Sklypo drenažo įrengimo technologija: išvengkite drėgmės problemų

Drėgni orai gali sukelti nemalonių rūpesčių individualių namų savininkams. Pelkę primenanti pievelė, drėkstanti rūsio siena ar telkšančios balos - prastai drenuojamo sklypo požymiai. Bet galbūt jau laikas situaciją pakeisti ir įsirengti patikimą drenažo sistemą?

Požeminiai vandenys ir jų įtaka

Nors ir ne visada prisimenama, po žeme netrūksta vandens. Požeminiai vandenys gali būti klasifikuojami į tris rūšis - dirvožemio vanduo, gruntinis ir tarpsluoksninis vanduo. Dirvožemio vanduo sklypuose kaupiasi nereguliariai ir siekia iki 5 m gylį. Jo kiekis praktiškai pilnai priklauso nuo kritulių - natūralu, kad lietingu metų periodu jo padaugėja, vasarą - sumažėja. Pro laidų dirvožemio sluoksnį prasisunkęs vanduo sudaro vadinamuosius gruntinius vandenis (iki 30 metrų gylio).

Šis vanduo yra susikaupęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio (vandensparos). Kai kuriose teritorijose tokio vandens lygis gali būti labai aukštas ir susilyginti su paviršiniu vandeniu. Tuomet lietaus nuvedimo sistemos mažai tepadeda ir prisireikia įsirengti drenažą.

Šią sistemą labai naudinga ir netgi būtina įsirengti jeigu statote namą bei norite turėti rūsį, tačiau kasant aptinkate itin daug vandens. Per didelis vandens kiekis sklype gali kelti problemų ne tik jums, jūsų auginamiems augalams, tačiau ir pastatams. Nuolatinė drėgmė gali pradėti ardyti betonines konstrukcijas, kauptis betono porose ir užšalti, be to, pastoviai aukšti gruntiniai vandenys šalia namo su rūsiu lemia, kad dažnai drėks jo sienos.

Drenažo sistemos įrengimas

Drenažu vadiname ploto sausinimą naudojant požeminius vamzdžius. Pats drenažo sistemos projektavimas, net ir kalbant apie drenažą privačiuose namuose yra atsakingas darbas. Drenažas gali būti skirstomas į daugybę kategorijų, kurios paprastam namų savininkui kartais gali tik trukdyti suvokti patį principą.

Kadangi drenažas naudojamas ir dideliems statybiniams objektams, keliams, viadukams, laukams, sporto aikštynams, jo rūšių yra nemažai. Iš jų gyvenamiesiems namams aktualios tik kelios. Viena iš jų - tranšėjinis vamzdinis drenažas.

Tranšėjinis vamzdinis drenažas

Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas. Prieš pradedant kasinėjimo darbus, būtina vėliavėlėmis ar kitomis matomomis priemonėmis pasižymėti į namą einančius inžinerinius tinklus ir ten kasinėjimo darbus atlikti ypač atsargiai. Geriausia šiuos darbus pradėti esant sausesniems orams.

Pagal projektą aplink pastatą, laikantis numatytų atstumų tiek nuo pastatų, tiek viena nuo kitos iškasamos tranšėjos. Vienas svarbiausių sistemos įrengimo kriterijų yra tinkamai parinkti drenažo gylį. Dažniausiai kasama bent iki pamato apačios, tada dažniausiai kasama dar bent 0,3 m giliau žemiausio grindų lygio smėliniuose gruntuose, molio gruntuose šis gylis prasideda nuo 0,6 m. Tuo atveju, jeigu gruntas sluoksniuotas (smėlis-molis), drenažas įrengiamas laidesniame vandeniui sluoksnyje.

Nereikėtų užmiršti ir įšalo lygio - drenos turi būti išdėstytos žemiau jo (~ 1-1,2 m). Apie pastatus dažniausiai įrengiamas žiedinis drenažas. Žiedinio drenažo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atstumus tarp drenažo sistemos vamzdžių - sausintuvų arba kitaip drenų. Atstumai tarp drenų priklauso nuo grunto.

