Straipsnyje nagrinėjama Mindaugo Kontrimo asmenybė, jo veikla ir sukauptas turtas. Aptariama jo įtaka visuomenei, verslui ir kultūrai.
Laisvės Kovų Istorija
Tiesai į akis. Vieni išdavė dėl to, kad buvo papirkti. Treti išdavė dėl keršto. Penkti išdavė, kad nebūtų kankinami. Ir t. t. variantuose slypėjo vienas pagrindas - baimė, "gyvybės gyvatė".
Žmonės, turintys vienokius ar kitokius įsitikinimus. Blogiausia, kad tos praeities žaizdos tebėra neužgijusios. Todėl negalima pamiršti praeities, negalima nusigręžti nuo istorijos.
Argi sveikas tas, kuriam nėra skirtumo tarp stribo ir partizano? Šventas tautos idėjas ir nepalūžusiems pakeliui į mirti. ("Žaltvykslės", 1991, Nr. civilizuotų kraštų ciniško abejingumo, laisvės ir demokratijos idelų išdavystės.
Šitaip galėjo įvykti, nes pagal 1949 m. vasario 1-22 d. kuriuo minėtame suvažiavime vien balsiai ir buvo išrinktas J. priešinosi šiam aktui visomis galiomis ir buvo okupuota. Atlanto Chartos garantuojamus principus suteikti tautoms apsisprendimo teisę!
Kalbant apie jo asmenybę, iš karto reikėtų pasakyti: jeigu J. blokus, tu išguldai Jono Žemaičio baudžiamosios bylos Nr. dokumentais. priklausančią tik kankiniui.
Pusantro pločio vienutės celė. Šalčio ne galėjo užmigti. Antiestetiška, menkina žmogaus orumą ir rimtos įstaigos reputaciją. Prancūzijos karo mokyklų auklėtinis. galėjau pakenkti pasipriešinimo judėjimui.
Jau nuo pirmųjų partizanavimo dienų (1945 m. J. Žemaičiui sekti užvedama byla "Peteris", o vėliau - "Sever". dvarininkų kilmės!". nepriimamas į partizanų būrį. Visokiais būdais stengiamasi užverbuoti ne vieną J. ryšininkę, mėginama jam pakišti gražių moterų, kad šios išviliotų iš miško.
Žodžiu, lapkričio 23 d. sutartu laiku, bet "pietiečiai" nepasirodė. Tačiau... vos prabėgus savaitei, J. bunkerio, ant rankų parneša jo asmeninis sargybinis Simas (Juozas Palubeckas)... Mikro insultas! Paralyžiuojama kairioji pusė: ranka ir koja.
Be rimtesnės medicinos pagalbos J. Žemaitis šiame bunkeryje išguli iki 1952 m. balandžio. A. Bakšys ir S. Staniškis rūpinasi J. naujo vado kandidatūras. Viename laiškutyje savo bičiuliui A. šešeri metai besislapstančią partizanę Marijoną Žiliūtę - Eglutę. pasistatė gražų namą, įsteigė knygyną ir krautuvėlę.
Nors jautė didelę simpatiją vokiečių kulturai. Miunchene, garsioje tuo metu medicinos gailestingųjų seserų mokykloje. gatvėje Vilniuje. 1994 m. gruodžio 27 d. vien švelniu prisilietimu partizanų žaizdas gydžiusios rankos.
Nors insultas buvo ne itin gilus, bet gijo sunkiai. O ten šnekučiuojasi kelios gražios panos. "Kiekvieną kartą pasimeldus prieš miegą, J. sėdėdavo ant savo gulto ir tylėdavo. turi būti kelios atsarginės kojinės, baltiniai, ničnieko nedirbdavo.
Juk gerokai vieni kitiems įkyrėjome. Miuncheno teatruose, filharmonijose. kam kalbame apie kažkokias operas ir teatrus. Žmonės nelabai norėdavo duoti. gavę melagingą žinią, kad Sakalas (K. bus išskraidintas gydymui J. Žemaitis.
Jau tuoj galėsiu eiti nepalikdamas pėdsakų. Tačiau grįžkime į J. dienas, kurios skyrėsi nuo Šimkaičių bunkerio tamsos, kaip ugnis nuo vandens. J. ataskaitose rašydavo čekistai. šeimoje, ir gimė jaunėlis Jonukas 1909 m. kovo 15 d. platinti laisvamanių leidžiamas brošiūras.
J. Žemaičio motina Petronėlė, kilusi nuo Skaudvilės (g. 1885 m.), buvo tyli, rami, atsidavusi šeimai moteris. 1910 m. šeima nusidangina net į Lomžą, ir tėvas prižiūri motinos brolio pieninę. Karo mokyklą Aukštojoje Panemunėje. antrąjį artilerijos pulką kuopos vadu.
