Sodininkams skirtoje literatūroje dažnai persipina planavimo etapai ir naudojamos dizaino priemonės. Kiekvienas dizaineris turi savo metodiką. Jose daug kas bendro, bet tuo pačiu prieinama kiek kitu kampu ir savaip sudėliojami taškai ant "i". Taigi, vieno vienintelio "teisingo" sodo planavimo būdo nėra ir negalėtų būti. Man norėjosi aiškiai apibrėžti planavimo žingsnius, t.y. darbus, kuriuos turime atlikti planuodami sodą, bei į atskirą grupę išskirti priemones, kurios gelbsti sudarant bendrąjį ir augalų planus. Na ir, žinoma, planuojant sodą turėtų pasitarnauti baziniai principai, tokie kaip vienovė, paprastumas, pusiausvyra, ritmas bei dinamika.
Yra sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tad ir sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo (vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir medeliai), bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.
Sodo plano pavyzdys
Pagrindiniai sodo planavimo žingsniai
1. Norų ir poreikių išsiaiškinimas
Norai ir poreikiai yra pirmasis "namų darbas", kurį atliekame pradėję kurti sodą. Kaip įsivaizduojame savo svajonių sodą? Kokia sodų stilistika mus žavi? Kokią nuotaiką jis turėtų spinduliuoti? Kokias funkcijas turėtų talpinti sodas? Ką jame veiksime? Kokie poreikiai tų, kurie taip pat naudosis sodu? Ar yra elementų, be kurių savo sodo neįsivaizduojame? Norime uždaro ar atviro sodo? Kas mums svarbu, kokią savęs dalelę norėtume atspindėti sode? ... ir t.t. Norų sąrašas gali išsitęsti kone iki begalybės. Žinoma, visko nesutalpinsime, bet šiame etape nereikėtų savo minčių riboti.
2. Vietovės supratimas
Antrasis žingsnis siūlo apsidairyti ir suprasti. Suprasti vietovę, supančią aplinką, vyraujantį kraštovaizdį. Pagalvoti apie istorinį vietovės kontekstą bei dabartinį laikmetį. Kiekviena vietovė turi savo charakterį, tereikia stabtelėti ir pajausti.
3. Pagrindinės sodo idėjos išgryninimas
Apmąstę savus norus ir kontekstą pereiname prie svarbiausio - pagrindinės sodo idėjos, temos, "didžiojo paveikslo". Minties ašies, apie kurią suksis vėlesni sprendimai. Štai čia ir ateina metas atrinkti, kas yra svarbiausia, o kas perteklinio, kokia tema riša viską į vieną visumą. Kuo sąžiningiau atliekamas šis žingsnis, tuo paprasčiau būna vėliau. Neskubėkime, skirkime teik laiko, kiek reikia. Išgryninti, iškristalizuoti pagrindinę idėją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
4. Apribojimų įvertinimas
Prieš pereidami prie konkretaus sodo plano, turime būtinai pagalvoti, kokie yra apribojimai. Iš vienos pusės, tai sklypo duotybės - topologija, orientacija, klimatas, dirvožemis, drėgmės bei šviesos kiekis, egzistuojantys sklypo ar jo artimos aplinkos elementai, kurių pačių ar jų padėties pakeisti negalime. Iš kitos pusės, ne ką mažiau svarbūs ištekliai. Tiek laiko, tiek finansiniai. Svajonės ir gražios idėjos - puiku, tačiau vėliau neišvengiamai susiduriama su realybe - kiek turime laiko ir jėgų palaikyti sodą tokį, koks jis užmanytas.
5. Bendrojo sodo plano braižymas
Už visų šiame etape padaromų sprendimų slypi tam tikras tikslas - praktinis ar estetinis. Mūsų pasirinkimus turėtų nulemti pagrindinė sodo idėja, "didysis sodo paveikslas". Braižydami bendrąjį sodo planą nusakome sodo karkasą, griaučius: paskirstome, kiek ir kur bus erdvę užimančių tūrių, o kiek laisvos erdvės, sklypą zonuojame atsižvelgdami į sodo atliekamas funkcijas, išdėstome principinius bei charakterį diktuojančius elementus, erdvės akcentus, juos išryškiname. Erdvėms apibrėžti pasitelkiame linijas ir formas. Parenkame tinkamas proporcijas ir randame balansą tarp skirtingų erdvės tūrių ir elementų. Pagalvojame, kokie vaizdai atsivers žvelgiant iš skirtingų sodo vietų, kur reikalinga priedanga, o kur priešingai - yra į ką akis pagano ar turime ką parodyti. Galime numatyti spalvų paletę. Tai, kaip skirtingus elementus apjungsime į visumą, turės didelę įtaką galutiniam rezultatui.
