Daugiabučių renovacijos Lietuvoje: gyventojų skundai ir sprendimų būdai

Daugiabučių namų modernizavimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Tačiau šis procesas dažnai susiduria su iššūkiais, o gyventojų atsiliepimai gali būti įvairūs. Panagrinėkime, kokios problemos dažniausiai kyla renovacijos metu ir kaip į jas reaguoja atsakingos įmonės.

Daugiabučio namo renovacija. Šaltinis: manokrastas.lt

Renovacijos procesas ir etapai

Dažniausiai renovacijos procesai vyksta tokiais etapais:

  • Parengus namo renovacijos investicinį planą, viešojo konkurso būdu per mėnesį išrenkamas projektavimo darbų rangovas, kuris paruošia techninį namo renovacijos projektą.
  • Tuomet skelbiamas rangos darbų konkursas.
  • Išsirinkus darbų rangovą, netrukus pradedami techniniai darbai - konkursą laimėjęs teikėjas paruošia būsimą statybų aikštelę ir pradeda daugiabučio modernizavimo darbus.

Kiek truks šie darbai, priklauso nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių. Vidutiniškai darbai, jeigu neiškyla nenumatytų aplinkybių, trunka apie metus. Kai kurie darbai, tokie kaip šildymo sistemos atnaujinimas, gali vykti tik pasibaigus šildymo sezonui, todėl metų laikas bei oro sąlygos taip pat gali daryti įtaką darbų spartumui.

Gyventojų patirtys ir nusiskundimai

Deja, ne visi gyventojai patenkinti renovacijos procesu. Pasitaiko atvejų, kai darbai vilkinami, o žmonės negali gyventi normaliomis sąlygomis. Šildymo sistemos gali būti nesutvarkytos, o gyventojams skaičiuojami pinigai už neatliktus darbus.

Konkreti situacija Klaipėdoje

Vienas iš pavyzdžių - situacija Klaipėdoje, Šilutės pl. 10. Gyventojai skundėsi, kad už renovaciją atsakingi įmonės "Mano Būstas" atstovai ignoruoja jų prašymus ir skambučius. Taip pat buvo nusiskundimų dėl kieme paliktų statybinių atliekų, kurias įmonė žadėjo pašalinti.

UAB "Mano Būstas Baltija" pateikė atsakymą į gyventojų skundus, teigdama, kad įmonės atstovai neignoruoja gyventojų prašymų, į visus juos yra atsižvelgiama, su gyventojais nuolat bendraujama. Bendrovė organizavo gyventojų susitikimą renovacijos klausimais, o rangovas, UAB "Izoton", buvo įspėtas dėl kieme esančio sąvartyno ir teritorija buvo sutvarkyta. Šildymas name paleistas laiku, šildymo sistema funkcionuoja tinkamai. Namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai apmokami pagal atliktų darbų kiekius, tad gyventojai papildomai neapmokestinami ir šiai dienai už atliktus darbus dar nemoka.

Nusiskundimai dėl darbų kokybės

Tačiau gyventojų nusiskundimai dėl darbų kokybės išlieka aktualūs. Žirmūnuose, renovuojant daugiabutį, gyventojai išreiškė nepasitenkinimą dėl naudojamo tinko fasadui, elektros instaliacijos darbų apimties ir sumontuotų radiatorių ventilių kokybės. Jie teigė, kad investiciniame projekte buvo numatytos kokybiškesnės medžiagos ir didesnė darbų apimtis.

UAB „Magirnis“ vadovas Mindaugas Beišys paaiškino situaciją, kaip ją mato darbus atliekanti įmonė. Jis pabrėžė, kad rangovas veikia pagal projektavimo užduotį, kuri parengiama atsižvelgiant į gyventojų patvirtintą investicinį planą. Projektavimo užduotis nurodo Rangovui, t.y., kokias medžiagas ir technologijas naudoti. Taipogi dažnai susiduriame su situacija, kad įvykus konkursui, gyventojai įsivaizduoja, kad jie pirštu parodys, kokius produktus ir iš ko Rangovas turėtų nupirkti. Vėliau parinkus rangovą, gyventojai būna nustebę, kodėl neperkamos konkrečios medžiagos. Tokia praktika yra negalima ir mūsų bendrovė apie tokius įvykius informuoja kompetentingas institucijas. Kuo didesnis daugiabutis, tuo daugiau nuomonių, o gyventojų nuomonės ir norai dažnai nesutampa, domėtis pradedama ne iki projekto vykdymo pradžios, o jau įsibėgėjus procesui.

