Skolininkų Nuosavybė: Kas Tai?

Teisinė atsakomybė egzistuoja kiekvienoje teisės šakoje. Civilinė atsakomybė, pagal LR CK 1.138 straipsnį, laikoma vienu iš būdų, kuriais ginamos asmens civilinės teisės ir teisėti interesai. Šiame straipsnyje nagrinėsime skolininkų nuosavybės klausimus, įskaitant atsakingų asmenų nustatymą ir teismų praktiką.

Temos Aktualumas ir Problematika

Šiuolaikiniai civiliniai teisiniai santykiai pasižymi kompleksiškumu. Civilinėje atsakomybėje viena tokių komplikuotesnių situacijų yra skolininkų daugetas prievolėje (pasyvusis daugetas), kuomet pareiga įvykdyti prievolę priklauso ne vienam, o keliems subjektams. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos, skolininkams vis dažniau patiriant sunkumus atsiskaitymuose su kreditoriais, mažėjant skolininkų mokumui, civilinės atsakomybės instituto, kaip priemonės apginti savo pažeistas teises ir interesus, vaidmuo dar labiau išauga.

Skolininkų daugeto atsakomybės formos (CK skiriama dalinė, solidari bei subsidiari (arba papildoma) civilinė atsakomybė) taikomos tarpusavyje gerokai besiskiriantiems teisiniams santykiams. Šio instituto taikymo atvejų įvairovė lemia gausią teismų praktiką, kurioje išryškėja įstatyminio reglamentavimo trūkumai. Kita vertus, dėl riboto skolininkų daugeto atsakomybės formų pasirinkimo, teismų praktikoje pastebimas įstatymo normų taikymo ir aiškinimo nenuoseklumas, prieštaravimai.

Temos Naujumas ir Tyrimo Lygis

Skolininkų daugeto civilinė atsakomybė, jos rūšys ir tam tikri ypatumai glaustai aptariami D. Ambrasienės, E. Baranausko, V. Mikelėno, V. Pakalniškio, S. Selelionytės - Drukteinienės ir kitų autorių civilinės teisės klausimams skirtuose darbuose. Daugiau dėmesio asmenų daugeto atsakomybei skirta prof. V. Mikelėno knygoje „Prievolių teisė“.

Gana daug aktualios informacijos apie skolininkų daugeto atsakomybės ypatumus atskirose Europos valstybėse galima rasti deliktinei teisei skirtuose Deakin S., Johnston A., Markesinis B., Koziol H., Steininger B. C., Rogers W. V. H. ir daugelio kitų autorių darbuose. Taip pat reikšmingu šaltiniu laikytini prievolinius (sutartinius bei deliktinius) santykius Europoje apibendrinantys PECL, PETL, UNIDROIT principai ir jų komentarai.

Tyrimo Ribos

Šiame darbe siekiama išanalizuoti skolininkų daugeto civilinės atsakomybės ypatumus, temai aktuali Lietuvos ir užsienio šalių teisės doktrina bei teismų praktika. Taip pat bus siekiama identifikuoti galimas skolininkų daugeto atsakomybės reglamentavimo spragas, nenuoseklumus, fragmentiškumus ar kitas problemas, dėl kurių reglamentavimas negali būti laikomas pakankamu.

Atsakingų Asmenų Nustatymas

Prieš pradedant detaliau analizuoti kiekvieną iš Lietuvos teisėje pripažįstamų civilinės teisinės atsakomybės formų atskirai, atkreiptinas dėmesys į jau temos pavadinime užkoduotą problemą - skolininkų daugetas. Manytina, jog norint konstruktyviai pažvelgti į skolininkų daugeto atsakomybės formų taikymą, pirmiausia derėtų atsakyti į klausimą, kaip nustatomi atsakingi asmenys, t.y. kokiu būdu turėtų būti identifikuojama, kurie asmenys priklauso skolininkų ratui.

