Kas yra detalusis sklypo planas ir kodėl jis svarbus?

Detalusis sklypo planas yra svarbus dokumentas, nustatantis teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detalusis planavimas vėl tapo itin aktualus, todėl teikiame atnaujintą straipsnio versiją, atitinkančią dabartinį (2024 vasario mėn.) teisinį reguliavimą. Bendrai apžvelgsime tipines procedūras apimančias tiek naujo detaliojo plano rengimą, tiek esamo koregavimą (bendra tvarka) bei keitimą.

Nors dabar detalieji planai daugeliu atveju nebėra būtini, ten, kur jie yra, jų vis tiek reikia laikytis. Detalusis planas (priešingai nei toponuotrauka) rodo ne esamą situaciją, bet norimą situaciją. Norėdamas pakeisti sklypų ribas (sujungti, padalinti sklypus) seniau kone visuomet privalėdavai daryti detalųjį planą.

Planavimo Teisiniai Aspektai

Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu, detalusis planas rengiamas ne mažesnei nei kvartalo teritorijai. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį.

Jei yra galiojantis detalusis planas, visų pirma būtina nustatyti ar jis turi būti koreguojamas, ar keičiamas.

• Detalusis planas turi būti keičiamas, kai numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame detaliajame plane pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą.
• Detalusis planas taip pat turi būti keičiamas, kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.

Detaliojo Plano Koregavimo Procedūra

Detaliojo plano koregavimo procedūra paprastai pradedama teikiant prašymą savivaldybei. Detaliojo plano iniciatyvos teisę turi fiziniai ir juridiniai asmenys. Planavimo iniciatoriaus pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo nurodomi planavimo tikslai, planuojamos teritorijos vieta, preliminarus plotas, pridedama siūlomos planuoti teritorijos schema. Papildomus reikalavimus prašymui, jo formai ar priedams paprastai nustato kiekviena savivaldybė.

Detaliojo plano organizatorius (savivaldybė) sprendimą tenkinti prašymą ar pateikti argumentuotą atmetimą turi per 10 darbo dienų. Atsakingas savivaldybės atstovas priėmęs sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo ir planavimo tikslų teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu, per 5 darbo dienas raštu apie tai praneša planavimo iniciatoriui, pateikdamas inicijavimo sutarties projektą ir nurodydamas šios sutarties pasirašymo vietą ir laiką.

Terminas sutarčiai pasirašyti negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo pateikimo planavimo iniciatoriui. Šios sutarties esmė - planavimo organizatorius leidžia planavimo iniciatoriui rengti detaliojo plano korektūrą. Pasirašyta sutartis turi būti skelbiama savivaldybės interneto tinklapyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).

Pasirašius inicijavimo sutartį ir ją įkėlus į TPDRIS, detaliojo planavimo iniciatoriui, ar jo pasirinktam rengėjui suteikiamos teisės prisijungti prie šios sistemos. Inicijavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 7 metus.

Planavimo iniciatorius ar jo paskirtas rengėjas naudodamasis TPDRIS gali pateikti prašymą planavimo sąlygoms gauti. Jos turi būti išduodamos per 10 darbo dienų. Labai svarbu tinkamai išsiaiškinti, kurių institucijų planavimo sąlygos bus reikalingos. Pavyzdžiui, atliekant planavimo procedūras Kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, būtina užsakyti Kultūros paveldo departamento planavimo sąlygas.

Gali atsitikti taip, kad neturint visų būtinų sąlygų ir neatlikus derinimo darbų su jas išdavusiomis institucijomis, visas procesas gali užstrigti jau pačioje pabaigoje, tikrinant detaliojo plano sprendinius VTPSI. Svarbu, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, pavyzdžiui, savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Neretas atvejis kai koreguojamas patvirtintas detalusis planas leidžia daugiau nei vėliau patvirtintas bendrasis planas.

Parengus detaliojo plano sprendinius jie teikiami savivaldybės vyriausiojo architekto peržiūrai. Detaliojo plano derinimas prieš viešinimą dėl kažkokių priežasčių vykdomas ne TPDRIS. Taigi, prašymas teikiamas bendra tvarka savivaldybei. Prašymo įvykdymo terminas - 20 darbo dienų. Nereta praktika, kai savivaldybė teikia vis naujas pastabas jau atsakius į senas, kartais nesiremiant nei planavimo sąlygomis, nei planavimo darbų programa ar kitais dokumentais.

Apie parengtus detaliojo plano sprendinius, galimybes su jais susipažinti, pasiūlymų teikimo tvarką, viešo susirinkimo datą ir kitą teisės aktuose numatytą informaciją turi būti pranešama seniūnijos, kurios teritorijoje rengiamas teritorijų planavimo dokumentas skelbimų lentoje, savivaldybės tinklapyje ir TPDRIS sistemoje. Visuomenės supažindinimui su detaliojo plano sprendiniais turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų, iš jų ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai detaliojo plano ekspozicijai.

Įvykdžius visas aukščiau aprašytas viešinimo procedūras, skelbimuose nustatyta data rengiamas viešas svarstymas, kurio metu visuomenei pristatomi detaliojo plano sprendiniai, taip pat atsakoma į kylančius klausimus. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo registruoja dalyvius ar jų įgaliotus asmenis, teikiamus pasiūlymus ir sudaro dalyvių sąrašą. Sąrašą pasirašo planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo. viešam svarstymui ar baigiamajam susirinkimui pirmininkauja planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo. Susirinkimo protokolas turi būti surašytas per 3 darbo dienas nuo viešo svarstymo dienos.

Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar TPDRIS per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos (pasiūlymus galima teikti ir žodžiu), išskyrus pakartotinį viešą svarstymą. Atsakymo į visuomenės atstovų pasiūlymus terminas nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nereglamentuotas.

