Socialinis būstas yra gyvybiškai svarbus tiems, kurie neturi galimybių įsigyti ar išsinuomoti būstą rinkos sąlygomis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, socialinio būsto poreikis yra didelis, o savivaldybės susiduria su įvairiais iššūkiais, siekdamos užtikrinti jo prieinamumą. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio būsto situaciją Kėdainių rajone ir Vilniuje, nagrinėsime problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, ir ieškosime galimų sprendimų.
Socialinio būsto dilemos Kėdainių rajone
Kėdainių rajono savivaldybė skiria nemažai lėšų socialiniams būstams, pirkdama juos geruose miesto mikrorajonuose. Tačiau kai kurie rajono tarybos nariai piktinasi, kad dėl tokio socialiai remtinų žmonių poreikių užtikrinimo nelieka butų tiems, kurie nori juos įsigyti už savo pinigus ar pasiskolintus iš banko.
Be to, socialinio būsto laukiančiųjų eilė išlieka stabili ir siekia apie 240 asmenų. Paskutiniame rajono tarybos posėdyje vėl buvo svarstomas sprendimas pirkti du butus Kėdainių mieste už bendrą 105 tūkst. 300 eurų sumą.
Pristatytas Socialinio būsto pirkimo komisijos sprendimas skelbiamų derybų būdu pirkti:
- 2 kambarių butą (52,43 kv. m) Liepų al., 4 aukšte, plytų mūro 1971 m. statybos name už 51 tūkst. Eur.
- 3 kambarių butą (63,22 kv. m) J. Basanavičiaus g., 5 aukšte, blokiniame 1978 m. statybos name už 54,3 tūkst. Eur.
Metų pradžioje savivaldybė nupirko ir dar vieną būstą, kurio kaina siekė daugiau kaip 50 tūkst. eurų.
Socialinio būsto laukiančiųjų eilė išlieka stabili ir siekia apie 240 asmenų, o patys laukiantieji yra išrankūs - gyventi kaime nenori. Eilėje laukiantys asmenys/šeimos socialinio būsto gali laukti iki 5 metų, priklausomai nuo asmenų šeimoje skaičiaus: vieni gyvenantys asmenys socialinio būsto laukia apie 4-5 metus, šeimos, kuriose yra daugiau asmenų, socialinio būsto laukia apie 3-4 metus.
Diskusijoje paaiškėjo ir dar viena įdomi detalė. Keista, kad įnoringai atsisakantieji būsto tiesiog toliau išlieka eilėje, mat savivaldybė, siūlo būstus ne aklai, o siūlydama būstą atsižvelgia į laukiančiojo poreikius.
Saulius Grinkevičius priminė, kad dar jo rajono valdymo metais buvo apsispręsta būstų socialinėms reikmėms kaimuose nebepirkti.
„Perkant būstus žiūrima į laukiančiųjų eilę, į eilės pradžią, kokius poreikius turi žmonės. Žinoma, žiūrime ir į tai, kokia yra nekilnojamojo turto pasiūla tuo metu“, - aiškino savivaldybės administracijos direktorius G.
G. Muznikas teigė, kad rasti butus tvarkingus, kuriems nereikėtų remonto, dabar yra labai sudėtinga, o tvarkingi butai yra labai brangūs.
Toks paaiškinimas papiktino dalį tarybos narių, o E. teigė: „Aš manau, kad socialinis būstas yra tai, kad jeigu žmogus ar šeima neturi kur gyventi, tai jai yra suteikiamas stogas virš galvos. Tai jokiu būdu neturi būt pageidavimų koncertas, kad visi nori gyventi mieste ir mes tenkinam jų pageidavimus.
„Tie žmonės, kurie savo jėgomis bando kurtis kažkur, jie ieško galimybių ir kartais pasirenka gyventi kaimiškoj seniūnijoj, neturėdami daugiau lėšų, negalėdami įpirkti buto mieste. O mes visą socialinį būstą būtinai kreipiam į geriausius rajonus, būtinai į miestą. Tas pageidavimų koncertas atrodo labai neteisingas ir nesąžiningas mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, - pabrėžė L.
Paklausta, kas nutinka, kai eilėje esantis asmuo atsisako jam pasiūlyto būsto, pavyzdžiui, kaime, G. teigė: „Būstai nupirkti kažkada, kaimo vietovėse - jie nepatrauklūs. Mes siūlome visiems iš eilės, bet niekas iš tų stovinčiųjų eilėje nenori važiuoti 25 kilometrus už Kėdainių. Kėdainiuose socialinio būsto eilėje laukia apie 270 asmenų, per metus jie suteikiami maždaug 25 šeimoms.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijos: ką būtina žinoti?