Anot M. Beišio, projektavimo užduotyje yra nustatoma naudoti silikoninį tinką, kuris yra savaime išsivalantis. Taip pat, projektavimo užduotis numato, kad termoventiliai turi būti 16-22 oC reguliavimo diapazono.

BETA specialistai pripažįsta, kad dažnai pasiskundžiama, jog administratoriai mažai bendrauja ir suteikia informacijos. Gyventojus neramina ir tai, ar jie nepraras valstybinės paramos, nespėję darbų pabaigti iki spalio 1 dienos. Paklaustas, ar skundai paprastai būna pagrįsti, BETA specialistas teigė, kad taip.

Kaip spręsti iškilusias problemas?

Į daugiabučio atnaujinimo darbus rekomenduojama įsitraukti ir patiems gyventojams. Pastebėjus darbų broką ar prastai dirbančius darbininkus, jie turėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį prižiūrėtoją ar statybos darbų vadovą - visi šie specialistai gali ir privalo padėti išspręsti kilusias problemas ar nesklandumus. Jeigu problemų išspręsti nepavyksta, gyventojai visuomet gali kreiptis į APVA.

Pirmiausia - kreiptis į administratorių Kilus įtarimams dėl to, ar teisingai montuojami langai, klijuojamos šiltinimo plokštės, montuojami radiatoriai ir pan., gyventojai gali kreiptis į renovacijos administratorių arba techninį prižiūrėtoją.

Abu renovacijos specialistai sutaria, kad savo įtarimus pirmiausia reikėtų išsakyti projekto administratoriui - tai gali būti bendrijos pirmininkas arba savivaldybės paskirtasis administratorius. Todėl kreiptis į tiesiogiai į administratorių - vienas trumpiausių kelių.

Institucijos konsultuoja ir telefonu, ir el. paštu Jeigu abejonių dėl renovacijos kokybės visgi neišsklaido nei administratorius, nei techninis prižiūrėtojas, tuomet verta kreiptis į renovaciją prižiūrinčias institucijas - BETA arba VTSPI regioninį padalinį.

Statybų įmonės atstovas Tadas Vybornas atkreipia dėmesį, kad sprendimas ką daryti pastebėjus netinkamai atliekamus renovacijos darbus, susijęs su tuo, kiek gyventojai pasitiki rangovais ir techniniu prižiūrėtoju. Iš savo patirties matome, kad kai kada gyventojai į statybininkus renovacijos pradžioje žiūri gana priešiškai, o jau po kokio mėnesio santykiai visiškai pasikeičia, tampa draugiški. Todėl atsakymas, kur kreiptis kilus įtarimams, konkrečioje situacijoje priklauso ir nuo to, kaip gyventojai sutaria su rangovu, techniniu prižiūrėtoju ir administratoriumi.

Abu statybų ekspertai pastebi, kad ir įtarus broką, ir tiesiog domintis, kaip renovuojamas daugiabutis, vienas iš trumpiausių kelių gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus - gamybiniai susirinkimai, kurie rengiami kiekvieną savaitę prie renovuojamo namo. Tokiuose susitikimuose dalyvauja projekto administratorius, techninis prižiūrėtojas, rangovas. Drauge jie aptaria, kaip vyksta renovacija. Informaciją apie susitikimus, jų laiką gali suteikti bendrijos pirmininkas arba renovacijos administratorius.