Smėlinguose gruntuose drena nuo drenos turėtų eiti apie 24 metrai, molio gruntuose, kurie mažiau laidūs - 10-14 metrų. Pastato atveju, drena turėtų eiti ties pamato kraštais. Iškasus tranšėjas, jų dugne supilama apie 15 cm žvyro pasluoksnis. Ant jo bus klojamos drenos.

Renkantis drenažo vamzdžių skersmenį, atsižvelgiama į tai, kiek vandens pateks į vamzdyną vandeningiausiu metų laiku - pavasarį ir/ar rudenį. Minimalus drenos skersmuo turėtų būti 100 mm, didiname priklausomai nuo vandens kiekio, jei to reikia. Atminkime, kad padidinus drenos skersmenį joje sumažės vandens tėkmės greitis ir nebus išnešamos smulkios grunto dalelės, patekusios į dreną. Nepagrįstai didinti drenos skersmens neverta.

Vienas esminių aspektų yra vamzdyną sukloti su nuolydžiu - kitaip vanduo tinkamai netekės. Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas.

Perforuoti drenų vamzdžiai vandenį nukreipia rinktuvams (kolektoriams). Anksčiau drenažo vamzdžiai būdavo keramikiniai, dabar drenažo vamzdžiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, tačiau šiandien patogiausi ir populiariausi yra PVC vamzdžiai. Pigiausias drenažinių vamzdžių pasirinkimas yra paprasti gofruoti porėti vamzdžiai. Vamzdžiai gali būti apvynioti kokoso pluoštu ar geotekstile - šis sluoksnis taip pat atlieka filtravimo funkcijas, kadangi sutekantis vanduo gali prinešti nuosėdų ir vamzdynas gali užsikimšti.

Kai kuriose sistemos vietose pagal projektą drenos sujungiamos su kontroliniais šuliniais. Jie yra skirti apžiūrėti ir valyti drenas, jei to prireikia sistemą eksploatuojant. Šiais laikais jie gali būti iš PVC ir gelžbetonio. Paprastam kiemui dažniausiai užtenka PVC šulinių. Pagal drenažo sistemos formą statomi kontroliniai šulneliai, pavyzdžiui, jei pas jus žiedinė drenavimo sistema, priklauso du kontroliniai šulneliai. Kontroliniai šulneliai yra būtini, nes drenažinė sistema eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, ją būtina išvalyti kas penkerius metus.

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Vamzdis, kuris surenka visą vandens srautą iš sausintuvų yra vadinamas rinktuvu (kolektoriumi). Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.

Jei leidžia drenažo gylis, vanduo nuleidžiamas į artimiausią griovį ar tvenkinį. Jei vandens nėra kur nuvesti, vanduo renkamas lietaus kanalizacijos šulinyje, vėliau jis gali būti naudojamas laistant sodą ar daržą. Kitas variantas, sklypo pakraštyje kasamas šulinys be dugno, nemažiau kaip 3 m gylio, pripilamas vandeniui laidus skaldos arba žvirgždo sluoksnis, nuvedamas drenažas, taip per šį sluoksnį vanduo pateks į gilesnius gruntinių vandenų sluoksnius.

Sujungus vamzdžius, sistema užberiama užpildu - jis filtruos vamzdynus užkemšančias smėlio daleles (procesas moksliškai vadinamas sufozija, grunto išplovimu), todėl ir drenos lėčiau užsikimš ir ilgiau tarnaus. Tam gali būti naudojamas žvyras, smėlis, skalda, žvirgždas - labai svarbu, kad šis sluoksnis būtų laidus vandeniui.

