Žemės sklypų padalijimo tvarka saugomose teritorijose

Žemės sklypo formavimas arba pertvarkymas - tai procesas, kurio metu suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės sklypai pagal nustatytus teisės aktus.

Jis apima sklypo padalijimą, sujungimą, ribų keitimą, atidalijimą ar naujo sklypo suformavimą laisvoje valstybinėje žemėje, vadovaujantis ZPDRIS sistema.

Žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atliekami:

• Formuojant naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.
• Padalijant žemės sklypus į atskirus žemės sklypus (sklypo padalijimas).
• Atidalijant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, jas suformuojant kaip atskirus žemės sklypus (sklypo atidalijimas).
• Sujungiant kelis žemės sklypus į vieną žemės sklypą (sklypų sujungimas).
• Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo.
• Keičiant gretimų žemės sklypų ribas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu.

Atliekant dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamaciją, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu amalgamuojama žemės sklypo dalis nėra racionalaus dydžio ir yra ne didesnė kaip:

• 0,04 ha (400 m2) ploto kitos paskirties žemės sklypo;
• 0,3 ha (3000 m2) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo;
• 0,5 ha (5000 m2) miškų ūkio paskirties žemės sklypo, su sąlyga, kad po amalgamavimo žemės sklypai bus ne mažesni nei 5 ha (50000 m2).

Žemės sklypo padalijimas, atidalijimas ir sujungimas

Žemės sklypo padalijimas - tai procesas, kuriuo metu vienas žemės sklypas yra padalijamas į kelis žemės sklypus.

Dažniausiai ši paslauga yra užsakoma bendrasavininkų, žemės paveldėjimo atveju, kai tam tikrą žemės sklypą norima padalinti į du arba daugiau dalių.

Tačiau prieš pradedant žemės sklypo padalijimo procesą verta pasidomėti ar šis sklypas gali būti dalomas.

Žemės dalinimas į sklypus gali būti finansiškai naudingas, būtinas arba disponavimą turtu gerokai palengvinantis procesas.

Sklypo dalinimas į sklypus

Sklypo dalinimas į sklypus gali būti dvejopas.

Šis sklypo pertvarkymo būdas gali būti atliekamas padalijant arba atidalinant sklypą.

Abu būdai turi skirtingą galutinį rezultatą, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamiausią variantą.

Žemės sklypo padalijimo būdai

Žemės sklypo padalijimas tarp bendrasavininku, nustatant naudojimosi tvarkos planą.

Šis žemės sklypo padalijimo būdas yra pats paprasčiausias, kadangi žemės sklypo plane, tarp bendrasavininkų, yra nurodomos skirtingos žemės naudojimosi dalys, tačiau žemės sklypo kadastrinis numeris lieka tas pats.

Šiuo atveju, visoms dalyvaujančioms šalims, būtina pasirašyti bendrą susitarimą, kuriame nurodoma žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Dokumentas turi būti patvirtintas notaro.

Žiūrint iš vienos pusės ši paslauga yra daug greitesnė ir pigesnė, tačiau turi ir savo trūkumų.

Kadangi bendrasavininkus ir toliau sieja bendros dalinės nuosavybės teisės, laisvai disponuoti savo žemės sklypu neišeis.

Kad ir kokius veiksmus norėsite atlikti, be raštiško bendrasavininko sutikimo, kažką pastatyti ar parduoti neišeis.

Žemės sklypo padalijimas į dvi arba daugiau dalių.

Tuo atveju, kai klientas pageidauja padalinti žemės sklypą ir pakeisti žemės sklypo paskirtį, visą reikalingą pagalbą teikia geodezininkas - matininkas paruošiant detalųjį žemės planą bei anksčiau jau minėta žemės formavimo ir pertvarkymo projektą.

Šiuo atveju žemės sklypai sudaro atskirus nekilnojamojo turto vienetus bei kiekvienas iš jų įgauna atskirą kadastrinį numerį.

Taip reformuojant žemės sklypų paskirtį, savininkai įgauna teises vykdyti šioje žemėje atitinkamą paskirčiai veiklą, tačiau kaip ir pirmame pavyzdyje, taip ir čia, išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir žemės sklypas nepereina į atskirų bendrasavininkų asmeninį valdymą.

Žemės sklypo atidalijimas

Žemės sklypo atidalijimas ir laisvė disponuoti savo nekilnojamu turtu.

Žemės sklypo savininkui pasirinkus žemės sklypo atidalijimo būda, viena dalyką galima teigti vienareikšmiškai - šiuo atveju yra užtikrinta teisė visapusiškai disponuoti savo nekilnojamu turtu, kas reiškia kad yra suformuojami atskiri nekilnojamo turto vienetai.

Taip, kaip jau buvo minėta anksčiau , pirmas žingsnis tai - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesas.

