Socialinio Būsto Privatizavimo Tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama socialinio būsto privatizavimo tvarka Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais ir Kauno miesto savivaldybės pavyzdžiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Kaina mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.

Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. Aprašas reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančio būsto ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatų, inžinerinių statinių, jų dalių (toliau - būstas ir ūkio pastatai) pardavimo pagal Įstatymą organizavimą, kainos nustatymą, sandorių sudarymą, atsiskaitymą ir lėšų panaudojimą.

Būsto Pirkimo Sąlygos ir Dokumentai

Norint įsigyti savivaldybės būstą, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą pirkti Savivaldybės būstą;
• dokumentą, įrodantį naudojimosi Savivaldybės būstu teisinį pagrindą;
• Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notariškai patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.

Taip pat gali prireikti:

• leidimo, kai asmeniui Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d.;
• prašymo pirkti kambarį ar butą (ir jo priklausinius);
• prašymo pirkti ūkio pastatą, jo dalį (išskyrus laikinus pastatus);
• prašymo pirkti būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Kai būstą perka nuomininkai, kuriems Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Lietuvos Respublikos butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d.

Kainos Nustatymo Tvarka

Nustatant parduodamo būsto kainą, atsižvelgiama į šiuos aspektus:

1. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota nekilnojamojo turto rinkos vertė sumažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.
2. Įvertinamos parduodamo nekilnojamojo turto vertę pakeitusios nuomininko investicijos, t. y. nuomininko atliktas nekilnojamojo turto kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, jei jis buvo atliktas, kaip nurodyta nuomos sutartyje ir Civiliniame kodekse.

Būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas - bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.

Sutarčių Sudarymo Terminas

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaryta ne vėliau kaip per vienus metus nuo turto vertinimo įmonės (turto vertintojų) parduodamo Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų vertinimo ataskaitos pateikimo dienos.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

Problemos ir Teisinė Gynyba

Ši problema ganėtinai aštri Kaune, kuriame skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto valdininkų pastangomis buvo ištrintas.

Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto.

„Valdiškas“ būstas Kaune tarsi išnyko.

Advokatės D.Višinskienės pastebėjimu, daugeliu atvejų žmonės tokias sutartis pasirašė, net nežinodami apie esminius pakeitimus arba nesuprasdami, kaip smarkiai tai pablogins jų padėtį.

Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų.

Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis.

Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų.

D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė.

Ieškinyje teismui advokatė D.Višinskienė priminė tuometį teisinį reguliavimą: sovietmečiu, išnuomojant butą tiek V.T., tiek J.M., socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas - nes tokių būstų nenumatė to laikotarpio įstatymai.

„Įstatymas neturi grįžtamosios galios.

Taip pat konstatuota, jog ieškovų, gyvenusių kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, teisė naudotis butu automatiškai neišnyko įsigaliojus kitiems teisės aktams, be to, nė vienas iš nuomininkų nėra kreipęsis į savivaldybę, kad jiems būtų suteiktas socialinis būstas.

Ieškinyje pasiremta ir teisės aktais, nustačiusiais, jog nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. pabaigos, pagrindu būstą nuomojantiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta viršijus turto ir pajamų ribą, šių nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas neturi ribojimų, taikomų sutartims, sudarytoms nuo 2003 m.

„Sutartį sudaro dvi šalys - šiuo atveju savivaldybė ir žmogus.

Teoriškai šalys sutartį gali keisti.

Vis dėlto pastebėjome, kad kai 2009 m.

Kol kas nežinoma, kiek gali būti atvejų, kai savo teises nuomininkams teks ginti teisme.

Vien iki 2009 m.

Kontaktai

Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio vyr. (0 37) 20 46 31, el. p. (0 37) 20 46 31, el. p. (0 37) 20 30 89, el. p. pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8.00 val. Penktadieniais nuo 8.00 val. Pietų pertrauka nuo 12.00 val. paštu - Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius, J. Gruodžio g. tiesiogiai - Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyris, Laisvės al.

Socialinis būstas Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo chronologija:

tags: #socialinio #busto #privatizavimo #tvarka