Socialinio Būsto Nuoma Lietuvoje: Reikalavimai ir Sąlygos

Socialinis būstas yra svarbi paramos priemonė socialiai pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms, kuriems sunku įsigyti ar išsinuomoti būstą rinkos sąlygomis.

Lietuvoje savivaldybės yra atsakingos už socialinio būsto fondo formavimą ir administravimą, taip pat už nuomos sutarčių sudarymą ir priežiūrą.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su socialinio būsto nuoma, įskaitant reikalavimus pretendentams, būsto suteikimo tvarką ir sąlygas, kuriomis galima netekti teisės į socialinį būstą.

Socialinio Būsto Plėtra Lietuvoje

Kasmet yra vykdoma socialinių būstų plėtra.

Anot savivaldybių, norint plėsti socialinių būstų pasiūlą, perkami būstai privataus būsto rinkoje, statomi nauji namai, atliekami tuščių Savivaldybės gyvenamųjų patalpų remontai.

Dažniausiai, socialinių būstų plėtra vykdoma atlaisvintus savivaldybės butus perkeliant į socialinio būsto fondą.

Į socialinio būsto fondą kiekvienais metais perkeliama apie 50 butų.

Situacija Didžiuosiuose Lietuvos Miestuose

Pažvelkime į situaciją didžiuosiuose Lietuvos miestuose:

• Klaipėda: šiuo metu nuomojami 696 socialiniai butai. 2025 metais iki lapkričio 1 d. išnuomoti 44 socialiniai būstai, apgyvendinti 93 asmenys. Socialinio būsto Klaipėdoje šiuo metu laukia 614 asmenų / šeimų.
• Vilnius: Vilniaus miesto savivaldybės socialiniuose būstuose gyvena 1361 šeima.
• Kaunas: socialiniuose būstuose šiuo metu gyvena 1146 asmenys /šeimos. Tuo metu socialinio būsto laukia 337 asmenys / šeimos.

Teisė Į Socialinį Būstą ir Reikalavimai Pretendentams

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.

Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės, nustatant teisę į socialinio būsto nuomą vertinama ar gyventojai yra deklaravę turtą ir gautas pajamas.

Taip pat atsižvelgiama į deklaruoto turto vertę ir pajamas, kurios yra įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas.

Taip pat vertinama, ar žmogus turi savo būstą.

Jei turi, žiūrima, kiek jis yra nusidėvėjęs (parama skiriama, kai daugiau nei 60 proc.) arba ar vienam žmogui tenkantis gyvenamojo ploto plotas yra mažesnis nei 10 kv. m (arba 14 kv. m, jei šeimoje yra neįgalusis ar sunkia lėtine liga sergantis asmuo).

Norint gauti socialinį būstą, pajamos ir turto vertė negali viršyti nustatytų ribų.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto gyventojams taikomi tokie reikalavimai:

• Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtine ligos forma sergantis asmuo).
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje galioja tokie pajamų ir turto apribojimai:

• Vieno asmens metinės pajamos negali viršyti 10 166 eurų, o deklaruoto turto vertė negali būti didesnė nei 20 553 eurai.
• 2-3 asmenų šeimos pajamos negali viršyti 20 111 eurų, o turto vertė negali būti didesnė nei 37 128 eurai.
• Jei šeimoje yra 4 asmenys ar daugiau, socialinis būstas būna suteikiamas, kai kiekvieno iš jų pajamos neviršija 5 746 eurų, o kiekvieno iš jų deklaruoto turto vertė yra mažesnė nei 16 575 eurai.

Socialinio Būsto Nuomos Sąlygos ir Apribojimai

Svarbu žinoti, kad socialinis būstas turi būti naudojamas pagal paskirtį, o gyventojai privalo laikytis nuomos sutarties sąlygų.

Tai apima laiku teikiamus duomenis ir deklaracijas.

Kitu atveju gyventojai būsto gali netekti.

Taip pat socialinio būsto gyventojai netenka tais atvejais, kai:

• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius.
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos.
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jie atsisako socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo arba jei socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį.

Socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininkais yra nutraukiama, jei jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtine ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).

Visgi „Vilniaus miesto būstas“ atkreipia dėmesį, kad socialiniame būste pilnamečiai vaikai gyventi kartu su tėvais gali tuo atveju, jeigu socialinis būstas buvo išnuomotas šeimai, o pilnamečiai vaikai yra deklaruoti socialiniame būste bei įrašyti į nuomos sutartį.

Išimtiniai Atvejai: Socialinis Būstas Be Eilės

Nepaisant to, kad paprastai norintys gauti socialinį būstą turi laukti eilėje, kartais jis gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.

Pavyzdžiui, netekusiems Lietuvoje turėto nuosavo būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.