Kaip kartą, pamiršęs lauktuves, nepriėjęs namų, pasuka atgal į stotį. Bretanę. Torino, o dabar rašau iš Genujos. Valionytę Eleną, gimusią 1916 m. Maskvoje. J. laisvamanių kapines. artilerijos pulko mokyklos viršininku.
ištremiama i Komijos ATSR. (išdavimu, pagal RSFSR BK 58 str.I a.). išvažiavau pas žmona i Lentvarį kur ir gyvenau iki 1941 m. 1941 m. gruodžio mėnesį gimsta sūnus Laimutis. 1942 m. birželio mėn. J. Kiaulininkų kaimą ir iki 1944 m. kovo mėn. vedėju.
1944 m. jis organizuoja Šiluvos vyrus į vietinę rinktinę. 1944 m. kovo 15 d. Vietinės rinktinės 310 bataliono (apie 500 vyrų) vadu. Plechavičiaus Vietinės rinktinės (...). kareiviai tada namų nekratė, bet pasilikti tėviškėje darėsi pavojinga.
J. Žemaitis slapstosi Dotnuvos rajone pas pusseserę M. Blužienę, o 1944 m. m. birželio 2 d. viršininku. Jau 1946 m. Vyriausiuoju Ginkluotų Partizanų Štabu (VGPS). 1947 m. balandžio mėn. 1947 m. gegužės 20-25 d.d. atkurti štabą. J. Žemaitis.
1948 m. Žemaičių apygarda (apimančia Telšių, Raseinių. nuo 1946 m. vykdo ginkluotųjų partizanų jungimą. Vilkaviškio, Šakių apskritis, sujungia Tauro ir Dainavos apygardas. 1948 m. liepos pradžioje. 1948 m. liepos viduryje vadovavimą Vakarų sričiai Jūra J.
Todėl 1949 m. vasario 1-22 d. J. vadų susirinkimą, kuriame pasiūlo vietoj MGB demaskuoto (iš dalies su J. Markulio pagalba) LDFS įkurti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS). Kadangi J. K. Pyplys-Audronis 1949 m. atveža Vytautui - J. Žemaičiui rezistencijos užsienio atstovo (J. atstovas -Jurgis Rimvydas, kuris ir perduoda informaciją apie LLKS įsikūri mą. 1950 m. spalio 3 d.
pakliūna į MGB rankas, radijo siųstuvas peršaunamas. Po J. Lukšos sugrįžimo netrukus (1951 m. mėn.) nuleidžiamas naujas desantas - J. kia pažiūra buvo išplitusi jau tarpukario Lietuvoje. Lietuvių, latvių ar estų interesais rūpintasi pirmiausia dėl to, kad Pabaltijys yra vienintelė vieta pasaulyje, kur jie gali turėti savo valstybes.
Ryšiai su Latvija
Ji sakė, kad gal ir norėtų sugrįžti gyventi į Latviją, tačiau būtų sunku susirasti naujų draugų, darbą. Dabar rūpinasi latvių reikalais Vilniaus latvių bendrijoje. Knygelė, kurioje išsamiai analizuojama vyrų ir moterų padėtis, išleista Švedijos instituto ir išversta į estų, latvių ir lietuvių kalbas.
Ir Vilniuje yra viena mergaitė. 1991 sausį, kai Lietuvoje siautėjo sovietų kariuomenė, žuvo žmonės, Rygoje ir kitur Latvijoje žmonės telkėsi į Latvių-lietuvių vienybę. ir Rytų Europoje ir atkurti vieningą Europą, įgalinant visas Europos šalis įjungti į NATO - užbaigia savo laišką prezidentui Clintonui JAV lietuvių, latvių ir estų organizacijų pirmininkai John Rackauskas, Janis Kukainis ir Matti Koiva.
Tarp giesmyno autorių - latvių poetai V.Strėlertė, K.Skalbė... Bibliotekoje buvusios knygos rašytos įvairiomis užsienio kalbomis: vokiečių, lenkų, rusų, lotynų, latvių ir net prancūzų. Galbūt dėl to, kad dekanė, o gal todėl, kad išvakarėse katedros Žalčio rūsyje profesorė bendravo su Kaune gyvenančių latvių bendruomenės atstovais.
Iš latvių mitologijos atėjusį žalčio vaizdinį buvo pamėgę žurnalo „Zalktis” dailininkai J. Rozentalis, Jūlijus Maderniekas, Burkandas Dzenis. Kalnaberžės dvaras latvių poetui B. Melngailiui atiteko po Stolypinų, tad bohemiškus jo ar K. Binkio polinkius nebūtina sieti su šlėktiškais. Kuo gyvena Latvijos literatūrologai, mums taip ir nepavyko sužinoti, nes beveik visi latvių pranešimai, net Užsienio literatūros sekcijoje, buvo skaitomi tik latviškai be jokio vertimo.