Efektyvesniam drenavimui, atsakingiems statiniams (žemių užtvankos, sąvartynai) įrengiama trijų sluoksnių drenažo apsauga atvirkštinio filtro principu, tačiau pastatų drenažui tokį filtrą įrengti netikslinga. Sakykime, gruntas yra priesmėlis. Gali atsitikti taip, kad į perforuotą dreną pradės skverbtis smulkiausios molio ar dulkinio smėlio dalelės, tačiau pastatų drenažo dreną pakanka apsukti AFM - apsaugine filtruojančia medžiaga - ir užpilti 15-20 cm smėlio-žvyro mišinio sluoksniu.

Kartais siekiant, kad gruntas nepersimaišytų, iš viršaus klojama geotekstilė. Geotekstilė taip pat gali atlikti filtro funkciją ar netgi pakeisti filtro sluoksnį, jei naudojama daugiau nei dviejų filtruojamųjų sluoksnių sistema.

Drenažas yra esminė sistema, padedanti apsaugoti jūsų pastatus ir aplinką nuo perteklinės drėgmės. Tinkamai įrengtas drenažas užtikrina, kad vanduo nekenktų pamatams, nesikauptų aplink pastatus ir nesukeltų problemų.

Drenažo sistemos pasirinkimas ir įrengimo ypatumai

Yra įvairių drenažo sistemų tipų, kiekvienas iš jų pritaikytas skirtingoms sąlygoms ir poreikiams. Drenažo įrengimo trukmė priklauso nuo projekto sudėtingumo ir apimties. Drenažo įrengimas prasideda nuo objekto ir projekto apžiūros, planavimo bei pasiruošimo darbų. Projektavimo eiga priklauso nuo to, kokie konkrečiai poreikiai drenažui, ar nenubėga tik lietaus vanduo, ar yra ir labai daug vandens pačiame dirvožemyje.

Tad gali būti reikalingas paviršinis drenažas, giluminis drenažas. Kuomet reikalingas sklypo drenažo įrengimas, bene dažniausiai parenkamas horizontalusis drenažas. Sausintuvai išklojami horizontaliai, sudarant nedidelį nuolydį.

Įrengimo darbų trukmė tiesiogiai priklauso nuo projekto apimties bei sudėtingumo. Drenažo sistema labiausiai reikalinga tuomet, kada žemė prastai įgeria gruntą arba, kai drėgmės aplinkui yra per daug. Pernelyg didelė santykinė drėgmė ir drėgmės sankaupos (balos ir telkiniai) gali kenkti konstrukcijoms ir namų tvirtumui.

Drenažo sistema leidžia perteklinę drėgmę perkelti iš vienos vietos į kitą, kur ji nebūtų kenksminga namų ar kitų statinių konstrukciniams elementams. Drenažo sistema padeda reguliuoti vandens lygį dirvožemyje, pašalina perteklinį lietaus ar gruntinį vandenį, apsaugo nuo užmirkimo. Drenažas įrengiamas įvertinus gruntinio vandens lygį ir grunto pralaidumą, siekiant užtikrinti apsaugą nuo užmirkimo.

Perteklinis vanduo kenkia augalams, mažina dirvožemio aeraciją ir gali sukelti šaknų puvimą. Kita svarbi priežastis - permirkęs gruntas gali pažeisti pastatų pamatus, kas ženkliai įtakoja neigiamą pastato būklę.

Drenažas įrengiamas įvertinus sklypo gruntinio vandens lygį ir grunto pralaidumą. Pažymėtina, kad drenažas yra neatsiejama gyvenamosios paskirties pastato, sklypo inžinerinė infrastruktūra, neįsirengus jos, gali kilti daug problemų su namo pamatais.

Įmonės įrengiamas drenažas yra dviejų tipų: giluminis ir paviršinis. Paskirtis - dirvožemio stabilumo užtikrinimas, erozijos prevencija. Priežastys kyla iš to, kad užmirkusi dirva tampa nestabili, todėl kyla pavojus pastatų, takų ar tvorų konstrukcijoms. Drenažas apsaugo nuo vandens nuplovimų ir dirvožemio erozijos.