Tokiu būdu formuojami atskiri žemės sklypai, turintys atskirus kadastrinius numerius.

Jeigu atliekamas sklypo atidalijimas, tuomet matininkai ir geodezininkai darbus atlieka kiek kitaip.

Atidalijimą, o ne padalijimą rinktis reikia tuomet, kai savininkai nori naujai sukurtomis sklypo dalimis (naujais sklypais) disponuoti vienašališkai ir visapusiškai, o ne būti bendrasavininkiais.

Atidalijimas taip pat prasideda nuo teritorijų planavimo ir jam reikalingų dokumentų rengimo.

Paruošus detalųjį planą (pertvarkymo projektą), viskas suderinama ir suformuojami jau visiškai atskiri žemės sklypai (atskiri NT vienetai), kurių nuosavybės teisės priklauso be bendrasavininkių.

Žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, padalijimas į atskirus žemės sklypus, kurių kiekvieną nuosavybės teise valdo vienas asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Projektai rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsniu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.

Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai).

Atidalijimo būdai

Atidalijimas gali būti atliekamas:

• Bendraturčių susitarimu, sudarant atidalijimo sutartį.
• Teismo sprendimu, jei bendraturčiai nesutaria.

Atidalijimo sutartis turi būti rašytinė ir notariškai patvirtinta.

Svarbu: Atidalijimas yra sudėtinga procedūra, kuriai reikia daug laiko ir išlaidų.

Žemės sklypo sujungimas

Žemės sklypo sujungimas vyksta pagal Žemės įstatymo nustatytą tvarką.

Norint sujungti žemės sklypus, reikia pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).

Prašymą sujungti žemės sklypus gali pateikti vienas ar keli sklypų savininkai.

NŽT išnagrinėjusi prašymą, priima sprendimą dėl sklypo sujungimo.

Žemės sklypo sujungimo išlaidas apmoka sklypo savininkai.

Svarbu: Yra keletas aplinkybių, kai sujungti žemės sklypus negalima.

Žemės sklypo performavimo bei pertvarkymo projekto iniciatoriai

Žemės sklypo performavimo bei pertvarkymo projekto iniciatoriumi gali būti:

• Privačios žemės savininkas, kuris nori pertvarkyti ir performuoti savo asmeninę žemę (būtini tai įrodantys dokumentai).
• Projekto iniciatorius taip pat gali būti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (kai formuojamas arba pertvarkomas valstybinis žemės sklypas).
• Savivaldybės tarybos direktorius (kai reikia formuoti arba pertvarkyti būtent savivaldybei priklausančio žemės sklypo ribas).

Reikalingi dokumentai

Norint pradėti žemės sklypo formavimo procesą, reikalingi šie dokumentai:

• Žemės sklypo planas (jei jis suformuotas).
• Nekilnojamojo turto registro išrašas.
• Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduotas leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Žemės sklypų formavimo etapai

Žemės sklypo formavimo procesas susideda iš šių etapų:

1. Gaunamas leidimas ir reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
2. Sudaroma sutartis rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
3. Rengiama žemės sklypo topografinė nuotrauka, jeigu taip yra nurodyta reikalavimuose.
4. Projekto grafinės ir tekstinės dalies rengimas.
5. Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas.
6. Naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo terminai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, terminus reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo terminai:

Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypai gali būti padalinami, sujungiami, kitaip keičiamos jų ribos, paskirtis, prijungiami įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, taip pat formuojami nauji sklypai.

Tam tikrais atvejais, kai keičiamos tik sklypų ribos, šiais projektais netgi gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai.

Tai šiek tiek paprastesnė procedūra už detalųjį planą, tačiau užtrunkanti ir susidedanti iš keleto etapų.

Prieš pradedant rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - projektas), yra būtinas teisinis pagrindas - organizatoriaus sprendimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.

Prašymą pateikti galima dviem būdais - užpildžius tam tikrą prašymo formą ir pateikiant sprendimą priimančiai institucijai arba tiesiai per Žemėtvarkos Planavimo Dokumentų Rengimo Sistemą (ŽPDRIS).

Jei dokumentai pateikiami pirmuoju būdu, organizatorius pats per 5 darbo dienas įkelia prašymą ir dokumentus į ŽPDRIS.

Organizatoriui priėmus sprendimą rengti projektą, jis privalo pateikti projekto rengimo reikalavimus, kuriuose turi būti konkrečiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis teisės aktų normomis ir į ką atsižvelgiant turi būti rengiamas projektas.

Sprendimas pradėti Projektą priimamas per 10 darbo dienų ir per 5 darbo dienas apie tai informuojamas iniciatorius.

Projekto rengimo reikalavimai turi būti išduodami per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti projektą parengimo.

