Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra maksimalaus sklypo užstatymo ploto nustatymas. Šis rodiklis tiesiogiai veikia galimą pastato dydį ir jo išdėstymą sklype. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir statybos techniniai reglamentai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, skaičiavimo metodus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su maksimaliu sklypo užstatymo plotu.
Pagrindiniai Sklypo Rodikliai ir Jų Apibrėžimai
Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodomi sklypo ir statinių (techniniai ir paskirties) rodikliai bendruoju atveju. Teritorijų tvarkymas ir statinių projektavimas apibrėžiami šių rodiklių ribose. Todėl ne visi sklypai gali atitikti turimus lūkesčius.
- Sklypo plotas: Jį galima rasti nuosavybės dokumentuose: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ar sklypo ribų plane.
- Užstatymo aukštis: Vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos vyraujantis pastatų aukštis (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas teritorijos užstatymo aukštingumas, formuojamos žemaukščių ir daugiaukščių pastatų teritorijos. Šis aukštis nustatomas metrais arba pastato aukštais. Priklausomai nuo planavimo dokumentuose nurodytų dydžių teritorijoms taikomi skirtingi aukštingumo apribojimai.
- Užstatymo intensyvumas: Visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Užstatymo intensyvumas tiesiogiai susijęs su leistinu užstatymo aukščiu. Jei teritorijoje aukštingumas leidžiamas didesnis - galima suprojektuoti daugiau aukštų, tuo pačiu ir daugiau bendrojo pastato ploto.
- Užstatymo tankis: Pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Šis parametras apibūdina sklypo dalį, kurią galima užstatyti. Kuo leidžiamas didesnis užstatymo tankumas, tuo didesnę sklypo dalį galima užstatyti.
- Apželdinama teritorijos dalis: Apželdinti planuojamos sklypo dalies ploto santykis su žemės sklypo plotu. Tai parametras saugantis teritorijas nuo visiško užstatymo pastatais bei kietomis dangomis.
Leistinas rodiklių vertes nustato planavimo dokumentai: Bendrieji, specialieji ir detalieji planai. Rengiant pastatų projektus vadovaujamasi išduotomis projektavimo sąlygomis, specialiaisiais architektūriniais reikalavimais bei šiais planais. Planavimo dokumentai negali prieštarauti aukštesnio lygmens dokumentams. Pagal bendruosius ir specialiuosius planus rengiami detaliųjų planų projektai. Maksimalius rodiklius naudinga žinoti prieš perkant sklypą ar planuojant veiklą jau įsigytame.
Sklypo Užstatymo Tankis Ir Intensyvumas
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai". Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4 vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo tankis 50 %. Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Agnė Peikštenienė, Žemės ekspertai, atkreipia dėmesį, kad leistinas užstatymo tankis priklauso nuo sklypo ploto.
Pavyzdžiai
Štai keli pavyzdžiai:
- 6 arai (600 m²) - leistinas užstatymo tankis 35% - leistinas užstatyti plotas 210 m²
- 25 arai (2500 m²) - leistinas užstatymo tankis 20% - leistinas užstatyti plotas 500 m²
Nuo sklypo ploto yra suskirstyta, kiek leidžiama sklypą užstatyti, kaip ir minėjau - kuo sklypas didesnis, tuo užstatymo tankio procentas yra mažesnis.
Kaip apskaičiuoti tankį – su pavyzdžiais
Kas Įeina Į Užstatymo Plotą?
Į užstatymo plotą įskaičiuojami visi statiniai, esantys ant žemės, įskaitant:
- Pastatai
- Priestatai
- Terasos
- Ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai
- Įėjimų laiptai
Taip pat įskaičiuojamos ir kabančios konstrukcijos:
- Pastogės
- Balkonų išsikišimai
- Stoginės
Kaip Nustatomas Leistinas Užstatymo Plotas?
Projektuojant pastatus ir skaičiuojant sklypo leistiną ir faktinį užstatymo plotą, jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iš karto numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamasi STR 2.02.09:2005 9 priedu. Pagrindinis principas - kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).
Pastato Užstatymo Ploto Skaičiavimas
Pastato užstatymo plotas - tai aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami:
- Po pastatu padarytų įvažų plotai
- Erdvės žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms
- Portikai
- Terasos
- Įėjimo į pastatą laiptai (aikštelės)
- Įvažiavimai į garažus
- Šviesduobės
- Krovinių nuleidimo duobės
Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.
Pagrindiniai Reikalavimai Užstatymo Tankiui
Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra sklypo užstatymo tankumas. Šis rodiklis nustato, kokią dalį sklypo galima užstatyti pastatais ir kitomis konstrukcijomis. Lietuvoje sklypo užstatymo tankumas reglamentuojamas Statybos techniniu reglamentu (STR).
Maksimalus sklypo užstatymo tankis nustatytas lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai“. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 1 punkte nurodyta, kad maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m² sklypuose.
Svarbu: Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Sklypuose, didesniuose kaip 2500 m², maksimalus sklypo užstatymo tankumas nustatomas pagal formulę: 50000/F, %, kur F - sklypo plotas, m².
Žemės Ūkio Paskirties Sklypai
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m², o bendras užstatymo tankis - 50 %.
Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Svarbu: Atkreipkite dėmesį, kad dauguma pusė sklypo būna užstatyta, bet pagal įstatymą tik apie 20% galima užstatyti.
Minimalūs Atstumai Iki Kaimyninio Sklypo Ribos
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.
Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.
Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.
Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
Kiti Svarbūs Aspektai
Planuojant statybas, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos maksimaliam sklypo užstatymo plotui:
- Teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai, bendrieji planai).
- Specialūs reikalavimai saugomoms teritorijoms.
- Gaisrinės saugos reikalavimai.
- Sanitarinės apsaugos zonos.
Jei sklypas yra 34 arai (3400 m²), maksimalus užstatymo tankumas skaičiuojamas pagal formulę: 50000/3400 = 14,7 %.
Sklypo Užstatymo Tankio Nustatymas Pagal STR 2.02.09:2005
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo užstatymo ribų aspektus, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir kitais susijusiais teisės aktais. Sklypo užstatymo ribos yra vienas iš svarbiausių aspektų planuojant statybas. Šios ribos nustato, kokią sklypo dalį galima užstatyti pastatais ir kitais statiniais.
Kitos Svarbios Sąvokos
- Inžinerinių komunikacijų koridorius - žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti.
- Kompaktiškai užstatyta teritorija - didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų.
- Kvartalas - gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai - žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.
- Prioritetinės plėtros teritorijos - savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos (jų dalys), kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.
- Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai - teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės.
- Specialusis teritorijų planavimas - teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti.
- Suinteresuota visuomenė - visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti.
- Teritorijos naudojimo tipas - teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis.
- Urbanizuojamos teritorijos - savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Kaip Matininkai Nustato Užstatymo Plotą?
Dažnai matininkai užstatymo plotą nustato keliais būdais: rašo visą plotą arba išmatuoja viską, kas užstatyta su trinkelėmis ir pan.