Romainiai, esantys Kaune, yra vienas iš rajonų, kuriame populiarėja socialiniai būstai. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinių būstų rinką Romainiuose, atsiliepimus apie šį rajoną, bei bendras būsto rinkos tendencijas Kaune.
Būsto Rinkos Tendencijos Kaune
Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad Kauno būsto rinka išlieka aktyvi, paklausa nemažėja.
Anot "Ober-Haus" Kauno biuro atstovo Sauliaus Umbraso, naujos statybos butų pardavimo apimtys nuosekliai auga.
„Pastaruosius kelerius metus Kaune vidutiniškai parduodama apie 350 senos ir naujos statybos butų per mėnesį, panašūs pardavimo tempai išlieka ir šiemet“, - pastebi Saulius Umbrasas.
Lyginant su pirmuoju 2016 metų pusmečiu, vien „Swedbank“ su kauniečiais pasirašė apie 8 proc.
Tad dabar nebe pirmą būstą įsigyjantys kauniečiai grįžta į miesto centrą, kur, įsikūrus kokybiškai, galima turėti daugiau privalumų - gerą susisiekimą, patogią infrastruktūrą, arti esančias pramogas, pasakoja darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Panašias tendencijas stebi ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas S. Umbrasas.
Jo teigimu, pastaruoju metu žmonės labiau ieško išskirtinių vietų, su gražiu vaizdu pro langą, todėl išaugo poreikis pirkti būstą centrinėje miesto dalyje.
Dar prieš kelerius metus kauniečiai į tai žiūrėjo atsargiai, o dabar drąsiai renkasi būstą centre.
„Centrinėje miesto dalyje paklausus ne tik centras, bet ir vienas seniausių miesto rajonų - Žaliakalnis“, - tęsia S. Umbrasas.
Ryškėja ir šiuos poreikius turinčio pirkėjo portretas - vyresnės kartos, grįžtantys iš namo užmiestyje į centrą arba perkantys būstą savo vaikams, finansiškai pajėgūs ir įsigyjantys būstą savo lėšomis.
Todėl, K. Vanago teigimu, centre būstą besirenkantiems gyventojams yra itin svarbus statybas vykdančios bendrovės patikimumas.
Nauji NT projektai atgaivino miesto centrą
Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, jog miestiečių grįžimas į centrą susijęs ir su didesne aukštos kokybės projektų pasiūla.
Kaune, priešingai nei Vilniuje, ilgą laiką trūko išskirtinių, kokybiškų nekilnojamojo turto projektų, atgaivinančių erdves, kurios tam tikra prasme iš miestiečių buvo atimtos dėl to, kad buvo neprieinamos - plačios gamyklų užimtos teritorijos, pakrantės.
Tad miesto situacija buvo netradicinė - viena vertus, ypatingo grožio Nemuno ir Neries krantinių panoramos, kita vertus - jokios saugios prieigos ir galimybės gyventi prie jų.
„YIT Kausta“ vystomas Piliamiesčio kvartalas - vienas pirmųjų, išlaisvinusių Kauno pakrantes ir sudariusių galimybes gyventojams gyventi prie Neries kokybiškame būste su išvystyta infrastruktūra.
Šiame kvartale iš viso bus pasiūlyti 172 nauji butai, o per šešerius metus bus pastatyti 11 statinių - tiek gyvenamųjų namų, tiek biurų ir prekybinės patalpos.
Daugėja ir kitų gyvenamųjų namų projektų, vystomų šalia Nemuno - tai buvusioje pieno produktų gamyklos teritorijoje vystomi Karaliaus Mindaugo apartamentai, taip pat renovuojamas ir naujai statomas kvartalas Puodžių, Smalininkų gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto trikampyje.
Migracija į užmiesčius
Vertinant jaunesnės, trisdešimtį peržengusios, kauniečių kartos poreikius, jie išlieka nepakitę - dauguma jų dirba miesto centre ir renkasi naujos statybos ekonomiškesnį būstą užmiestyje.
Ieškodami mažesnės kainos būsto variantų dalis kauniečių netgi migruoja į rajonus.
Dažniausiai tai šeimos, įsigyjančios pirmąjį bendrą būstą arba nusprendusios keltis į namą ar kotedžą.
