Šiltasis sezonas nuosavų namų savininkams yra pats darbymetis. Daugiausia laiko praleidžiama lauke, tvarkant namų aplinką. Didžiausi darbai vyksta pirmaisiais metais, kuomet planuojamas ir formuojamas naujas sklypas. Visų pirma, derėtų tinkamai suformuoti sklypo reljefą ir nuolydžius.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo aukščių projektavimo reikalavimus, atsižvelgiant į teisės aktus ir praktinius aspektus. Taip pat panagrinėsime, kaip tinkamai formuoti nuolydžius, kad jie atitiktų teisės aktus ir užtikrintų patogų bei funkcionalų naudojimąsi sklypu.
Sklypo Planavimas ir Zonavimas
Geriausia sklypą susiplanuoti dar nepradėjus žemės darbų, tačiau specialistai rekomenduoja jį projektuoti kartu su pačiu pastatu. Būtent tada galima laisvai įgyvendinti turimas idėjas, priimti ir keisti tam tikrus projekto sprendinius, ko padaryti jau apstatytame sklype būtų neįmanoma arba tiesiog žymiai sunkiau. Planuojant sklypą svarbiausia jį suskirstyti atskiromis zonomis - kur stovės pagrindiniai pastatai, kur įrengsite sodą, daržą, kur sodinsite aukštesnius medžius, o kur gėlynus.
Nepamirškite vietos poilsio aikštelei, darbo (ūkio) zonos, kurioje sandėliuotumėte sodo inventorių, trąšas ir pan. Sklypo planavimas yra ilgas procesas, tad neskubėkite visų darbų atlikti per vieną sezoną. Pavyzdžiui, nusprendę įrengti takelius, nepulkite iškart jų grįsti trinkelėmis ar akmenimis - palaukite, kol sklypas pats pasufleruos, ką daryti. Ten, kur veja labiausiai išmindžiota, tikėta yra didžiausi srautai ir tuos takelius verta įrengti iš kietos dangos. Rečiau vaikštomose vietose, kuo puikiausiai tiks ir žalia veja.
Sklypo Nuolydžio Formavimo Būdai
Nuolydis visada turi eiti nuo pastato į sklypo pakraščius, kad nedrėktų statinio konstrukcijos. Be abejo, reikėtų nepamiršti visu pastato perimetru įrengti nuogrindą, kuri saugos, kad lietaus ir sniego tirpsmo vanduo nesisunktų prie pamato ir nedrėkintų jo. Turint statų sklypą, jį pravartu projektuoti peraukštėjančiomis terasomis, taip bus efektyviausiai išnaudotas žemės plotas. Plokščiame sklype suformuojamas bent jau minimalus 2 proc. žemės paviršiaus nuolydis, kuris, nukreiptas nuo pastatų, apsaugos pastaruosius nuo neigiamo vandens poveikio. Esant reikalui sklype gali būti įrengiama laistymo sistema, numatytas lauko apšvietimas.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Kai sklypo reljefo nuolydis yra didesnis už didžiausią leistiną, kuris yra 12 proc., jį reikia sumažinti atitinkamai pertvarkant reljefą - paaukštinant, pažeminant, išlyginant paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.
Drenažas ir lietaus kanalizacija / Darėmės patys / #statomesnama
Atstumai Iki Kaimyninių Sklypų
Visi gerai žinome, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ar jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Tiesiant inžinerinius tinklus irgi galioja tam tikri reikalavimai, kad nebūtų pažeisti kaimyninio sklypo savininko interesai. Statyti ažūrines užtvaras (pavyzdžiui, tinklines tvoras) galima ir arčiau nei per 1 m iki sklypo ribos su sąlyga, kad jos konstrukcijos neperžengs gretimo sklypo ribos bei nemažins kaimyninio sklypo insoliacijos. Visais kitais atvejais, viršijant ribojamus atstumus, statinius galima įrengti tik gavus rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą.
Derėtų atminti, kad tveriant tvoras patartina neįrengti ištisinio betoninio pamato-cokolio, kad nebūtų sutrikdytas paviršinis vandens nuotėkis - užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Želdinių Sodinimo Reikalavimai
Medžius ir krūmus sklype galima sodinti irgi ne bet kaip, derėtų žinoti, kad ir čia galioja tam tikri reikalavimai. Nuo kaimyninių sklypų ir gatvių raudonųjų linijų krūmai ir gyvatvorės turi būti atitraukti daugiau kaip 1 m, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, galima sodinti 2 m ir didesniu atstumu, o aukštesni medžiai turėtų būti nutolę bent per 3 m.