Vilniaus patirtis: nuo apleistų bendrabučių iki modernių būstų
Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau ne pusė milijono eurų. Įgyvendinant projektą, Lazdynuose esančio bendrabučio apleistas pirmas aukštas buvo pertvarkytas į 17 modernių butų su bendruomenės erdve.
„Vilniuje daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių šiuo metu laukia socialinio būsto, todėl nuolat ieškome sprendimų, kaip padėti su laikinais gyvenimo sunkumais susidūrusiems vilniečiams. Tikiuosi, kad ši konversija ne tik padės mažinti šią eilę, bet ir egzistuojančią stigmą, stereotipus, susijusius su socialinio būsto tema. Tuo pačiu, manau, kad būtent šiame name esantys butai puikiai iliustruoja, kur link judame ir kokį įrengimo standartą socialiniams būstams keliame - tai tikrai šiltų, jaukių ir patogių namų siekiamybė“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.
„Tai pirmas toks socialinių būstų konversijos projektas sostinėje. Įvairiose Vilniaus miesto vietose panašių projektų jau planuojame ir daugiau - jie padės mažinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles ir didinti oraus būsto prieinamumą“, - sako Rosita Žibelienė, projektą vykdžiusios savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė.
Šiltnamių g., Lazdynų rajone bendrabučio pirmame aukšte anksčiau buvo prastos būklės kambariai su bendro naudojimo dušais, tualetais ir virtuve. Apleistų patalpų rekonstrukcija, įrengiant 17 atskirų butų su bendruomenės erdve, truko pusantrų metų.
Kiekviename 15 kv. m. dydžio bute dabar įrengtos atskiros virtuvės zonos ir vonios kambariai, kokybiška garso izoliacija, sumontuota rekuperacinė sistema. Didelėje bendruomenės erdvėje su knygomis ir stalo žaidimais papildomai įrengta ir moderni skalbykla.
„Bendrabučiai yra vienas didesnių Lietuvos skaudulių - juos renovuoti sudėtinga, ten šilumos nuostoliai didžiausi, o bendros patalpos - labiausiai apleistos. Todėl šiuo projektu siekėme ne tik suteikti orius laikinus namus daugiau socialiai pažeidžiamų vilniečių, tačiau ir parodyti pavyzdį, kad bendrabučius galima puikiai atnaujinti ir pritaikyti patogiam gyvenimui. Ir tuo pačiu žengti tvarumo link - mažinti energijos nuostolius bei pratęsti pastatų gyvavimo laiką“, - sako projekto vadovė Radvilė Ulozienė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės Techninių dokumentų komandos lyderė.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoja, kad projektas atsiėjo beveik 570 tūkst. eurų. Oleg Klopov, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės vadovas, pabrėžia, tai nebuvo paprastas remontas, o sudėtinga bendrabučio kambarių konversija į butus.
„Ne tik atlikome pilną sienų ir lubų apdailą, pakeitėme visas duris ir langus, bet ir montavome naujus inžinerinių tinklų vamzdynus , keitėme radiatorius, betonavome koridorių, įrengėme naujus įvadus ir elektros instaliaciją, rekuperacinę ir priešgaisrinę sistemas, atskirą įėjimą, lauko nuovažas žmonėms su negalia. Naudojome kokybiškas, tvarias ir ilgaamžes medžiagas bei apgalvojome net menkiausias smulkmenas - pavyzdžiui, įvertinome, kad bendrabutis yra šalia gana judrios gatvės, todėl pasirūpinome, kad būtų įstatyti gerai garsą izoliuojantys langai“, - aiškina O. Klopov.
Anot jo, projektas buvo didžiulis iššūkis visai įmonei, kadangi tokio masto darbai vykdyti pirmą kartą. Sunkiausias laikas buvo būtent statybos, mat nebuvo dienos, kad įmonė iš rangovų nesulauktų skambučių dėl iškilusių problemų. „Ne kartą susidūrėme su problemomis, kurių nebuvo įmanoma numatyti projekto pradžioje. Pavyzdžiui, gręždami perdangą ventiliacijos angoms, netyčia pažeidėme gyventojų įsirengtus, tačiau niekur projektiniuose brėžiniuose nepažymėtus vamzdynus. Ant mūsų aukšto pasipylė vanduo, teko reaguoti labai greitai“, - pažymi O. Klopov.
Šiuo metu išgyvenant nelengvą gyvenimo etapą, socialinių būstų nuomininkai teigia, kad visada stengiasi išlikti stiprūs ir savarankiški.
„Labai vertinu tai, kad savo naujuose namuose galėsiu susikurti savo aplinką, pasistatyti norimus baldus. Atrodo, kad tai smulkmena, bet būtent tai padeda jausti, jog esu savo namuose“, - pasakoja būsto raktus atsiėmusi 57-erių Daina.