Braižydami bendrąjį sodo planą nesirenkame konkrečių augalų ar medžiagų, mąstome abstrakčiau - tūriais, formomis, linijomis, spalvomis ir pan. Šio žingsnio finale turime sodo planą, kuriame numatyta vieta visiems sodo elementams, tampa aišku, kiek edvės jiems skirta.
6. Medžiagų parinkimas
Numatant medžiagas atsižvelgiame į ribojančius veiksnius (finansai, klimatas, laikas priežiūrai) bei stengiamės išlaikyti vienovę, nesirinkdami pernelyg daug skirtingų medžiagų. Iš kokių medžiagų paletės rinktis, vėlgi padeda apsispręsti pagrindinė sodo idėja.
7. Augalų parinkimas ir sodinimo plano sudarymas
Pagaliau ateina metas parinkti augalus ir sudaryti jų sodinimo planą. Ko gero tai, ką nekantraujame daryti dažnas iš mūsų. Žinoma, šiame etape vėlgi nepamirštame "didžiojo sodo paveikslo" ir atsižvelgiame į augalų atliekamą vaidmenį numatytoje sodo erdvėje. Kaip derinti augalus, kokia metodika remiantis juos komponuoti drauge, esama išties nemažai literatūros (angl. planting design). Itin plačiai ši tema išplėtota išpopuliarėjus natūralistinio želdinimo idėjoms. Tiesa, bendrieji principai gana neblogai pritaikomi ir kitos stilistikos želdynuose.
Numatydami sodinimo schemą ar derindami augalus po ranka turime tuos pačius įrankius, kaip kad ir sudarant bendrąjį sodo planą - liniją, formą, spalvą, tekstūrą, ... Numatant sodinimo schemą taip pat pasitarnauja motyvo (angl. pattern) parinkimas, pvz.
Baziniai sodo planavimo principai
Planavimo žingsnius turėtų lydėti bendrieji principai.
Vienovė
Vienovė nusakoma ryšiu tarp daugelio sodo (ir jo aplinkos) elementų, rišančios gijos buvimu. Viskas sukasi apie tą pačią idėją ar temą. Vientisumo pojūtis sukuria harmoniją, padeda susidaryti bendrą vizualų įspūdį.
Paprastumas
Mažiau yra daugiau. Iš tiesų, paprastumas ir saikingumas dažnai esti kur kas efektingesnis nei įmantrumas ir gausa. Venkime pernelyg didelės aibės skirtingų augalų, medžiagų, formų bei spalvų. Saikingumo principo kur kas lengviau laikytis prisiminus, kad forma seka funkciją, t.y. visa turi turėti racionalų pagrindą.
Pusiausvyra
Pusiausvyra neatskiriama nuo išlaikytų proporcijų ir balanso. Proporcija apibūdinama kaip harmoningas ryšys tarp ilgio, aukščio, pločio santykyje su supančia aplinka, erdve ir žmogumi. Balansas nusakomas panašaus optinio svorio išlaikymu tarp skirtingų erdvės elementų. Paprastai gana intuityviai jaučiame, ar proporcijos tinkamos ir ar išlaikytas balansas. Planavimo etape surasti pusiausvyrą padeda eskizų piešimas.
Ritmas
Ritmas - tai nuolatinis atkartojimas. Augalų, formų, spalvų. Ritmas suteikia aiškumo ir įneša gyvybės.
Dinamika
Dinamika nusakoma kitimu (laike ir erdvėje), kontrastu, spontaniškumu (ar jo efektu) sode. Idant sodas būtų įdomus, kviečiantis tyrinėti, kažkas turėtų patraukti akį, tarsi vesti per sodą. Paprastai patraukliai atrodo vienoje vietoje esančios priešybės. Iš supančios aplinkos išsiskiriantys akcentai kuriam laikui sulaiko žvilgsnį ir paskatina keliauti jų link. Norėdami sukurti nenuspėjamą sodą, pasitelkime kontrastą.
Genialios pigios kiemo kraštovaizdžio idėjos, kurios jus įkvėps! Atrakinkite savo oazę
Dažnos klaidos planuojant sodą
Planuojant sodo sklypą, galima išvengti daugybės klaidų, spontaniškai sodinant augalus ar atskiriant zonas. Tokio plano pavyzdys (6 arų ploto sklypas). Toks plotas ir stačiakampė forma - tipiškas atvejis sodo bendrijose. Plane numatytas įėjimas į teritoriją, jos orientacija pagal pasaulio šalis, kaimynų sklypų ribos. Sklypo paviršius lygus, įėjimas iš pietinės pusės. Namas - sklypo gilumoje, o daržas, vaismedžių sodas ir gėlynai išdėstyti saulėtose vietose.