Sutartinės civilinės atsakomybės atveju paprastai nekyla didesnių problemų nustatant atsakomybės subjektus. Elementaru, jog sudarant, pavyzdžiui, paskolos sutartį, kurioje paskolos gavėjais nurodomi keli asmenys, jie abu bus laikomi atsakingais kreditoriui už tokios sutarties vykdymą, t.y. paskolos grąžinimą. Vadinasi, jie bus laikomi bendraskoliais.

Teismų Praktikos Pavyzdžiai

Vienoje žymesnių civilinių bylų bendraskolių atsakomybės taikymo srityje, be kitų klausimų, gana detaliai svarstyta, kurie asmenys laikytini atsakingais už kilusią žalą. Šioje byloje VĮ Registrų centro Kauno filialas, perkeldamas garažo duomenis iš techninės apskaitos knygos į kompiuterinę Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, padarė klaidą ir pakeitė įrašą apie savininką, vietoj ieškovės J. M. įrašydamas asmenį J. Š. Šis asmuo J. Š. turtą pardavė pirkėjui J. B., o šis turtą pardavė A. V.

Kasacinis teismas išnagrinėjo akivaizdų skolininkų daugetą, kurio pirmos ir antros instancijos teismai nekonstatavo. Teismas pabrėžė, kad nors minėtieji asmenys atskirus veiksmus, galiausiai sąlygojusius ieškovės piniginio pobūdžio praradimus, atliko individualiai, tai neeliminuoja jų atsakomybės bendrumo.

Kitoje kasacinio teismo byloje buvo keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės kilimo sveikatos sužalojimo atveju. Ieškovas nurodė, kad atsakovai D. D. (vykdytojas), G. Š. (vykdytojas, parūpinęs šaunamąjį ginklą ir dalyvavęs apiplėšime), E. Ž. (organizatorius), J. M. (asmuo, pažadėjęs paslėpti pagrobtą turtą), būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, panaudodami atsakovui V. S. (didesnio pavojaus šaltinio valdytojas) priklausantį ginklą, įsibrovė į V. L. butą, kur atsakovas D. D. du kartus iš pistoleto šovė į ieškovą, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovų E. Ž. ir J. M. nusikalstami veiksmai priežastinio ryšio su kasatoriui kilusia žala nėra. Atitinkamai, padaryta išvada, jog žemesnių instancijų teismai nepagrįstai eliminavo E. Ž., J. M. ir V. S.

Skolininkų Nuosavybės Bendrumas

Be sunkumų identifikuojant atsakingus asmenis deliktiniuose santykiuose (dažniausiai CK 6.279 str. taikymo atvejais), atsakingų asmenų ratas netinkamai nustatomas ir kitokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, kuomet asmenys laikomi bendrai atsakingais tam tikroje dalyje pareikšto reikalavimo, o kitoje dalyje egzistuoja tik vieno iš skolininkų atsakomybė.

Panašaus pobūdžio keblumų iškyla ir nagrinėjant sutuoktinių prievolių bendrumo klausimus. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių LAT yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles: asmenines arba bendras (dalines, solidariąsias ar subsidiariąsias). Pažymėta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.

Skolų Išieškojimas Iš Sutuoktinių Turto

Visuomenėje pakankamai tvirtai vyrauja suvokimas, kad santuokoje sutuoktinių įgytas turtas tampa bendru bei gali būti naudojamas bendroms jų prievolėms vykdyti. Įstatymas leidžia išieškojimą pagal sutuoktinio asmenines prievoles nukreipti ne tik į jo asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrame turte. Tai reiškia, kad išieškojimas pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles, nepriklausomai nuo to, ar jos atsirado santuokos metu, ar ne, gali būti nukreipiamas ir į kito sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį ar kitas panašaus pobūdžio pajamas.