Pradedant planuoti drenažą specialistai įvertina aplinkinius vandens telkinius, gruntinio vandens lygį. Lietuvoje drenavimo vamzdžių tranšėjos kasamos mažiausiai 1.0-2 metro gylyje. Būtina atsižvelgti į gausių kritulių tikimybę ir įšalo gylį. Nustačius sklypo išsidėstymą, grunto sudėtį ir pralaidumą bei gruntinio vandens lygį, surandamos vietos, kuriose kaupsis vanduo. Šiose vietose prasidės drenavimas.

Sklypo nusausinimas turi būti atliekamas nuolat. Itin svarbu, kad namo pamatų neapsemtų vanduo. Dėl nuolatinės drėgmės tiek sklypo gruntas, tiek patys pamatai gali tapti nestabilūs. Drenažas aplink namo pamatus ypatingai svarbus - tinkamai drenuojama žemė užtikrins pamatų stabilumą ir ilgaamžiškumą.

Drenažo aplink namą sistemą geriausia suplanuoti statybų metu ir taip išvengti galimų nuostolių dėl vandens sunkimosi pro pamatus ar pelėsio. Lietaus kanalizacija reikalinga norint apsaugoti pastatą nuo drėgmės pertekliaus. Drenažo sistema yra neatsiejama sklypo dalis, ypač jei jis stovi dažno užmirkymo vietoje.

Jeigu drenažo sistema neteisingai įrengta ar suprojektuota, ji negalės nuvesti perteklinių vandenų iš sklypo ir sumažinti gruntinio vandens lygio. Geriausiu atveju toks drenažas veiks neefektyviai, o blogiausiu - padidins sklypo užmirkimą.

Drenažo vamzdžiai turi būti klojami su nedideliu nuolydžiu - 3 mm 1 linijiniam metrui. Šis nuolydis turi būti vienodas per visą drenų ilgį.

• pvz., esant nepakankamam nuolydžiui, perteklinis vanduo ir nuotekos drenų viduje negalės judėti. Dėl jų sąstingio sistema persipildys, o vandenys sugrįš atgal į dirvą. Gruntinio vandens lygis nesumažės.
• kai nuolydis per didelis, padidės drenažo apkrova. Dėl to grės greitas uždumblėjimas, sistemos užsikimšimas, per didelis slėgis ir atskirų sistemos elementų pažeidimas.
• esant netolygiam nuolydžiui, stovinčio vandens sritys gali kaitaliotis su vietomis, kuriose nuotekos juda per greitai.

Norint kloti vamzdžius su tinkamu nuolydžiu būtina naudoti nivelyrą, leidžiantį šį nuolydį kontroliuoti. Didelė klaida - vien tik išmatuoti vamzdžio pradžios-pabaigos taškų lygius naudojant paprastą statybinį gulsčiuką.

Šias sistemas reikia įrenginėti atskirai vieną nuo kitos. Jų negalima sujungti kartu, kitaip nė viena iš jų neveiks efektyviai. Jei į tokį drenažą pateks tirpsmo ar lietaus vanduo, tai išprovokuos persipildymą.

Siekiant sumažinti kasimo kaštus, drenos kartais klojamos negiliai (nuo 0,7 m). Drenažo vamzdžius reikėtų tokiame lygyje, kuris apskaičiuotas projekte.

Užpildymo medžiagos (žvyras, skalda, plytų duženos) tranšėjos viduje veikia su drenažo vamzdžiu kaip filtras ir atitolina sistemos uždumblėjimą bei užsikimšimą. Be stambios frakcijos medžiagų, turi būti naudojamas ir smėlis (frakcija 1,5-2). Neužpildžius tranšėjų smėliu iš viršaus ir apačios, drenažas bus prastai filtruojamas, o tai pagreitins sistemos uždumblėjimą.

Negalima maišyti smėlio su esamu gruntu - tai pablogins užpildo pralaidumą. Kita klaida - karjero smėlio naudojimas (sudėtyje yra molio priemaišų ir greitai užkemša dreną). Nerekomenduojamas ir aliuvinis smėlis (jo frakcija per maža, o po sutankinimo beveik nepraleidžia vandens).