„Iš Kauno rajonų didžiausią paklausą šiuo metu turi Domeikava, Giraitė, Romainiai ir Garliavos kryptimi išsidėstę rajonai. Būtent šiuose rajonuose vystomi nekilnojamojo turto projektai, tad ten koncentruojasi ir paklausa. Kalbant apie miegamuosius Kauno rajonus, aktyviausiai kauniečiai dairosi būsto Dainavoje ir Šilainiuose, kur taip pat plėtojami nauji projektai“, - teigia „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.
Net ir rinkdamiesi ekonominį variantą, kauniečiai pageidauja, kad jame būtų bent du miegamieji. Tad ieškodami buto ar kotedžo miegamuosiuose rajonuose ar užmiestyje, kauniečiai dairosi varianto tiek su keliais miegamaisiais, tiek su pakankamai erdvės kitoms patalpoms. Tai galioja būstams nuo 60 iki 80 kv. metrų ploto.
Pasak S. Umbraso, nors ir retai, pasitaiko miestiečių, užmiestyje ieškančių 200-250 kv. metrų namo. Paieška nebūna paprasta, nes tokio dydžio nuosavi namai statomi rečiau dėl gerokai didesnių statybos kaštų ir sąlyginai mažos paklausos, kuri sąlygoja ilgiau trunkantį pardavimo procesą.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad populiariausi rajonai Vilniuje - Šnipiškės, Pilaitė, Pašilaičiai, Naujamiestis, Žirmūnai, Lazdynėliai. Kaune daugiausia būtų nuperkama Dainavoje, Žaliakalnyje, Aleksote, centrinėje miesto dalyje, taip pat Romainiuose ir Vilijampolėje.
Būsto rinkos analizė ir kainos
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pastebi, kad skirtumas tarp pardavėjų lūkesčių ir realių pardavimo kainų didžiuosiuose miestuose yra skirtingas, didžiausias atotrūkis matomas Vilniuje.
Be to, realių pardavimo kainų ir lūkesčių skirtumas bent nuo 2015 metų nuosekliai augo: nuo maždaug nuo 230 eurų iki 300 eurų už kv. metrą.
Kaune kainų skirtumas maždaug 60 eurų už kv. m, Klaipėdoje - 115 eurų už kv. metrą.
Šie kainų skirtumai, A.Šapokos vertinimu, yra savotiškas aktyvios rinkos ir tikėjimo ja ženklas, o pardavėjai Vilniuje to optimizmo turi daugiausiai.
Optimizmo, matyt, nuo 2016 metų įgavo ir Kaunas, mat nuo to laiko pasiūlos ir pardavimo kainų „laikrodis“ apsisuko aukštyn.
„Ober-Haus“ atstovo teigimu, iki 2016 metų Kauno būsto rinkoje dominavo pigūs butai, o naujo būsto pasiūla buvo menka.
„Atsiradęs naujų, kur kas kokybiškesnių ir brangesnių butų gana staigus pasiūlos šuolis atsvėrė lūkesčių ir realių kainų skirtumą.
Pasak A.Šapokos, daugiau nei 90 proc. skelbimuose reklamuojamų antrinės rinkos butų ir namų kainos yra daugiau ar mažiau didesnės nei realios tų objektų vertės. Taip yra, nes dažniausiai patys savininkai savo turtą įvertina užmetę akį į skelbimuose esančius, jų supratimu panašiausius parduodamus kitus butus.
Romainių dvaro istorija ir dabartis
Romainių dvaras mena dar XVI amžių. Kaip pasiekti šio dvaro sodybą ir kad tai yra lankytina vieta, informuoja prie Romainių gatvės įrengta graži nuoroda.
Tačiau atvykus prie dvaro tenka gerokai nustebti. Vietoj rūmų stovi dviejų aukštų apleistas mūrinis pastatas. Įėjus į jo vidų nosį riečia degėsių kvapas. Atrodo, lyg tai būtų kažkokia nelegali benamių prieglauda.
Vis dėlto čia gyvena ne tik šikšnosparniai, bet ir keli kauniečiai, kurie prikelti buvusio dvaro neturi už ką. Savivaldybė, čia turinti vieną socialinį būstą, į pastatą investuoti taip pat nebando.