Taigi, teorinis sprendimo ir reikalavimų išdavimo terminas - 20 darbo dienų.

Jei iniciatorių atstovauja kitas asmuo, į ŽPDRIS sistemą turi būti įkeliama įgaliojimo kopija, kuri patvirtinama organizatoriaus.

Gavus sprendimą ir projekto rengimo reikalavimus, būtina įkelti sutarties su projekto rengėju kopiją į ŽPDRIS, kurią organizatorius turi patvirtinti.

Projektas susideda iš grafinės ir tekstinės dalies, paprasčiau - brėžinių ir aiškinamojo rašto su pridedamais dokumentais.

Projektas turi būti rengiamas elektroniniu būdu ŽPDRIS, tačiau kai kurios savivaldybės reikalauja ir patvirtintos popierinės versijos, nors teisės aktai to nenumato.

Kai gaunamas organizatoriaus derinimas, organizatorius privalo paskelbti informaciją apie parengtą projektą ir galimybes su juo susipažinti ŽPDRIS.

Ši informacija turi būti viešinama ne trumpiau nei 10 darbo dienų.

Organizatorius susipažinimo su parengtu projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos.

Atlikus projekto viešinimo procedūras, organizatorius ŽPDRIS teikia derinti projektą institucijoms, kurios pateikė projekto rengimo reikalavimus, taip pat saugomos teritorijos direkcijai, Kultūros paveldo departamentui, jei projektas rengiamas šių institucijų saugomose teritorijose, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, jei žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu ir pan.

Jei projektu keičiama žemės sklypo paskirtis, jis visais atvejais turi būti derinamas su Regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Projektas gali būti teikiamas tvirtinti tik gavus aukščiau aprašytą tai leidžiančią NŽT išvadą.

Projektą tvirtina NŽT teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius, priklausomai nuo to, kuri institucija išdavė sprendimą pradėti rengti projektą.

Patvirtinus projektą, matininkai atlieka pertvarkytų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengia kadastrinių matavimų bylas, kurios pateikiamos tikrinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais.

Reikalavimai išduodami iniciatoriui (sklypo savininkui ar įgaliotam asmeniui) pateikus elektroninio prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ( www.zpdris.lt ).

Projektai derinami su reikalavimuose nurodytomis projektą derinančiomis institucijomis.

Visi veiksmai, susiję su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, viešinimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu atliekami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ( www.zpdris.lt )

Praktiniai patarimai ir svarbūs aspektai

Nuo ko pradėti sklypo padalijimą?

Prieš pradedant sklypo padalijimo procesą, svarbu atlikti šiuos veiksmus:

• Pasikonsultuoti su specialistais (projektuotojais, matininkais).
• Išsiaiškinti vietos savivaldybės taisykles ir reikalavimus.
• Įvertinti sklypo reljefą, susisiekimo galimybes ir inžinerinių tinklų prieinamumą.
• Pasidomėti, ar nėra apribojimų, susijusių su kultūros paveldu, saugomomis teritorijomis ar kitomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Dokumentų surinkimas ir paruošimas

Dokumentų surinkimą ir paruošimą patikėkite projektą vykdysiančiam specialistui.

Dažniausiai tam prisireikia laikotarpio nuo 6 mėn. iki 1 metų.

Biurokratiniais dalykais rūpinasi už Jus.

Naudojimosi tvarkos nustatymas

Gerokai paprastesnis sprendimas už aukščiau aprašytą atidalinimą - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas.

Ši tvarka aiškiai apibrėžia konkrečiais sklypo dalis, kuriomis gali naudotis bendraturčiai, taip pat ką tose dalyse galima ar ko negalima daryti.

Visa procedūra pakankamai nesudėtinga.

Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka.

Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Svarbu žinoti, kad naudojimosi tvarka nenustoja galioti perleidus sklypo dalį.

Naudojimosi tvarka gali ne tik padėti išspręsti galimus bendraturčių nesutarim...

32 straipsnis. 1. Rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. 2. 3. Žemė, reikalinga specialioms pavienėms ar teritorinius kompleksus sudarančioms gamtos vertybėms ir (ar) kultūros paveldo objektams ir vietovėms apsaugoti ir visuomenės poreikiams tenkinti (poilsiavietėms, specialiems poilsio parkams, pažintiniams takams, rekreacinei infrastruktūrai ir kt. įrengti), iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Žemė, reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, paimama arba žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka. 4. 5. 6. 7. Valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytus atvejus. 8. Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. 6) miško žemę kitomis naudmenomis paversti būtina teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ar krašto apsaugos tikslams. 9. 5) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. 10. 7) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. 11. Šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose netaikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. 12. Paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar) privati nuosavybė.

tags: #sklypu #padalijimas #saugomose #teritorijose