Ši problema ganėtinai aštri Kaune, kuriame skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto valdininkų pastangomis buvo ištrintas. Aptarkime, kokios yra socialinio būsto nuomininkų teisės skyrybų atveju, remiantis teismų praktika.
Socialinio būsto statuso paradoksai
Visoje Lietuvoje iki nustatyto termino - 2002 metų pabaigos - gyventojų neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms. Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto. „Valdiškas“ būstas Kaune tarsi išnyko.
Advokatės D.Višinskienės pastebimu, daugeliu atvejų žmonės tokias sutartis pasirašė, net nežinodami apie esminius pakeitimus arba nesuprasdami, kaip smarkiai tai pablogins jų padėtį.
Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. Tąsyk kreipėsi suglumusi klientė: dešimtmečius gyveno neprivatizuotame, po skyrybų padalintame bute. 2002 m. „Tai buvo vienas pirmųjų nerimo signalų Kaune: nejau, jei mano pajamos didės - ateityje neteksiu būsto? Kokiu pagrindu, jei visą gyvenimą čia gyvenau?
Teismų praktika ir precedentai
Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis. Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų.
Dviejų šią vasarą taikos sutartimi teisme baigtų bylų faktinės aplinkybės panašios. Vienu atveju, mirus pagrindinei būsto nuomininkei V.T. ir perrašant 1985 m. Antruoju atveju daugiau nei 50 metų nuomojamose patalpose gyvenantys kauniečiai - motina ir sūnus - tik šiemet, kreipęsi dėl galimybės nusipirkti butą, sužinojo, kad jam taikomas socialinio būsto statusas. Tuo tarpu mirus pagrindiniam nuomininkui J.M., iš tikrųjų su jo šeimos nariais tęsėsi gyvenamosios patalpos nuomos santykiai.
Ieškinyje teismui advokatė D.Višinskienė priminė tuometį teisinį reguliavimą: sovietmečiu, išnuomojant butą tiek V.T., tiek J.M., socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas - nes tokių būstų nenumatė to laikotarpio įstatymai. „Įstatymas neturi grįžtamosios galios.
Taip pat konstatuota, jog ieškovų, gyvenusių kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, teisė naudotis butu automatiškai neišnyko įsigaliojus kitiems teisės aktams, be to, nė vienas iš nuomininkų nėra kreipęsis į savivaldybę, kad jiems būtų suteiktas socialinis būstas.
Ieškinyje pasiremta ir teisės aktais, nustačiusiais, jog nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. pabaigos, pagrindu būstą nuomojantiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta viršijus turto ir pajamų ribą, šių nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas neturi ribojimų, taikomų sutartims, sudarytoms nuo 2003 m.
D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė. „Sutartį sudaro dvi šalys - šiuo atveju savivaldybė ir žmogus. Teoriškai šalys sutartį gali keisti.
Vis dėto pastebėjome, kad kai 2009 m. Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d.
Kol kas nežinoma, kiek gali būti atvejų, kai savo teises nuomininkams teks ginti teisme. Vien iki 2009 m.
Ką svarbu žinoti sudarant būsto sutartį? Lina Liogė, teisininkė
tags: #socialinio #busto #nuomininko #teises #skyrybu #atveju