Informacija daugiabučių namų gyventojams: laikas suskubti galvojantiems apie renovaciją

Valstybinė parama ir finansavimas

Valstybinė parama daugiabučių namų modernizavimui skaičiuojama pagal fiksuotą įkainį, kad gyventojai tiksliai žinotų, kiek lėšų galės gauti. Agentūra parengė leidinį, kuriame pateikta išsami informacija apie renovacijos projektų įgyvendinimą nuo jų inicijavimo iki pat darbų pabaigos ir galutinio objekto pridavimo. Kartu parengta Būsto modernizavimo atmintinė, skirta senų daugiabučių namų gyventojams informuoti apie renovacijos galimybes ir privalumus. Vadovas bus reguliariai atnaujinamas, kad atspindėtų naujausius teisės aktų pakeitimus ir aktualijas.

Visais renovacijos klausimais gyventojai gali kreiptis ir APVA informacine telefono linija +370 614 99699.

Kas sudaro atnaujinimo kainą?

Vienareikšmiško atsakymo, kiek kainuos daugiabučio atnaujinimas, nėra. Kainą sudaro daugybė dedamųjų: pasirinktos atnaujinimo priemonės, daugiabučio namo dydis, esama būklė, netgi gyventojų skaičius. Vis dėlto, preliminari kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo.

Šiame kainyne galima palyginti skirtingų renovacijos priemonių kainas, vertinti privalumus ir trūkumus bei rasti visas preliminarių darbų išlaidas. Lietuvoje esantys daugiabučiai yra įvairūs - skirtingų aukštų, įvairaus išplanavimo, su įvairiomis inžinerinėmis sistemomis, nevienodais fasadais, stogais ir kitais elementais, todėl nustatyti vieną vidutinę kainą iš esmės neįmanoma. Vis dėlto, praktika rodo, kad įprastai didesnių daugiabučių gyventojams modernizacijos darbai kainuoja vidutiniškai mažiau, kadangi bendros išlaidos paskirstomos didesniam butų skaičiui. Tuo metu mažesnių daugiabučių gyventojams tenka investuoti daugiau.

Svarbūs aspektai

  • Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
  • Vykdomas balsavimas raštu dėl investicijų plano tvirtinimo (turi pritarti 55 proc. butų ir kt.).
  • Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Šaltinis: vz.lt

Gyventojų atsiliepimai apie renovacijos procesą ir įmones

Atsiliepimai apie UAB "Mano Būstas":

„Spaudoje dažnai informuojama apie sukčių pinkles siekiant pasisavinti gyventojų santaupas. Kaip veikia nusikalstamos grupuotės ar pavieniai individai informacija pateikiama, bet kaip nusikalstamai pinigus iš gyventojų vilioja daugiabučių administratoriai - retas pranešimas. Tad noriu pranešti apie UAB „Mano Būstas“ sugalvotą naują būdą, kaip lyg ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų maustomi daugiabučių gyventojai“, - teigia į naujienų portalą tv3.lt nusprendusi kreiptis kaunietė.

Kaip toliau pasakoja Vaiva, šių metų vasario 13 dieną naujai paskirta daugiabučio vadybininkė organizavo gyventojų susirinkimą, kuriame buvo aptariami numatomi atlikti darbai daugiabutyje. O susirinkimo metu, pasak kaunietės, UAB „Mano Būstas“ atstovė ragino gyventojus skubos tvarka daugiabutyje organizuoti namo šildymo sistemos mažąją renovaciją, kurios projekto sumą 60 proc. finansuoja valstybė.

„Vadybininkė teigė, kad gyventojai skubiai turi sutikti su projekto ruošimu, nes paraiškas norint gauti subsidijas galima pateikti tik iki šių metų liepos mėnesio“, - dėstė Vaiva.

Tiesa, pašnekovė tvirtina, kad tokiu būdu UAB „Mano Būstas“ atstovė galimai apgaudinėjo daugiabučio gyventojus, kadangi, jos teigimu, daugiabutis neatitinka Lietuvos įstatymuose numatytų reikalavimų finansavimui gauti.

Tačiau, Vaivos teigimu, jos gyvenamasis daugiabutis neatitinka nei vieno iš šių reikalavimų. „Namas yra beveik 6 tūkst. kvad. metrų, pas mus renovuotas tik šildymo punktas, sienų šiltinimas, langų keitimas, balkonų stiklinimas nėra atliktas“, - pasakoja kaunietė, pridėdama, kad daugiabutis neatitinka ir kitų nurodytų reikalavimų.