Būna taip, kad drenažo vamzdžiai netinka sklypo grunto tipui.

• Jeigu dirvožemį sudaro priemolis arba priesmėlis, drenažui negalima naudoti vamzdžių su geotekstilės filtru.
• Smėlingam dirvožemiui tinka vidutinio skersmens vamzdžiai su filtru, antraip smėlis gali greitai užkimšti juos.

Jei drenos viduje sumontuotas geotekstilės filtro apvalkalas, reikia naudoti tankią ir patvarią medžiagą, turinčią gerą pralaidumą.

Svarbu teisingai organizuoti drenažo sistemos surinktų vandenų šalinimą. Gerai, kai šalia sklypo yra griovys, tvenkinys ar dauba, į kurią būtų galima išleisti perteklinę drėgmę (išsipylimo lygis turi būti žemiau už drenažo sistemą, kad vandens tekėjimą galėtų nukreipti pati žemės trauka).

Jeigu nėra kur nuleisti perteklinio vandens, galima naudoti sugeriamąjį šulinį, jei leidžia dirvožemio struktūra. Tokio šulinio dugnas turi siekti dirvožemio sluoksnį, kuriame yra geras pralaidumas, be rizikos, kad šachtoje pakils vanduo.

Kai sugeriamojo šulinio įrengti neįmanoma, galima įrengti kaupiamąsias talpyklas. Tai numato vėlesnį nuvedamų vandenų išsiurbimą ir utilizavimą (pavyzdžiui, filtruojant ir naudojant surinktą vandenį laistymui arba techniniams reikalams).

Drenažo galimybes geriau įvertinti sklypo pirkimo etape, kad vėliau surinktų vandenų šalinimas netaptų galvos skausmu.

Praktinis pavyzdys: drenažo sistemos įrengimas sklype

Jau po geologinių grunto tyrimų žinojome, jog sklype turime aukštus gruntinius vandenis. Be to, lygindami pamato aikštelę, radome „dovanėlę“. Tai buvo šlapias ypač smulkus smėlis, kuris lingavo. Dėl to nusprendėme prieš įrengdami pamatus nudrenuoti visą sklypą. Darydami darbus kartu su pamatų rostverko įrengimu sutaupėme ir laiko, ir finansų, nes naudojome tą pačią techniką. Be to, išvengėme sklypo kasinėjimo vėlesniuose etapuose.

Trumpai:

• Darbai atlikti 2020-05-27 per dvi dienas;
• Įrengta drenažo sistema bei infiltracinis šulinys;

Projekto drenažo įrengimo daliai nedarėme, tačiau viską tiksliai aptarėme dar prieš pradėdami dirbti. Paruošėme preliminarius brėžinius kuriose vietose norime turėti drenažo sistemos pravalymo šulinėlius bei kur tiksliai pastatyti infiltracinį šulinį. Drenažo sistemą įrengėme žemiau nei rostverkas.

Labai svarbu paminėti, jog tie patys vyrukai tuo metu įrenginėjo ne tik drenažo sistemą, bet ir lietaus nuvedimo sistemą, nulinę kanalizaciją, po rostverku padarė įvadus elektrai, dujoms, vandeniui ir panašiai. Tai leido maksimaliai efektyviai išnaudoti mini ekskavatorių.

Kadangi gruntas pas mus smėlingas, pasirinkome plastikinį drenažo vamzdį dengtą geotekstile. Aplink drenažo vamzdį pylėme plautą skaldą ir viską įvyniojome į papildomą geotekstilę. Aukščiausioje ir žemiausioje drenažo sistemos vietoje, skirtinguose namo kampuose padarėme šulinėlius, kurie būtų naudojami pravalymui.