Paveldosaugininkai tvirtino, kad pastatas ir kai kurios jo detalės yra vertingos ir jas reikėtų saugoti, bet kaip priversti dvaro valdytojus susitvarkyti, neįsivaizduoja.
Tai, kad senas dvaro pastatas yra tragiškos būklės, ne vienus metus savivaldybei bando įrodyti vietiniai gyventojai.
O Naujųjų Romainių bendruomenės pirmininkė Aldona Talutienė įsitikinusi, kad šiam gyvenamajam rajonui reikia savarankiškos seniūnijos statuso. Seniūnija ir galėtų įsikurti dabar griūvančiame dvare.
Vieno buto durys - atlapos
Romainių gatvėje 67 numeriu pažymėtas mūrinis daugiabutis su priekiniame fasade per du aukštus iš baltų plytų pristatytu priestatu primena vaiduoklį.
Namas apšiuręs, kai kurie langai atlapi, kiti uždengti senomis užuolaidomis. Tiesa, keli pakeisti naujais, plastikiniais.
Patekti į pastatą nėra jokių kliūčių, nes tiesiog nėra durų. Įžengus į pirmąjį aukštą matyti, kad viename bute neseniai buvo gaisras, - nuo suodžių pajuodusios koridoriaus sienos. Visame pastate tebetvyro smalkių kvapas.
Dviejų butų durys užrakintos ir prisibelsti neįmanoma.
Į antrąjį aukštą veda seni mediniai laiptai su turėklais. Matyti, kad jie kadaise buvo gražūs, išpjaustyti, bet dabar labai suklypę ir persenę. Lipant laiptais tamsu, nors į akį durk, todėl apima nejaukios mintys, ar netikėtai negausi per galvą iš viršuje tykančio benamio.
Viršutiniame aukšte dviejų butų durys pakeistos ir matyti, kad čia kažkas gyvena. Trečiojo durys praviros. Įėjus į butą gali kiek nori vaikštinėti ir dairytis į tuščias ir apleistas erdves, sugriautą krosnį ir besimėtančius kelis daiktus - senieji gyventojai paliko žaislą ir Mergelės Marijos atvaizdą.
Smalsuoliai - dažni svečiai
Gerokai pavaikščiojus po negyvenamą butą pagaliau prasivėrė gretimos durys. Dvaro gyventoja Irena Rudžianskienė, pamačiusi nelauktus svečius, nenustebo.
„Čia smalsuoliai dažnai užsuka, ieško, kurgi tas dvaras, ir stebisi jį pamatę, nes pastato būklė labai prasta“, - paaiškino moteris.
Gyventoja pasakojo, kad name yra 5 butai. Viename pirmajame aukšte gyvenęs vyras pasimirė, patalpose įvyko gaisras ir dabar ten niekas nebesirodo. Kito buto savininkai gyvena kitur ir savo valdas aplanko tik retkarčiais.
Antrame aukšte gyvena ji ir kaimynai. Trečias butas, kurio durys atlapos, buvo socialinis, jį kažkas nupirko, bet savininkų niekas nematė.
Sienos ir stogas kiauri
Pati I.Rudžianskienė gyvena socialiniame savivaldybės bute.
„Sovietmečiu čia buvo kino salė. Kai gavome butą, susiremontavome, įsirengėme vietinę kanalizaciją, nes jos name nėra. Tam išleidome visas savo santaupas. Šildomės kūrendami krosnį“, - pasakojo moteris.
I.Rudžianskienė tikino, kad pats pastatas jau yra beveik avarinės būklės. Stogas ir langai kiauri, bet savivaldybė jo neremontuoja, tik ima nuomą, o gyventojai investuoti į pastatą pinigų neturi.
Moters kaimynai Kristina ir Juozapas Ivanauskai sakė, kad dvare gyvena jau 50 metų ir, kai galėjo, butą privatizavo.
Į šiltus drabužius susisupę senjorai pasakojo, kad taip pat vargsta, nes remontui pinigų nėra, o viena namo siena yra jų bute suskilusi, per ją smelkiasi šaltis ir drėgmė.
„Čia gerai jaučiasi tik drėgname rūsyje įsikūrę šikšnosparniai“, - šyptelėjo J.Ivanauskas.
Išsikraustyti sutiktų
Namo gyventojai sakė, kad iš dvaro laikų išlikusių pastato puošybos elementų yra kaip pirmajame aukšte esančiame bute, kur žmonės nuolat negyvena.