Visgi, anot Vaivos, daugiabučio vadybininkė tvirtino, kad daugiabutis reikalavimus atitinka, o mažosios renovacijos projekto parengimas gyventojams kainuos apie 2 tūkst. eurų.

„Po susirinkimo pasitikrinau mums pateiktą informaciją Kauno m. savivaldybės puslapyje. Niekas nepasikeitė - mūsų namas neatitinka nustatytų reikalavimų“, - teigė kaunietė, pridurdama, kad ji taip pat paskambino ir informacija pasitikslino su Kauno m. savivaldybės darbuotoju.

„Tad kyla paprastas klausimas ar UAB „Mano Būstas“ Kauno darbuotojų kompetencija lygi nuliui, ar taip administratorius ieško kvailių, iš kurių galima uždirbti?“, - pasipiktinusi sakė Vaiva.

„Mano Būstas“ teigia, jog gyventoja meluoja

Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai raštu kreipėsi į UAB „Mano Būstas“ dėl Kaune Baltų pr. 121 daugiabutyje kilusios situacijos, norėdami išsiaiškinti, kaip jie vertina teiginius, jog daugiabutis neatitinka reikalavimų, gauti subsidijoms už renovaciją, ir kiek galėtų kainuoti mažosios renovacijos projektas.

O į kreipimąsi atsakęs įmonės atstovas spaudai Paulius Ugianskis žurnalistams teigė, kad Vaivos pateikta informacija yra neteisinga.

„Pirmiausia norime aiškiai pabrėžti, kad skaitytojos pateikta informacija yra klaidinanti ir neatitinka tikrovės. Šių metų vasario 13 d. susitikime su namo bendruomene buvo išsamiai paaiškinta, jog valstybės parama iki 60 proc. gali būti skirta dviem darbų rūšims: viso namo šildymo sistemos renovacijai ir sistemos...

Mitai apie renovaciją

Anot statistikos, šiuo metu šalyje renovuota 12,4 proc. visų daugiabučių, kuriems renovacija reikalinga. Bene dažniausiai išgirstas mitas - gyventojai už renovaciją mokės iki gyvenimo pabaigos. Sakoma, kad seni daugiabučiai geriau būtų nugriauti ir pastatyti nauji, nei renovuojami. Nes tai, esą, kainuoja net daugiau už naujas statybas. Renovaciją vykdantys verslininkai sako, kad tai sunkiai įgyvendinama, nes reiktų 100 proc. Dar vienas mitas - renovacija labai ilgai trunka. Tiesa yra ta, kad daugiabučio renovacijos procesas dažniausiai vyksta 2-3 metus. Kitas mitas - renovacija kainuoja daug, todėl geriau patiems rinktis pinigų ir etapais remontuoti daugiabutį. Tiesa yra ta, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa suteikia galimybę vienu kartu atnaujinti viską sename daugiabutyje. Daug metų egzistuojantis mitas - po renovacijos butuose atsiras pelėsis. Tiesa yra ta, kad kai kuriuose senuose daugiabučių butuose jau prieš renovaciją būna įsiveisęs pelėsis dėl netinkamos ventiliacijos ir per didelės drėgmės. Renovacijos metu yra pravalomi ventiliacijos ortakiai, todėl daugiabučio renovacija padeda atkurti gerą ventiliacijos sistemą. Šie mitai yra tik dalis stringančios daugiabučių renovacijos problemos. „Norint paspartinti renovacijos procesą pirmiausia reikia šviesti gyventojus, pasakoti ir rodyti teigiamas daugiabučių renovacijos puses, griauti įsisenėjusius mitus“, - sako V.

Nors dar daugiau nesklandumų, kai modernizacija prasideda... Neretai metai ar net dveji trunka chaosas, „remontai“, triukšmas, dulkės ir pan., o kur dar kai „modernizuoti“ pradeda buto vidų - „atvirų durų dienos“. Kai kuriuose miestuose buvo pamiršta balkonus sudėti (taip, taip sudėti balkonus), tada prasideda gyventojų kova, ėjimas per savivaldybę, kalbėjimas su rangovais. Nepamirškite, visur lekiat viską tvarkote ir dar pinigus mokate už chaosą! O atsakomybė?