V.Kavolio knygoje puikiai įsikomponuoja lyginamasis A.Žentelytės straipsnis "Moteris ir vyras XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje lietuvių ir latvių literatūroje". dabartinį Gdanską. Šiandien latvių muzikantai bandys sužavėti Kauno muzikiniame klube "Siena" susirinkusią publiką, o rytoj jie keliaus į Klaipėdą. nį pavartojo latviškai, man paaiškėjo tik Vilniuje, kada mokiausi latvių kalbos. literatūrinės baltistikos studijos, kurių naujausiems atradimams buvo skirta gegužės 16 d. įvykusi konferencija Europietiškieji naujosios lietuvių ir latvių literatūros kontekstai Vytauto Didžiojo universitete.
Abu latvių pastatymai brangūs - tai ženklas, kad teatras gana gerai dotuojamas. 1968-1992 metais buvo Vatikano radijo latvių laidų redaktoriumi, o vėliau profesoriavo Rygos kunigų seminarijoje. Keleriems metams praėjus po mano atvykimo, Amerikos baltų organizacijų pastangomis lietuvių, latvių ir estų redakcijos buvo iškeltos iš Laisvės radijo poskyrio ir įjungtos į Laisvosios Europos radijo sudėtį.
Paprasti žmonės, ir nieko daugiau Latvių filmai atidarė ir uždarė simpoziumą. ingai mes, lietuviai, esame nutolę. Sausio pradžioje rengiame simfoninį koncertą dalyvaujant latvių violončelistui Teichmaniui, o Vasario 16 proga diriguosiu simfoninius lietuvių kompozitorių kūrinius. Panašūs įsitikinimai gyvavo ir latvių atmintyje. Šias dainas galima sieti su latvių dainomis, kurių mokytojas ras latvių dainų rinktinėje "Lekia mano žirgelis" (V., "Vyturys", 1989).
jos kūrinį „Teisingasis teisėjas” („Taisnais soģis”, 1899) taip pat galima laikyti naujuoju mitu, - palyginus su S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Jūra”, latvių rašytojos „fantazija” (tokia šio kūrinio paantraštė) jau labiau atsigręžusi į Biblijos vaizdų pasaulį nei į biblinio pasakojimo struktūrą. Latvijos universiteto Filologijos fakulteto dekanė, Baltijos asamblėjos premijos laureatė (už monografiją “Mistiškasis elementas latvių tautosakoje ir mene”), mūsų žurnalo red. kolegijos narė, literatūrologė prof. proga kalbiname humanitarinių mokslų daktarą docentą Alvydą Butkų - letonikos centro vedėją, knygų "Latviai", "Lietuvių pavardės" autorių, "Lietuvių-latvių kalbų vadovo", "Latvių-lietuvių kalbų žodyno" bendraautorių, Lietuvių - latvių vienybės draugijos pirmininką.
už geriausią moters aktorės vaidmenį gavo Panevėžio J.Miltinio dramos teatro aktorė Ieva Preidytė, suvaidinusi latvių autorės M.Zalytės pjesėje „Margarita” (rež. Albinas Keleris). Siekiama dar daugiau - ne tik lyginti skirtingas literatūras, bet ir skirtingas meno šakas, ieškoti bendrybių tarp XX a. pradžios lietuvių ir latvių dailės ir literatūros. Daugiausia pavyzdžių jis pateikia iš lietuvių ir latvių kalbų. Latvijos KOP gelbėjimo sraigtasparnis prieš keliasdešimt dienų buvo atskridęs į Jonavos rajoną, kur paėmė autoavarijoje nukentėjusį latvių kariškį.
Valstybės įstatymai yra rašomi visiems, ir jų laikytis privalo visi, tiek latvių valstiečiai, žvejai, policininkai, tiek Latvijoje įstrigę KGB pensininkai, - jei jie nori gyventi tikrai laisvoje, nepriklausomoje Latvijoje! “, jos naujo pastatymo, režisuoto Latvijos nacionalinės operos direktoriaus Andrejo Žagaro, premjera įvyko šių metų balandžio mėnesį. Gyvenimo svaigulio motyvas bene ryškesnis latvių prozoje - O. J. Bierbaumo vaizdeliui „Birželio raganos” labai artimas J.