„Ten - skliautuotos lubos. Taip pat rūsyje yra skliautai. Mūsų bute - senos, tarpukario laikų, kambario durys. Puiki ir buvusio dvaro aplinka su greta esančiu tvenkiniu. Tai, matyt, didžiausios vertybės“, - sakė J.Ivanauskas.
Socialinio būsto gyventoja ir nuosavame bute gyvenantys kauniečiai tvirtino, kad jei jiems būtų pasiūlytos geresnės gyvenimo sąlygos, keltųsi kitur, bet netiki, kad atsiras, kas tokį nugyventą turtą nupirktų už padorią kainą.
Butą pirko dėl dvaro žemės
Vis dėlto savivaldybė pabandė atsikratyti vieno šiame dvare buvusio socialinio būsto ir tai pavyko. Pernai vasarą internetiniame aukcione buvo paskelbta, kad šiame dvare parduodamas beveik 34 kvadratinių metrų ploto gyventi netinkamas butas. Už jį buvo prašoma 11 tūkstančių 300 eurų.
Būstą įsigijo kaunietis verslininkas Marius Bačiliūnas. Vyras sakė, kad pats augo Romainiuose, todėl apie dvarą žinojo nuo seno. Dabar vyras gyvena netoliese.
„Pamačiau, kad vyksta aukcionas, ir nutariau investuoti. Tai dariau labiau dėl aplink dvarą esančios žemės. Pastatą ir butą mačiau tik iš išorės. Jame kol kas nieko nesirengiu daryti, tai buvo tiesiog investicija“, - atviravo vyras.
M.Bačiliūnas sakė žinantis, kad pastatas yra paveldo saugomas.
„Jei su kaimynais pavyktų sutarti, namą būtų galima atnaujinti. Bet tai - tolimos ateities klausimas“, - planus atskleidė naujasis dvaro dalininkas.
Galėtų įsikurti seniūnija
Dėl Romainių dvaro būklės ne vienus metus sielojasi ir Naujųjų Romainių bendruomenės vadovė A.Talutienė. Moteris sakė, kad matyti vis labiau griūvantį dvaro pastatą - skaudu.
„Pastatas - paveldo saugomas objektas. Dalis turto priklauso savivaldybei, bet ji nieko nedaro, pastatui leidžia griūti. Matyt, tikisi, kad arba jis nugrius, arba atsiras turtingų pirkėjų. Tai - lengviausia išeitis“, - svarstė Romainių gyventoja.
A.Talutienė pasakojo, kad Romainiuose - jau 10 tūkstančių gyventojų ir jų toliau sparčiai daugėja.
„Turime tik pradinę mokyklą. Reikėtų ir gimnazijos. Stinga ir valstybinio vaikų darželio, nes dabar veikia tik privatus. Metų metais mums žadama, kad pagrindinėje gatvėje atsiras šaligatviai, nes dabar jo atkarpa yra tik ties mokykla. Eiti greta ilgos Romainių gatvės pavojinga ir vaikams, ir suaugusiesiems“, - problemas vardijo aktyvi kaunietė.
Dabar Romainiai yra Šilainių seniūnijos dalis. A.Talutienė įsitikinusi, kad šis gyvenamasis rajonas dėl savo dydžio ir gyventojų skaičiaus jau galėtų būti atskira seniūnija.
„Visas savo problemas išsakėme susitikę su Kauno vicemere Rasa Šnapštiene. Taip pat siūlėme, kad Romainių seniūnija galėtų ir įsikurti Romainių dvare - taip jis būtų restauruotas ir žemė aplink pastatą neišdraskyta. Juk tai vertingas palikimas“, - sakė kaunietė.
Nuo susitikimo su R.Šnapštiene praėjo jau keli mėnesiai, bet jokių atsakymų į pasiūlymus ir klausimus bendruomenė, pasak A.Talutienės, negavo.
Lankėsi Adomas Mickevičius
Romainiuose gyvenanti istorikė Aldona Baltrušienė papasakojo, kuo šis dvaras ypatingas.