Šiai dienai situacija tokia, kurią palaimina, kaip suprantama, ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai asmuo nesutinka su daugiabučio renovacija - modernizacija iš jo atims gaunamą kompensaciją! Tai yra (ne)tiesioginis grasinimas ir tarsi mirties nuosprendis nepasiturintiems. Įstatymas aiškiai nurodo teisę į kompensaciją - Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymas 7 str. Tačiau kai jau ateina „savivaldybė“ ir sako: modernizacija reikalinga ir jeigu nesutiksite, Jums bus ne kaip su kompensacija ir tai pasako nepasiturintiems asmenims, kur kai kurie iš jų turi negalią (nejuda), kiti jau sulaukę garbingo amžiaus, taip pat yra ir neregių. Kai senjorai paklausia, tai kokie įsipareigojimai ir kiek reikėtų mokėti, pasako tiek: „Viskas priklauso nuo buto ploto - pasiskaičiuokite patys“. Ir pateikia jiems (akcentuoju seniems žmonėms) kalną „dokumentų“ su N+1 finansiniais rodikliais. Tai normalu (?!). O įsipareigojimai siekia 20 metų, o asmuo nepasiturintis, jo mėnesio pajamos nesiekia nė minimalaus atlygio, jis gauna kompensacijas už būsto šildymą, tai iš kur jam dar papildomai paimti pajamų apmokėti renovaciją?

Ar pas mus Lietuvoje, beje laisvoje ir demokratiškoje šalyje, viskas vyksta taip - „noriu ir renovuosiu, nesutiksi, ne tik kompensacijas atimsim, bet ir įsipareigojimus uždėsim iki grabo lentos“. Ar pas mus ekonomika tokia „stebuklinga“, jog niekas nebrangsta? O gal tik pinga? Pinga elektra, šildymas? O piliečių pajamos auga nežmogiškais tempais? Miesto savivaldybės realiai su nosim braižo dangų, ypatingai dėl renovacijų, tačiau kai reikia realiais darbais ateitį į pagalbą namo gyventojams - op ir jų nebėra. Kiekvienas asmuo turi turėti pasirinkimo teisę ir tai apibrėžia LR Konstitucija. Vieną dieną reikia suvokti, kad visi žmonės yra unikalūs, skirtingi, skirtingas amžiaus cenzas, gyvenimo patirtis, ligos, gyvenimo sąlygos, net ne visi artimuosius turi. Tai apie ką mes kalbam? Kiek galima tuos mūsų tautiečius smaugti su savo projektais?! Nori savivaldybė renovacijų, tai tegul ir lošia „vabank“ su Vyriausybe ir jos finansavimais! O ne smaugia gyventojus... Lietuva ties skurdo riba...

Statybos įmonės Lietuvoje

Lietuvoje veikia daug statybos įmonių, kurios siūlo įvairias paslaugas, įskaitant naujų pastatų statybą, renovaciją ir rekonstrukciją.

Šios įmonės, ir daugelis kitų, prisideda prie Lietuvos statybos sektoriaus plėtros ir daugiabučių namų modernizavimo.

Įmonė Veikla
ADESO Generalinis statybų rangovas, projektavimas, statybos darbai
Tilsta, UAB Tiltų ir viadukų statyba ir remontas
Agentus, UAB Naujų pastatų statyba, senų statinių renovacija ir rekonstrukcija
UAB VERSLO Statybos įmonė, projektai Kauno regione ir visoje Lietuvoje
INFANTAS, UAB Didmeninė ir mažmeninė prekyba plieninėmis stogų ir sienų dangomis
Lankstonas Profiliuotų skardinių (plieninių) stogų ir sienų dangų gamyba bei prekyba
UAB „Stogų Sistemos“ Stogo dangų, lietaus nuvedimo sistemų, bei įvairių stogo priedų, skardos lankstinių prekybos įmonė

tags: #skundai #del #renovacijos