Detaliojo plano korektūros byla su visuomenės dalyvavimo ataskaita keliama į TPDRIS derinimui. Detalųjį planą derina Teritorijų planavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės atstovų, planavimo sąlygas išdavusių ir kitų Teritorijų planavimo įstatyme nurodytų institucijų. Derinimo terminas - 10 darbo dienų nuo prašymo derinti pateikimo dienos. Jeigu detaliajam planui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai.

Atlikus detaliojo plano sprendinių derinimo procedūras, per TPDRIS teikiamas prašymas šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimui valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Jeigu detaliojo plano patikrinimo aktas per numatytą terminą nepateikiamas planavimo organizatoriui ir nenurodomos nepritarimo detaliajam planui priežastys, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam detaliajam planui.

Detalusis planas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi VTPSI patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir VTPSI pritaria detaliojo plano teikimui tvirtinti. Prašymas tvirtinti detalųjį planą teikiamas per TPDRIS sistemą.

Registracija ir Įsigaliojimas

Teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Detalusis planas TPDR turi būti užregistruotas per 9 darbo dienas. Priešingu atveju centrinė registro tvarkymo įstaiga arba registro tvarkymo įstaiga sustabdo registravimo procedūrą ir per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo apie tai raštu informuoja duomenų teikėją, nurodydama netikslumus ir reikalaudama juos ištaisyti.

Detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo TPDR, jeigu sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Specialūs Reikalavimai

• Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose.
• Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros.
• Inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės.

Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama.

Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos.

Kaip suprasti detalųjį planą?

Deja, vieno atsakymo čia nėra, nes skirtingi detalieji planai tuos pačius dalykus žymi skirtingai. Žymėjimų (spalvų, užbrūkšniavimų, lentelių, užrašų) reikšmės, naudojamos būtent tame plane, paprastai būna parašytos ant paties plano (šone, kampe ar atskirame lape). Tačiau tos reikšmės nurodytos terminais, kurie taip pat ne visiems suprantami.

• Detaliojo plano galiojimo ribos - iki čia galioja detalusis planas.
• Gatvių raudonosios linijos - gatvių ribos. Jomis apribojama ne tik važiuojamoji dalis, bet ir šaligatviai, lietaus latakai ir kita, kas būtina gatvei funkcionuoti.
• Užrašai “4A+m” ir panašūs nurodo, kiek maksimaliai aukštų pastatas ten gali stovėti.

Aukščių Skirtumai Tarp Gretimų Sklypų

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Tačiau, statant statinį, sklypas turėtų būti formuojamas pagal to statinio projektą. Sklypo plane - techninio projekto sudedamojoje dalyje, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Kai sklypo reljefo nuolydis yra didesnis už didžiausią leistiną, kuris yra 12 proc., jį reikia sumažinti atitinkamai pertvarkant reljefą - paaukštinant, pažeminant, išlyginant paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.

Atraminės Sienelės: Kada Jos Būtinos?

Atraminė sienutė turi būti statoma, jeigu kaimynai nesutaria kitaip, savo sklype tokiu būdu, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad: kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taigi, atraminių sienelių statyba reikalauja kruopštaus planavimo ir kaimynų sutarimo.

Paviršinių Nuotekų Tvarkymas

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Želdinių Sodinimo Reikalavimai

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statybos Leidimai ir Reikalavimai

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.

Ginčų Sprendimas

Ginčus, susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu, VTPSI, kaip statybos valstybinės priežiūros institucija, nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams.

Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos

Projektuojant pastatus yra svarbus geodezininko vaidmuo, kuris prieš nustatant statinio vietą sklype, projektuojant sklypo aukščius, atlieka sklypo topografinius matavimus. Dažna bėda tame, kad užsakovai nežino, nori kuo pigiau gauti topografinį planą, o geodezininkams nelabai įdomu, kam tas topografinis planas bus skirtas ir apmatuoja sklypą ir nei centimetro už sklypo ribos arba per mažai, reikia kas kartą priminti geodezininkams, kam reikalinga topo nuotrauka, kad reikia apimti kelią, už kelio esančio sklypo dalį bent 5m, gretimybių sklypus bent 5-7m, jei yra statinių gretimuose sklypuose, tuomet ir tų namų cokolinį aukštį pamatuoti...

Kai šių duomenų projektuotojas topografiniame plane neranda, informuoja apie tai užsakovą, kuris turėtų mokėti iš naujo geodezininkams už praplėstą topografinį planą. 9 iš 10 to daryti nenori, nes taupo €. Taip ir gaunasi, kad projektuotojas nemato gretimybių aukščių, todėl negali tiksliai nustatyti, kuriame aukštyje reikia suprojektuoti pastatą.

Vėliau, statybos eigoje, statybos vadovas, geodezininkas ir užsakovas turėtų įvertinti projekte nustatytą pastato aukštį (nulinę altitudę) ir jei reikia, koreguoti ją statybos eigoje prieš įrengiant pamatus pagal tai, ką mato realybėje.

Esant situacijai, kai kaimynai pasistatė savo namų cokolius aukščiau ir žada supilti gruntą virš jūsų lygio, reikėtų siekti bendro sutarimo ir spręsti problemą kartu. Galima įrengti bordiūrus palei tvoros liniją, tačiau dėl atlyginimo už darbus reikėtų tartis su kaimynais.

Informacija apie rengiamus detaliuosius planus Kauno mieste

Informaciją apie rengiamus detaliuosius planus įvairiose miesto teritorijose teikia Kauno miesto savivaldybė. Štai keletas pavyzdžių:

tags: #sklypo #auksciu #planas