Romainių dvaro ištakos siekia XVI amžių. Dvaras suklestėjo XVIII amžiuje, kai jį valdė Vitebsko kaštelionas, Kauno seniūnas Simonas Sirutis. Jo valdymo laikais buvo restauruoti senieji dvaro rūmai, šiaurinėje jų pusėje pastatyta kolonada, puošnūs marmuriniai laiptai.
1756 metais dvarą paveldėjo Juozapas Prozoras. XVIII amžiaus pabaigoje Romainių dvaras atiteko jo sūnui Ignotui. 1801 metais Romainių dvare gimė Ignoto Prozoro sūnus Mauricijus Prozoras - vienas iš 1831 metų sukilimo Kauno apylinkėse vadų.
Sukilimui pralaimėjus jis emigravo į Paryžių, o po 1855 metų amnestijos grįžo į tėvynę. XIX amžiaus pabaigoje Romainių dvarą valdė grafų patikėtinis Česlovas Bieleckas. Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaro rūmus nusiaubė vokiečių kariuomenė.
1919 metais Romainių dvarą perėmė valstybė, siekdama kariškius aprūpinti žeme. 1921-aisiais dvarą įsigijo generolas Jonas Galvydis-Bykauskas. Jis išpuoselėjo dvaro sodybą.
1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas. XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje dvarininko name įsikūrė „Pergalės“ kolūkio kultūros namai, bibliotekėlė.
„Žinant tokią įdomią istoriją reikėtų, kad dvaras nebūtų išdraskytas, o būtų vienose ir tokiose rankose, kurios pajėgtų jį sutvarkyti ir išsaugoti“, - sakė istorikė.
Ketina įrengti stendą
Kauno mero patarėjas Simonas Kairys sakė, kad situacija dėl Romainių dvaro nėra normali.
„Nuorodą į dvarą turime, bet iki jo nuvykę žmonės kartais net nesupranta, kur tas dvaras. Vis dėlto Romainių dvaro sodyba yra privatus objektas, kuris nepriklauso savivaldybei. Specialistai yra nustatę vertingąsias jo savybes. Vertingos yra pastato sienos, išskyrus sovietmečiu pastatytą baltų plytų priestatą.
Taip pat saugomos pirmojo aukšto patalpose esančios sienų arkos, rūsių skliautai. Specialistai 2015 metais pakartotinai lankėsi šiame dvare, patikslino, kad dėl išvardytų savybių dvaras ir toliau turi būti saugomas.
Apleisti dvarai yra didžiulė problema, nes dažniausiai jie priklauso ne vienam savininkui, kurie lėšų prižiūrėti savo turtui neturi. Net jei skirtume baudas, situacijos tai nepakeistų. Todėl neretai tokie pastatai tampa avarinės būklės.
Jei nustatoma, kad jie tikrai yra jau pavojingi arba vertingosios pastato savybės sunyko ir saugoti nebėra ko, toks statinys gali būti išbrauktas iš paveldo objektų sąrašo.
Šiuo atveju specialistų komisija yra nustačiusi, kad pastatas yra saugomas ir abejoti tokiu sprendimu negalima.“
Permainų žada, bet dar negreitai
Kauno savivaldybės vicemerė Rasa Šnapštienė:
„Į Romainių augimą žiūrime kompleksiškai. Vasarą vykusio susitikimo su Romainių bendruomene metu diskutavome apie šio mikrorajono ateitį.
Romainiuose gyvena daugybė jaunų šeimų, todėl Vijūkų gatvėje esame numatę pastatyti mokyklą. Dabar ruošiamas sklypas, o projektas persvarstomas.
Medekšinės gatvėje planuojama pastatyti vaikų darželį kartu su biblioteka bei bendruomenės veiklai skirtomis patalpomis. Šio kompleksinio pastato projektavimas pradėtas. Taip pat numatyta rekonstruoti pagrindinę Romainių gatvę ir ją pritaikyti dviratininkams, pėstiesiems, mamoms su vežimėliais.
Trumpai tariant, socialiniai būstai Romainiuose ir jų apylinkėse yra svarbi tema tiek gyventojams, tiek savivaldybei. Reikia atkreipti dėmesį į dvaro pastato būklę, infrastruktūros gerinimą ir bendruomenės poreikius. Dėl to galima pasiekti teigiamų pokyčių ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę Romainiuose.
Romos istorija: gimimas, plitimas ir griūtis
tags: #socialiniai #bustai #romainiai