R. Žibelienė teigia, kad „Šilti namai“ projektas - tik pradžia. Planuojama, kad panašūs projektai gali būti įgyvendinti ir Saltoniškių bei Buivydiškių gatvėse, svarstomi ir kiti potencialūs objektai.
„Siekiame suteikti laikinus namus kuo daugiau gyventojų, nukentėjusių nuo nelaimių, tokių kaip sprogimas Viršuliškių daugiabutyje ar lėktuvo aviakatastrofa. Taip pat ir socialiai pažeidžiamiausiems asmenims, kurių pajamos nėra pakankamos - turintiems negalią, vyresnio amžiaus žmonėms, daugiavaikėms šeimoms.
Naujos iniciatyvos ir iššūkiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš daugiau nei 30 tūkst. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams.
Šiuo metu savivaldybės būstas dažniausiai nuomojamas rinkos kaina, išskyrus savivaldybės nustatytas išimtis. Priėmus įstatymo pakeitimus, savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms - neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams - privalės būti ne didesnė kaip 20 proc.
Be to, siūloma įtvirtinti savivaldybių pareigą asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos, sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant jiems padėti dalyvauti darbo rinkoje ir taip pagerinti savo šeimos finansinę situaciją. Ministerija siūlo didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (vietoje 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams.
Vicemeras pripažino, kad nauja parama stringa ir dėl nebaigtos Vilniuje sudaryti laukiančiųjų socialinio būsto eilės - priešingai nei mažesnėse savivaldybėse, tam esą trukdo ir labai didelis laukiančiųjų skaičius, kurių deklaracijų tikslinimui reikia skirti kelis mėnesius, daug savivaldybės darbuotojų resursų, ir pernai pasikeitę teisės aktai.
G.Paluckas taip pat tikino, kad problemą padėtų išsispręsti įstatymų pataisos, jei savivaldybės galėtų pačios panaudoti kompensacijas ilgalaikei nuomai būstų, kuriuos vėliau galėtų pernuomoti gyventojams. Taip pat, anot jo, pakeitus įstatymus galėtų būti leista kompensacijas skirti ir tiems, kurie stovi eilėje, bet dar nesulaukė paties būsto.
„Būsto sulaukia per metus 100 asmenų, kai pagal skirtus pinigus galime padėti tūkstančiui (...). Iš viso šiai naujai kompensavimo rūšiai pernai valstybės biudžete numatyta 4,75 mln. eurų, daugiau nei pusė - 2,4 mln. eurų - Vilniui, beveik po pusę mln. eurų - Kaunui ir Klaipėdai. Šiemet kompensacijoms numatyta skirti 9,7 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2016 metais šia paramos forma galėtų pasinaudoti beveik 13,9 tūkst. Maksimalus būsto plotas, už kurį gali būti skiriamos kompensacijos vienam asmeniui, yra 8 kvadratiniai metrai.
Pernai lapkritį 60 proc. SADM duomenimis, socialiniuose būstuose Lietuvoje gyvena 27,8 tūkst. šeimų, dar 32,5 tūkst.
Statistika ir faktai
Apibendrinant informaciją, pateiksime keletą svarbiausių faktų apie socialinį būstą Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Socialinio būsto laukiančiųjų skaičius Vilniuje | Daugiau nei 1,5 tūkst. |
| Socialinio būsto laukiančiųjų skaičius Kėdainiuose | Apie 270 |
| Valstybės biudžeto lėšos kompensacijoms 2016 m. | 4,75 mln. eurų |
| Valstybės biudžeto lėšos kompensacijoms šiemet | 9,7 mln. eurų |
| Planuojamas kompensacijų gavėjų skaičius 2016 m. | Beveik 13,9 tūkst. |
| Socialiniuose būstuose gyvenančių šeimų skaičius Lietuvoje | 27,8 tūkst. |
Kareivių gatvės projektas Vilniuje
Kareivių g. tarp Verkių ir Žirmūnų g. remonto darbai. Įgyvendinant projektą, Kareivių gatvės dalyje (tarp Žirmūnų g. ir Verkių g.) numatoma:
- rekonstruoti šviesoforais valdomą Kareivių-Verkių gatvių sankryžą, išplatinant Kareivių gatvę ties sankryža papildomomis 2 eismo juostomis (iki 4 eismo juostų), vieną išjų skiriant viešajam transportui, dvi - bendram transporto srautui, vieną - posūkiui į kairę (į Verkių g.);
- rekonstruoti Kareivių gatvės dangos dalį (tarp Žirmūnų g.
tags: #socialinis #bustas #kareiviu #9a