Visgi tokia antstolio teisė nėra absoliuti bei gali būti įgyvendinama tik esant tam tikrų sąlygų visumai. Visų pirma, antstolis gali vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles tik tuo atveju, jei skolininku esantis sutuoktinis neturi jokio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba tokio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai reiškia, kad tokį išieškojimą vykdantis antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolininku esantis sutuoktinis turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas toks išieškojimas, ir tik nustačius, kad sutuoktinis tokio turto neturi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į to sutuoktinio dalį bendrame turte.

Išieškojimą vykdantis antstolis neturi aukščiau aptariamos teisės nukreipti išieškojimą į skolininku nesančio sutuoktinio darbo užmokestį (jo dalį), jei sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį bei joje yra susitarę, kad visas jų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, arba yra susitarę, kad asmeninės nuosavybės teise jiems priklauso kiekvieno iš jų gaunamas darbo užmokestis.

Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai? Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.

Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės. Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė.

Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.

Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.

Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.

Skolų Išieškojimo Būdai

Visuomet paprasčiau bandyti skolą atgauti su skolininku pasiekus kompromisą - abiem pusėms priimtinas grąžinimo sąlygas. Deja, dažniausia ikiteisminis skolų išieškojimas nėra efektyvus. Teisminis skolų išieškojimas - tai ilgai trunkantis ir gana sudėtingas procesas, ypač su juo nesusidūrusiems klientams. Skolą bandant atgauti teisminiu keliu, reikia gerai išmanyti procesų specifiką, tvarką ir būti susipažinus su terminais.

Vos antstolį pasiekia teismo sprendimas, pradedamas priverstinis skolos išieškojimo procesas. Skolų išieškojimas nėra brangi paslauga. Atlyginamos teismo ir kitos išlaidos. Taigi, jei Jus domina skolų išieškojimas Vilniuje ir visoje Lietuvoje, kviečiame pasitarti: padėsime rasti sprendimą.

Skolų išieškojimo kaina priklauso nuo kelių aspektų, tokių kaip skolos dydis, išieškojimo sudėtingumas ir skolos išieškojimo būdas (ikiteisminis skolų išieškojimas ar teisminis skolų išieškojimas). Tiksliai atsakyti, kiek laiko trunka skolų išieškojimas, yra sudėtinga. Šio proceso trukmė gali skirtis, nes ją lemia daug įvairių aplinkybių.

Svarbu paminėti, kad bendradarbiaujantis skolininkas gali ženkliai sutrumpinti skolų išieškojimo trukmę, o nesąžiningas skolininkas, kuris vengia kontakto ar vilkina procesą, gali gerokai jį pailginti.

Patarimai Kreditoriams

• Aktyviai bendraukite su skolininku.
• Surinkite visus su skola susijusius dokumentus.
• Kreipkitės pagalbos į teisinių paslaugų įmonę, kuri specializuojasi išieškodama skolas.
• Nenuolaidžiaukite skolininko pažadams.

Skolų išieškojimas iš fizinio asmens vykdomas keliais etapais. Pirmiausia kreditorius bando išspręsti situaciją taikiai - susisiekia su skolininku, primena apie skolą ir derasi dėl jos grąžinimo. Kreditorius gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Jei teismas patenkina ieškinį, išduodamas vykdomasis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.

Gavus teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą, prasideda priverstinis skolų išieškojimas. Antstoliai gali areštuoti įmonės sąskaitas, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei kitą įmonės nuosavybę.

Net ir neturint oficialios rašytinės sutarties su skolininku, skolą išieškoti yra įmanoma, tačiau procesas gali būti sudėtingesnis. Svarbiausia yra įrodyti, kad tarp Jūsų ir skolininko egzistavo susitarimas dėl pinigų skolinimo ar paslaugų teikimo.

Santuokos nutraukimo metu sprendžiami ne tik asmeniniai neturtiniai klausimai, kaip pačios santuokos nutraukimas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir susiję klausimai, tačiau ir sutuoktinių bendro turto padalijimas.

Kasacinis teismas laikosi praktikos, jog neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad prievolė būtų modifikuojama. Kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai.

tags: #skolininku #nuosavybe #tai