Į infiltracinį šulinį jau pajungėme drenažo sistemą, lietaus nuvedimo sistemą, o ateityje pajungsime ir biologinį nuotekų valymo įrenginį. Planas buvo naudoti 2vnt. 1.5m pločio rentinius, tuomet dangtį ir dar vieną siauresnį rentinį. Apačioje norėjome daryti 50cm plautos skaldos sluoksnį. Tačiau kasant duobę pasimatė gruntinio vandens problema, jis ypač greitai kaupėsi, o šlaitas slinko dėl smėlingo grunto. Galiausiai pavyko įleisti 2 didžiuosius rentinius ir uždėti mažesnį rentinį, kuris truputį išlenda.

Savaitę po įrengimo gavome motulės žemės dovanų - 3 galingas liūtis. Per visas jas stebėjau kaip keičiasi vandens lygis šulinyje. Trumpai tariant, kol kas drenažas veikia ir per parą sugeria nuo 6 iki 8 kubinių metrų vandens.

Jeigu ateityje jis nustos veikti arba neužteks gylio, tuomet yra planas B: pasijungti siurbliuką su plude ir nusitiesi ~90m ilgio vamzdį į griovį. Be to, lietaus ir drenažo sistemos vandenį planuoju naudoti vejos ir augalų laistymui.

Drenažo įrengimo sąmatos pavyzdys

Už darbus buvo sumokėta:

• Drenažo vamzdžiai: 140€
• Šulinėlių pastatymas: 100€
• Infiltracinio šulinio montavimas: 152€

Medžiagos preliminariai kainavo apie 500€. Papildomai dar kainavo 10m3 plautų akmenukų - 285€, tačiau panaudota buvo mažiau nei puse. Likutį sunaudojome po juodgrindėmis vėliau. Šulinio rentinius pirkome už 344.79€, jų atvežimas ir įkėlimas atsiejo dar 120€. Kas be ko buvo reikalingas mini ekskavatorius, jam sumokėta buvo 270€. Tik darbus jis atliko ne tik drenažo sistemai, bet ir kitoms.

Sumoje gavosi 392€ darbai, 1129.79€ medžiagos bei 390€ mechanizmai. Iš viso 1891.79€ arba dalinai atmetus mini ekskavatorių ir infliltracinį šulinį, kuris skirtas ne tik drenažui apie 1450€.

Darbais esame patenkinti, žmones reklamuojame tik todėl, kad patiko darbų kokybė. Atlygio už tai negauname.

Drenažo sistemos komponentai ir jų funkcijos

Nemaža dalis žmonių įrenginėdami kiemą susiduria su perteklinio vandens problema. Vandens šaltiniai gali būti įvairūs - gruntiniai, lietaus ar kanalizacijos nebuvimo. Besikaupdami kieme jie sukelia nemažai problemų. Skęsta veja, augalai, smenga gruntas. Su šia problema susiduria ypač molingų sklypų savininkai.

Drenažinė sistema - tam tikro objekto nusausinimas, kai juo pašalinamas paviršinio ar požeminio vandens perteklius. Pagrindiniai drenažo sistemos komponentai:

• Drenažinis vamzdis su geotekstile: Vamzdis su skilutėmis savo sienelėse, kurios surenka vandenį.
• Drenažinis vamzdis su kokoso pluoštu: Kokoso pluošto drenažo filtras dengia visą vandens įsiurbimo paviršių. Šis filtras neleidžia kauptis šlamui ir tuo pačiu didina įsiurbimo pajėgumą.
• Geotekstilė: Pralaidus vandeniui audinys, naudojamas atskirti skirtingus medžiagų sluoksnius įrengiant drenažus ar kelių pagrindus.
• Žvirgždo skaldos arba upinių akmenukų: Rekomenduojama frakcija 8-16 arba 16-32 mm.

Tranšėja kasama kastuvo arba eskavatoriaus pagalba, jos gylis turi būtu apie 50 cm - 100 cm, plotis apie 50 cm.

Svarbu: drenažinį vamzdį reikia vesti į žemiausią sklypo vietą arba vandens surinkimui paruoštas talpas.

Lentelė: Drenažo sistemos įrengimo etapai

tags: #sklypo #drenazo #irengimas