Sklypo plano pavyzdys
1. Namelis (А - uždara veranda; B - sanitarinis mazgas (su duobe); C - darbinė pašiūrė); 2. Šiltnamis. 3. Įėjimas į teritoriją. 4. Gėlynas. 5. Daržas. 6. Žeminė. 7. Dekoratyvinis vandens telkinys. 8. Alpinariumas. 9. veja. 10. Poilsio aikštelė. 11. Kompostas. 12. 1. Takeliai iš plytų; 2. Vaismedžiai. 3. medis (gali būti dekoratyvinis); 4. vaismedžiai; 5. Serbentai; 6. Dekoratyvinis krūmas; 7. Avietės; 8. Daržovės; 9. Patisonai; 10. Žemuogės; 11. Burokai; 12. Morkos; 13. Suolelis; 14. Tvora; 15. Pietinė dalis paskirta daržui ir uogynui. Ten taip pat statomas šiltnamis ir komposto dėžė. Įėjimas pabrėžtas dekoratyvinių krūmų grupe ir gėlynu. Centrinėje dalyje - atvira pievelė, užsėta veja, aprėminta keliais spygliuočiais ir dekoratyviais augalais. Jie uždengia daržo vaizdą iš namo. Prie pat įėjimo į namą - nedidelis vandens telkinys ir rokarijus - augalų ir akmenų kompozicija; šalia įstiklintos verandos pasodinti vijokliai. Pagalbinės patalpos ir tualetas pristatyti prie pastato. Projekto trūkumu būtų galima laikyti daržo įkurdinimą pirminiame plane, prie įėjimo į sklypą. Daržo lysvės kartais gali puošti sklypą ne prasčiau nei gėlynas. Sodo sklypo ašys pažymimos virvėmis ir kuoleliais, atstumai matuojami rulete. Kaip minėjome anksčiau, planas sodininkui pravers ir ateityje: jame galima žymėti reikalingus pakeitimus, naujų sodinių vietas, daržo kultūrų sėjomainą ir pan.
Patarimai planuojant mažą sklypą
- Nebijokite mažose erdvėse naudoti didelių daiktų, taip sukursite didesnės erdvės iliuziją.
- Kai nėra galimybės plėstis į šonus, visada galima stiebtis į viršų. Pavyzdžiui, dizaineriai mažuose kiemuose dažnai iš karto projektuoja pakeltas lysves (gali būti ir kelių pakopų), kad augalai natūraliai atsidurtų aukščiau.
- Prie pakeltų lysvių derinkite ir įvairias sieneles, treliažus, pergoles. Vertikalūs dizaino elementai kviečia pakelti akis aukštyn, taip sukuriamas erdvesnio sklypo jausmas.
- Derinkite skirtingas faktūras, pavyzdžiui, medį su plytelėmis ir lengvai krentančiais augalais.
- Mažose erdvėse nenaudokite labai daug skirtingų rūšių ir spalvų augalų bei nedėlioti jų po vieną. Tikrai pakaks 5 skirtingų rūšių augalų, bet kiekvienos rūšies įsigykite bent po 3 vienetus.
- Ieškokite įkvėpimo gamtoje. Pašnekovė sako, nėra geresnio dizainerio už gamtą. Todėl dažnai pakanka apsidairyti aplink ir pabandyti savo kieme sukurti miško, pievos, pelkės, upės pakrantės ar kitokį jums patinkantį kraštovaizdį.
Augalų parinkimas šlaitams
Šlaitus rekomenduojama apsodinti šiais augalais:
- Kiliminė daugiametė gėlė pavėsiui ir pusiau pavėsiui - viršūnžiedė pachisandra (Pachysandra terminalis).
- Kiliminė daugiametė gėlė saulėtoms vietoms - aubretė (Aubrieta).
- Krūmai - karpytalapės stefanadros forma 'Crispa' (Stephanandra incisa 'Crispa').
Atstumai tarp augalų ir statinių
Mažiausias leidžiamas atstumas nuo pastatų ir statinių išorinių sienų be langų iki medžių kamienų (ašies) - 5 m, iki krūmų - 1,5 m; nuo pastatų sienų su langais - atitinkamai 10 m ir 1,5-2,5 m (kai krūmas aukštesnis nei 2 m), nuo gatvės važiuojamosios dalies, sutvirtintos kelkraščio juostos ar griovio briaunos krašto - atitinkamai 2 m ir 1 m; nuo šaligatvio, dviračių ir parko takų krašto - atitinkamai 0,75 ir 0,5 m. Nuo apšvietimo tinklo, troleibusų stulpų, kolonų, estakadų atramų mažiausias leidžiamas atstumas iki medžių - 4 m; nuo atraminių sienučių pado arba vidinės briaunos iki medžių - 3 m, krūmų - 1 m; nuo šlaitų, terasų ir kt. sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams.