Žmogaus poreikiai - tai vidiniai motyvai, nulemti biologinės ir socialinės prigimties. Šie poreikiai skatina mus veikti, siekiant užtikrinti savo gerovę ir išgyvenimą. Tarp svarbiausių poreikių išskiriami maistas, drabužiai, būstas ir darbas.
Maistas
Maistas yra vienas iš pagrindinių fiziologinių poreikių. Jis būtinas energijai gauti, organizmo funkcijoms palaikyti ir sveikatai užtikrinti. Subalansuota mityba, apimanti įvairias maisto grupes, yra gyvybiškai svarbi žmogaus gerovei.
Drabužiai
Drabužiai apsaugo nuo nepalankių oro sąlygų, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir atlieka socialinę funkciją. Tinkami drabužiai užtikrina komfortą ir leidžia jaustis saugiai.
Būstas
Būstas suteikia pastogę, saugumą ir privatumą. Tai vieta, kur žmogus gali ilsėtis, jaustis saugus ir patenkinti savo asmeninius poreikius. Būstas yra būtinas fizinei ir psichologinei gerovei.
Darbas
Laiko planavimas ir valdymas darbe, asmeniniame gyvenime, karjeroje
Nuo anų laikų praėjo krūva metų, pasikeitė santvarka, tačiau iki šiol laikoma savaime suprantamu dalyku, kad dirbti turi kiekvienas žmogus, nors buities darbai nesiskaito. Darbas padarė žmogų žmogumi: šią svarbią tiesą išpopuliarino Karlas Marxas, vienas iš trijų modernybės epochos tėvų. Šis sužmoginimas yra dvejopas: kalbant tarptautinėmis sąvokomis, darbas hominizavo mūsų „plaukuotuosius protėvius“ (F. Engelso posakis), iš beždžionių juos paversdamas žmonėmis per darbo įrankių naudojimą ir tobulinimą; kita vertus, per darbą žmogus atsiskleidžia, užmezga ryšį su kitais žmonėmis ir perkeičia pasaulį.
Tik laisvas ir kūrybiškas darbas gali sužmoginti, tad žmogų reikia išlaisvinti nuo dvejopų pančių: vieni yra uždėti gamtos (juos, žinoma, padės pašalinti mokslo ir technikos pažanga); antrus uždėjo privilegijomis besimėgaujanti žmonių grupė, tai yra išnaudotojai kapitalistai.
Tačiau šią funkciją atlieka ne bet koks darbas: bitės lipdo korius, termitai - termitynus, paukščiai audėjai audžia lizdus, vorai - tinklus, bet nesužmogėja. Priešingai nei žmogus, anot Marxo, jie pirmiausia nenuveikia darbo protu, jo nesuprojektuoja, tik mašinaliai kartoja prigimtyje instinkto įtvirtintą procesą.
Ilgaamžis Krikščioniškojo socialinio mokymo profesorius Popiežiškajame Comillas universitete, Madride, L. Marxui tenka padėkoti už tai, kad jis priminė mums apie šį darbo vertingumą tada, kai kapitalo kaupimas ir vis didesnės naudos siekis imti visuotinai laikyti žmogaus veiklos žemėje varikliu; ir jis tai padarė dvidešimt metų anksčiau nei pirmoji socialinė Katalikų Bažnyčios enciklika „Rerum Novarum“ (1891; Marxo „Kapitalas“ pasirodė 1867 m.).
Darbo svarba
- Finansinis stabilumas: Darbas užtikrina pajamas, leidžiančias patenkinti bazinius poreikius.
- Socialinė integracija: Darbas suteikia galimybę bendrauti, bendradarbiauti ir jaustis visuomenės dalimi.
- Asmeninis tobulėjimas: Darbas skatina mokytis, tobulėti ir realizuoti savo potencialą.
- Psichologinė gerovė: Darbas suteikia prasmę, pasitenkinimą ir savigarbą.
Poreikių hierarchija
Anot A. H. Maslow, poreikiai yra suskirstyti į 5 lygmenis, kurie lemia žmogaus elgseną: fiziologiniai, saugumo, priklausymo ir meilės, pagarbos, saviraiškos poreikiai. Nepatenkinus žemesniųjų poreikių (fiziologinius, saugumo, priklausymo ir meilės), nebus patenkinti aukštesnieji poreikiai (pagarbos, saviraiškos).
Socialins rizikos aeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinis ir fizinis reikmis, be to, bendravimo bkdas tokiose aeimose gerokai apriboja vaiko galimybes iareikati poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose aeimose, labai ~emai save vertina, nesitiki, kad js poreikiai yra svarbks ir gali bkti patenkinti, neturi tinkams socialinis /gkd~is (}in., 2004, Nr.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai žmogaus poreikiai - maistas, drabužiai, būstas ir darbas - yra būtini fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei užtikrinti. Šių poreikių patenkinimas yra esminis kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybės elementas.