Pastarąjį motyvą lyg ir patvirtintų latvių liaudies dainos žodžiai: „Sviedžiu kirvį ir akmenį / Savo kapo vieton, / Lai rūdija kirvis, pelėja akmuo, / O ne mano kūnas" (45). Bendriausias kultūros žyminys yra kurios nors tautos kultūra: lietuvių, latvių, rusų, lenkų... Baltiškoji kerdžiaus vardų erdvė atitinka vakarų lietuvių, latvių ir Baltijos finų trimitų vardų, kilusių nuo baltiškojo žodžio taure, išsidėstymą.
jame eksponuoti latvių "Baltars" manufaktūros porceliano dailininkų kūriniai. Latvių gentys, joms nespėjus sukurti valstybės, pateko į Kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo valdžią. Pamenate tokį latvių filmą "Ankstyvosios rūdys"? Vienoje populiariausių Latvijos interneto svetainių buvo paskelbtas Lietuvos ambasados Rygoje adresas. Trijų dalių koncerte griežė trys latvių simfoniniai orkestrai, skambėjo latvių klasikų ir jaunųjų autorių kūriniai, tarp jų - lietuviškos pavardės Vestardo Šimkaus (g.
Mes dažnai su pavydu žvelgiame į Latviją, esą ten viskas geriau. Kalbantis su latvių karininkais paaiškėjo, jog jie mano, kad pas mus geriau. Tam tikras sutelktas jaunimo naktigonių bendrijas liudija ir latvių, ypač estų papročiai15. Lietuviškas mitologinis Velnias, kaip tvirtina mitologas Norbertas Vėlius, nėra buvusi pikta dvasia - Šėtonas. Vien todėl balandį paskelbus "laureatų" sąrašą Latvijos ambasadorė UNESCO pranešė spaudoje, jog latvių liaudies dainos Ugnės Karvelis "dėka" nepateko tarp nugalėtojų.
Latvių dievturių vadovas Valdis Celms pasveikino vis stiprėjantį baltų vienijimąsi. Devintas gaivaus vėjo ženklas - Krivūlėje buvo padėtas bendras pamatas jungtis Lietuvos organizacijoms, kurioms svarbios per tūkstantmečius kauptos tautos vertybės ir jų naudojimas siekiant gerovės žmonėms. 2013 m. liepos 13 d. - gelminė baltiška dvasia ir tūkstantmečius kauptos lietuvių ir latvių tautų vertybės yra gyvos kiekvieno lietuvio ir latvio širdyje ir sąmonėje, jos yra tvirčiausias mus visus jungiantis pagrindas, todėl visų žmonių, valstybinių, visuomeninių ir verslo organizacijų priedermė yra vienytis ir skleisti šias vertybes vardan bendros gerovės.
Skambiausias dainas vedė „Ramočios“ folkloro ansamblio dalyvis Jonas Samušis, kurio žemaitiškas dainavimas jau daug metų virpina lietuvių ir latvių širdis. Latvių liaudies dainos Ugnės Karvelis "dėka" nepateko tarp nugalėtojų. Juk būtent Tverės kraštas yra trijų šventųjų mūsų tautų upių Ištakų Žemė, iš jo išteka Dauguva, Dniepras ir Volga.
Vytauto Didžiojo Kalba
Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per „Žinių“ radiją tvirtino, kad Vytautas kalbėjęs rytų aukštaičių tarme. Ši tarmė jo suplakama su rytų aukštaičių tarme ir vadinama vilniškių vardu (žr. jo kapitalinį veikalą Lietuvių dialektologija, V. 1966, p. 16 ir kt. tarmių tyrinėjimus).
O kad Vilniaus mieste buvo nemažai dzūkuojama, dar 1977 m. išleistoje knygoje „Lietuvių antroponimika. Tam tikras netiesioginis argumentas, siejantis Vytautą su dzūkais, yra ir jo svainio bei kariuomenės vado Sudimanto kilmė iš Vėžiškių (Wesisken), esančių Alytaus rajone, buvusiame Alovės valsčiuje (žr. I. Jonynas, min. veik., p. 57, 64), kurie yra „cikri dzūkai“. Iš to pat kaimo buvo kilusi ir Vytauto žmona Ona Sudimantaitė, Sudimanto sesuo (ten pat, p.
Žinomas literatūrologas ir politikas Darius Kuolys, rodos, per minėtą „Žinių“ radiją yra sakęs, kad Vytautas šnekėjęs ir žemaitiškai. Tačiau toks kildinimas dar yra problemiškas. Tačiau vyresniame amžiuje, bendraudamas su savo gimtinėje dzūkiškai kalbančiais žmonėmis žemaitybių jo šnekoje galėjo mažėti arba ir visai nelikti. Taigi į klausimą kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis, atsakyti nelengva.
Grįžtant prie dzūkų tarmės suplakimo su rytų aukštaičių tarme ir jos pavadinimo vilniškių vardu, reikia pasakyti, kad tai susiję su velionio Z. Zinkevičiaus priimtu principu tarmes bei šnektas vadinti pagal miestus, o ne pagal būdingąsias jų kalbines ypatybes. Ir iš tikrųjų griežtas laikymasis minėto principo kartais prieštarauja tikriems tarminiams faktams.
