžiama ir darželių Užliedžių seniūnijoje problema. 2016-2017 metais Vijūkų kaime pastatytas 11 grupių darželis, kurį lanko daugiau kaip 200 vaikų. Jau šiemet Giraitėje ir Užliedžiuose bus pastatyti modulinių konstrukcijų darželiai, o iki 2022 metų bus rekonstruotas Užliedžių daugiafunkcinis centras. Įgyvendinus šiuos projektus, Užliedžių seniūnijos vaikams bus sukurta 240 papildomų vietų.
Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė tvirtina, kad Giraitės gyventojų minimoje Putinų gatvėje niekada nebuvo parengtas detalusis planas - statybos reglamentas nustatomas pagal bendrojo plano sprendinius.
Architektė teigia, kad daugiabučių namų statyba šioje Giraitės teritorijoje 2012 metais prasidėjo nuo Žilvičių gatvės daugiabučių, kurie suformavo kvartalo sąvoką atitinkantį urbanistinį darinį ir tolimesnę jo raidą.
Kaip paaiškino J.Kalvinskaitė, šalia Putinų gatvės besidriekiančioje Topolių gatvėje vyksta intensyvus transporto eismas, o prie tokių gatvių ir turėtų būti statomi didesnių gabaritų pastatai, kurie tarnautų kaip ekranas ir mažintų eismo keliamą neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai. Topolių gatvės pašonėje galima iki 12,5 metrų aukščio pastatų statyba.
Ji papasakojo, kad Putinų gatvė buvo suplanuota dar 2008 metais parengtame Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane, ji išliko ir 2014-tais metais patvirtintuose keitimo sprendiniuose. Vykstant intensyviai urbanizacijai Giraitėje, visos Putinų gatvės įrengimas tampa vis aktualesnis.
Anot Kauno rajono savivaldos atstovės, valstybinės žemės zona Putinų gatvėje yra apie 4,5 metrų pločio, likusi dalis - privačiuose sklypuose, kuriuose yra numatyti kelio servitutai ar nustatytas inžinerinės infrastruktūros žemės naudojimo būdas.
Kiti projektai Vilniaus rajone
Be „Skandinavijos alėjos“, Vilniaus rajone plėtojami ir kiti projektai, tokie kaip „MO Garden“ ir „Avižienių slėnis“.
„MO Garden“ - tai mažaaukščių daugiabučių kvartalas, kuriame kiekvienas butas turi atskirą įėjimą iš lauko ir nuosavą kiemelį. Projektas plėtojamas dviem etapais, iš viso numatyti 83 butai su kiemeliais ir 96 butai trijų aukštų daugiabučiuose namuose.
„Avižienių slėnis“ - tai naujas modernus sklypų masyvo ir individualių namų projektas, įsikūręs vaizdingoje teritorijoje šalia Avižienių miško. Beveik 12 hektarų teritorijoje suformuoti 93 namų valdos sklypai.
Gyvenvietės įsikūrusios greta pagrindinių Vilniaus miesto arterijų - Vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės, užtikrinančių patogų ir greitą susisiekimą su centru ar kitais mikrorajonais.
Į gyvenvietės kūrimą bendrovė investavo daugiau nei 1 mln. eurų, o 25 namų valdos 10 arų ploto sklypai buvo parduodami visiškai paruošti namo statyboms - su jau įrengtais vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros ir dujų įvadais.
Pasak „Baltic Asset Managament“ vadovo Ugniaus Latvio, į kiekvieną gyvenvietėje esantį sklypą buvo papildomai investuoti daugiau nei 16 tūkst. eurų tam, kad naujakuriams nebereikėtų rūpintis servitutais, įvairių dokumentų rengimu, leidimų derinimu, techninių sąlygų išpildymu.
JAV, Kanados, Skandinavijos bei Japonijos gyventojai, rinkdamiesi gyvenamąjį namą, nuo 50 iki 90 proc. pasirenka karkasinį medinį statinį. Tai - šalys, kur vasarą - šilta, žiemą - šalta, drėgna, kaip ir Lietuvoje, kur karkasinių namų skaičius taip pat nuolatos auga.
Vidutinis karkasinių namų amžius pasaulyje siekia 100-120 metų. Ar moduliniam namui reikės leidimo priklauso nuo to, kokia bus jo paskirtis. Iš esmės „nesudėtingiems” 1 grupės statiniams statybos leidimas užmiesčio teritorijoje iki 80 m2 ir miesto teritorijoje iki 50 m2 statybos leidimas nereikalingas.
Skandinaviško modernaus dvaro apžvalga | Architektūra ir dizainas, namo turas
tags: #skandinavijos #aleja #sklypai