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Inžineriniai Tinklai ir Apsaugos Zonos
Prieš pradėdami lauko darbus įsitikinkite, ar darbai vyks ne elektros, dujų ar kitų inžinerinių tinklų zonoje. Tai galima padaryti, pažvelgus į savo sklypo planus, kuriuose nurodyti jūsų sklype esantys ar pro jį praeinantys vamzdynai ir kabeliai. Visi jūsų sklype esantys legaliai įrengti inžineriniai tinklai turi savo servitutus su atitinkamomis apsaugos zonomis. Reikėtų žinoti, kad požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Dujotiekio apsaugos zona yra po 2 m abipus vamzdyno ašies. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis priklauso nuo šios linijos įtampos ir gali būti 2, 10 ir daugiau metrų nuo kraštinių laidų.
Reikia prižiūrėti ir genėti šalia orinių elektros linijų augančių medžių šakas, kad šios nenutrauktų laidų ir neužvirstų ant atramų. Atsižvelgiant į linijos įtampą, želdinių šakos prie laidų neturėtų priartėti arčiau kaip per 1-4 metrus. Inžinerinių tinklų apsaugos zonose be tinklus eksploatuojančios įmonės raštiško leidimo negalima statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti ar griauti statinius ir inžinerinius tinklus, sodinti ar kirsti medžius ir krūmus.
Akivaizdu, kad nuodugniai susipažinti su savo sklypo situacija yra svarbu, nes šis prevencinis žingsnis leis išvengti netikėtumų ir nemalonių pasekmių, tokių kaip, bekasant griovį prakirstas požeminis elektros kabelis ar nutraukti elektros laidai, ant jų užvirtus kertamam medžiui.
Aukščių Skirtumai Tarp Gretimų Sklypų
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Tačiau, statant statinį, sklypas turėtų būti formuojamas pagal to statinio projektą. Sklypo plane - techninio projekto sudedamojoje dalyje, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.
Atraminės Sienelės: Kada Jos Būtinos?
Atraminė sienutė turi būti statoma, jeigu kaimynai nesutaria kitaip, savo sklype tokiu būdu, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad: kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taigi, atraminių sienelių statyba reikalauja kruopštaus planavimo ir kaimynų sutarimo.
Paviršinių Nuotekų Tvarkymas
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Statybos Leidimai ir Reikalavimai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Ginčų Sprendimas
Ginčus, susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu, VTPSI, kaip statybos valstybinės priežiūros institucija, nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams.
Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos
Projektuojant pastatus yra svarbus geodezininko vaidmuo, kuris prieš nustatant statinio vietą sklype, projektuojant sklypo aukščius, atlieka sklypo topografinius matavimus. Dažna bėda tame, kad užsakovai nežino, nori kuo pigiau gauti topografinį planą, o geodezininkams nelabai įdomu, kam tas topografinis planas bus skirtas ir apmatuoja sklypą ir nei centimetro už sklypo ribos arba per mažai, reikia kas kartą priminti geodezininkams, kam reikalinga topo nuotrauka, kad reikia apimti kelią, už kelio esančio sklypo dalį bent 5m, gretimybių sklypus bent 5-7m, jei yra statinių gretimuose sklypuose, tuomet ir tų namų cokolinį aukštį pamatuoti...
Kai šių duomenų projektuotojas topografiniame plane neranda, informuoja apie tai užsakovą, kuris turėtų mokėti iš naujo geodezininkams už praplėstą topografinį planą. 9 iš 10 to daryti nenori, nes taupo €. Taip ir gaunasi, kad projektuotojas nemato gretimybių aukščių, todėl negali tiksliai nustatyti, kuriame aukštyje reikia suprojektuoti pastatą.
Vėliau, statybos eigoje, statybos vadovas, geodezininkas ir užsakovas turėtų įvertinti projekte nustatytą pastato aukštį (nulinę altitudę) ir jei reikia, koreguoti ją statybos eigoje prieš įrengiant pamatus pagal tai, ką mato realybėje.
Esant situacijai, kai kaimynai pasistatė savo namų cokolius aukščiau ir žada supilti gruntą virš jūsų lygio, reikėtų siekti bendro sutarimo ir spręsti problemą kartu. Galima įrengti bordiūrus palei tvoros liniją, tačiau dėl atlyginimo už darbus reikėtų tartis su kaimynais. Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų.
STR 2.02.09:2005 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
- yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.;
- nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kurį norint statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, - ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, o II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
tags: #sklypo #nuolydzio #formavimas