Taip pat eilėje neturi laukti:

• Asmenys, kuriems yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis.
• Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
• Šeimos, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Šeimos, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų.
• Šeimos, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) turi negalią ir (arba) yra našliai, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės.
• Šeimos, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
• Šeimos, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.
• Likę be tėvų globos asmenys, palikę socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos.

Lentelė: Pajamų ir Turto Ribos Pretenduojantiems Į Socialinį Būstą

Šioje lentelėje pateikiamos pajamų ir turto ribos, kurių neviršijus galima pretenduoti į socialinį būstą (duomenys gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės):

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios sumos gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.

Būsto Nuomos Kompensacija

Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu.

Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.

Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:

• 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
• 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.

Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.

Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

Teisę į socialinio būsto nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame yra pateikiamos labai konkrečios sąlygos, kurioms esant, asmuo ar šeima įgyja teisę nuomotis socialinį būstą - atitinkamai, jeigu sąlygos nėra tenkinamos, teisė į tokio būsto nuomą yra prarandama.

Kitaip, nei savivaldybės būsto fondo sąlygomis nuomojami būstai (pavyzdžiui, gauti pagal orderius), socialinių būstų paskirtis - suteikti gyvenamąją patalpą asmenims ar šeimai, kurie neturi pakankamai pajamų (įskaitant ir turto).

Taigi, aukščiau nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir yra pateikiamos sąlygos asmenims, siekiantiems gauti arba išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą, t. y. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.

Jeigu atkreiptume dėmesį į šiuos dydžius, tai matytume, jog šis dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas.

Jeigu, pavyzdžiui, šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone (įstatymas numato skirtingus dydžius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą), tai tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis).

Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur, kas reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas.

Taigi, vien tai, jog yra paveldimas nekilnojamasis turtas ar piniginės lėšos, nėra pagrindas vertinti, jog asmuo (šeima) praras teisę į socialinį būstą, tačiau reikėtų apsiskaičiuoti, ar gavus pajamas, metinių pajamų suma nepadidės tiek, jog viršytų nustatytus dydžius, atitinkamai ir ar paveldimo turto vertė neviršys nustatytų dydžių.

Jeigu asmuo (šeima) neturi jokio turto, labiau rekomenduotina būtų palikimą priimti turtu, o ne jį atsidalinti su kitais paveldėtojais ir gauti pinigines lėšas.

Atitinkamai, rekomenduojama nustatyti kaip įmanoma mažesnę turto vertę (įprastai pačią mažiausią turto vertę rodo VĮ „Registrų centras“, atlikdamas masinį vertinimą - ši informacija yra viešai prieinama ir nemokama visiems gyventojams, tereikia įrašyti unikalų objekto numerį - tačiau jeigu ir ši vertė nėra tinkama, rekomenduojama konsultuotis su turto vertintoju, kuris patikrintų panašius sandorius ir jų dydį).

Visgi, reikėtų nepamiršti, kad nors metinių pajamų dydis ir turimo turto vertė yra esminis, tačiau ne vienintelis kriterijus, siekiant nustatyti, ar asmuo (šeima) nepraranda teisės gyventi socialiniame būste.

Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Taigi, šiuo atveju svarbu ne tik paveldimo turto vertė, tačiau ir jo paskirtis.

Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties objektas (butas, gyvenamasis namas, o ne žemės sklypas ir pan.), tokiu atveju, visų pirma, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro išraše reikėtų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo procentą ir tokio procento nustatymo laiką.

Jeigu nusidėvėjimo procentas nustatytas itin seniai ir jis buvo jau ties 60 proc. riba, rekomenduotume kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujo procento nustatymo.

Jeigu būtų nustatyta, jog nusidėvėjimo procentas yra 61 proc., tai sudarytų pagrindą šeimai toliau gyventi socialiniame būste laikant, jog paveldėtas gyvenamosios paskirties būstas nėra tinkamas gyventi.

Atitinkamai, būtina nustatyti ir paveldimo turto plotą, t. y. kiek kvadratų paveldėjo asmuo.

Jeigu laikytume, kad asmuo paveldėjo 1/3 dalį buto, kurio plotas - 60 kv. m, tai reikštų, jog asmuo paveldėjo iš viso 20 kv. m, kadangi asmens šeimą sudaro 2 asmenys, tai laikytume, jog kiekvienam asmeniui priklausytų po 10 kv. m, kaip tai numatoma įstatyme (nebent vienas iš asmenų yra neįgalus asmuo ar sergantis sunkia lėtine liga), o tai reiškia, jog šeima gali prarasti socialinį būstą.

Svarbu pabrėžti, kad paveldimas turtas neturi būti ir nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., ir didesnis nei 10 kv. m asmeniui, t. y. užtenka, kad būtų tenkinama tik viena sąlyga - pavyzdžiui, nors asmenims tenka po 10 kv. m, tačiau nusidėvėjimas yra 61 proc., arba nors nusidėvėjimas yra mažesnis nei 60 proc., tačiau asmenims netenka po 10 kv.

Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad svarbiausias dalykas yra bendradarbiavimas.

Praktikoje egzistuoja situacijų, kai klientai kreipiasi į mūsų kontorą nurodydami, jog padidėjo jų pajamos, tačiau toks padidėjimas buvo tik vienkartinis - dėl tokių situacijų yra tekę bendrauti su savivaldybės atstovais, siekiant įtikinti instituciją, jog gautos papildomos pajamos niekaip ilgam nepagerina asmenų finansinės padėties, ypatingai, jeigu padidėjimas yra itin mažas, egzistuoja situacijų, kai pavyksta su savivaldybėmis taikiai išspręsti tokias problemas.

Atitinkamai, manytina, jeigu jau yra susiklosčiusi situacija, jog asmuo paveldėjo turtą, kuris yra gyvenamosios paskirties, nenusidėvėjęs, o asmenims tenka bent 10 kv. Dėl galimų alternatyvų, kaip galima paveldėti turtą, tačiau ir išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą - kaip ir galima suprasti, svarbu yra paveldimo turto vertė ir jo nusidėvėjimas arba plotas.

Jeigu šie kriterijai nesudaro pagrindo asmeniui išsaugoti teisės į socialinio būsto nuomą, tokiu atveju būtų galima svarstyti kitus variantus.

Paveldėjimo teisę (ne patį paveldimą turtą) yra galima padovanoti, tokiu atveju tai, jog asmuo būtų kada nors įgijęs turtą, neatsispindėtų turto deklaracijose.

Tačiau akivaizdu, kad paveldėjimo teisės negalima dovanoti tam asmeniui, kuris kartu gyvena socialiniame būste, kadangi ir jo turtas, net ir padovanotas, turėtų būti traukiamas į turto deklaraciją, taigi, toks variantas nieko nepakeistų.

Iš tiesų, teoriškai yra galimybė neregistruoti turto viešuosiuose registruose, tik, iš esmės, tai būtų kitokia situacija - yra galimybė pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir neišsiimti paveldėjimo teisės liudijimo - paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės įgijimo dokumentas ir kol asmens prašymu jis nėra išduotas, tol jokia nuosavybė asmens vardu negali būti registruojama.

Įstatymas numato tik terminą, per kurį asmuo turi kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau neegzistuoja joks terminas, per kurį asmuo turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Žinoma, neįregistravus nuosavybės gali kilti įvairių naujų teisinių ginčų, pavyzdžiui, asmens neįregistruota paveldimo turto dalis bus toliau registruota mirusio asmens vardu, dėl ko valstybė gali kreiptis į notarą, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą būtent valstybei (teisiškai tai vadintųsi palikimo perėjimo valstybei liudijimas), jeigu dėl žmogiškosios klaidos notaras nepatikrintų, ar buvo gautas paveldėtojo pareiškimas, gali susidaryti situacija, jog toks palikimo perėjimo valstybei liudijimas valstybei būtų išduotas, tačiau įprastai praktikoje esant tokiai situacijai, liudijimai būna nuginčijami, tik paveldėtojas patiria papildomas išlaidas.

Taip pat reikėtų nepamiršti, jog asmeniui kreipusis su pareiškimu į notarą, Testamentų registre priėmimo faktas turėtų būti išviešinamas (toks faktas nebūtų išviešinamas tik Nekilnojamojo turto registre), nors, iš esmės, savivaldybė neturi tiesioginio teisinio pagrindo reikalauti pateikti informaciją iš tokio registro, tačiau atsižvelgiant į kai kurių savivaldybių aktyvumą inicijuojant teisinius ginčus teismuose, negalėtume užtikrinti, ar savivaldybės, sužinojusios apie galimą asmens siekį nuslėpti svarbias aplinkybes, nesikreips į teismą dėl asmens iškeldinimo ir teisminiame procese nepateiks reikalavimo dėl tokios informacijos išreikalavimo.

Atsakant į klausimą, ar galima atsisakyti palikimo, tai taip, įstatymas numato, jog asmuo turi teisę atsisakyti palikimo arba jo tiesiog nepriimti, t. y. neatvykti pas notarą per 3 mėn. nuo palikėjo mirties ir nepateikti jokio pareiškimo.

Tokiu atveju, suėjus numatytam 3 mėn. terminui, palikimą priėmusiais asmenimis yra laikomi tie asmenys, kurie pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir atitinka įpėdinių eilę.

Jeigu per 3 mėn. palikimą priima 2 iš 3 palikėjo vaikų, tokiu atveju būtent 2 asmenys ir paveldi turtą lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam atitenka po ½ dalį turto.

tags: #socialinis #bustas #naudingojo #ploto #vienam #zmogui