Socialinio Būsto Pernuomojimas: Problemos, Kontrolė ir Savivaldybių Veiksmai Lietuvoje

Socialinis būstas yra svarbi priemonė remti sunkiau besiverčiančius asmenis ir šeimas, tačiau jo naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos taikomos socialinio būsto nuomai, kaip vykdoma kontrolė ir kokios problemos kyla dėl piktnaudžiavimo socialiniu būstu.

Gyventojų Nuomonės ir Piktnaudžiavimo Problemos

Portalo tv3.lt straipsnis apie gyventojų, prašančių pašalpų namų tikrinimą, sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų, kurie piktinosi, kad pašalpos dalinamos ne tiems gyventojams, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Žmonės piktinosi, kad pašalpos dalinamos visai ne tiems gyventojams, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Skaitytojai teigė, kad pašalpas gauna tie, kuriems jų nereikia, o tie, kuriems reikia, jų negauna.

Atsiranda žmonių, kurie dirba nelegaliai, gauna pašalpas ir taip užsitikrina dvigubas pajamas. Kai kurie socialinio būsto gavėjai turi pinigų naujausiems telefonams, nors tokių net ne visi dirbantys tėvai gali savo vaikams nupirkti. Kai kurie gyventojai vartoja tūkstančius, turi verslus, geras mašinas, tačiau sugeba susirinkti visas kompensacijas ir pašalpas. Dabar visi tik ir žiūri, kaip nieko nedarant gauti pinigų.

Yra ir tokių, kurie dirba, o visus pinigus išsiima iš sąskaitos, tada jie prašo pašalpos ir rodo sąskaitos išrašus, kuriuose 0 eurų.

Socialinis būstas Vilniuje

Savivaldybių Veiksmai ir Kontrolės Priemonės

Savivaldybės, skirdamos pašalpas, turi surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, tačiau ne visos jų apsilanko gyventojų namuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kreipiasi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo, išvadų ir rekomendacijų pateikimo.

Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas užsakomas, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl šeimos sudėties, užimtumo ar prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie faktinę gyvenamąją vietą, gaunamas pajamas. Tačiau buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas visada užsakomas, jeigu pareiškėjas (šeima) pageidauja gauti piniginę paramą išimties tvarka.

Nagrinėjant pareiškėjų pateiktus prašymus dėl piniginės socialinės paramos gavimo, esant poreikiui, yra tikrinamos pareiškėjų buities ir gyvenimo sąlygos ir surašomi buities ir gyvenimo sąlygų aktai. Jų tikslas patikrinti asmenų pateiktą informaciją, pvz. ar asmenys tikrai gyvena prašyme nurodytu adresu, kai jie yra įrašyti į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje, ar teisingai pateikti duomenys apie šeimos sudėtį, kai nurodoma, kai asmenys vieni augina vaikus, kai asmenys turi kelis nekilnojamojo turto vienetus (patikrinti ar nėra jie nuomojami).

Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai surašomi skiriant piniginę socialinę paramą išimties tvarka, t. y., kai asmenų turimas turtas viršija nustatytą turto vertės normatyvą, skiriant piniginę socialinę paramą, kai nėra vaikams nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas, patikrinti kuo šildomas būstas, t. y. dujomis ar kietu kuru, koks yra šildymo prietaisas.

Yra pasitaikę atvejų, kai atsižvelgus į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą piniginė socialinė parama neskiriama: nustatoma, kad kartu gyvena kitas asmuo (sugyventinis/ė), nors deklaruota, kad būste gyvena vienas asmuo arba gaunama informacija, kad asmuo nurodytu adresu negyvena, yra išvykęs į užsienį, būstas pernuomojamas ir panašūs atvejai.

Turėta ir tokių situacijų, kai pareiškėjai nesutinka, kad būtų tikrinamos buities ir gyvenimo sąlygos, patys atsisako paramos.

Atsisakymas Bendradarbiauti ir Piktnaudžiavimo Pasekmės

Pareiškėjai ne visada sudaro galimybę socialiniams darbuotojams apsilankyti jų gyvenamosios vietos adresu, ar jų kituose jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų surašymo. Sulaukę skambučio dėl apsilankymo arba atsisako įsileisti socialinius darbuotojus, prašo pateikto prašymo nenagrinėti, arba pareiškėjai nebūna rasti nurodytu adresu.

Per 2024 metus buvo neskirta piniginė socialinė parama 44 pareiškėjams, kurie nesudarė sąlygų surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto. Sužinoję, kad bus atliekamas patikrinimas, asmenys patys atsiima savo prašymus piniginei socialinei paramai gauti. Patikrinimo metu nustačius, kad nurodytu gyvenamosios vietos adresu asmuo faktiškai negyvena arba kad pateikti duomenys neatitinka faktinės situacijos, taip pat kai nesudaromos sąlygos tikrinti gyvenimo sąlygas, gali būti priimamas sprendimas nesuteikti piniginės socialinės paramos.

Iš viso per 2024 metus atlikti 564 patikrinimai, po jų piniginė socialinė parama neteikta 8 atvejais.

Klaipėdos Miesto Savivaldybės Iniciatyvos

Klaipėdos miesto valdžia imasi stiprinti socialinio būsto nuomos kontrolę. Tikslas - efektyviai ir racionaliai valdyti miesto turtą bei siekti, kad socialiniame būste gyventų tik tie asmenys, kurie turi tokią teisę, ir kad jie prisiimtų įprastas daugiabučių gyventojams pareigas. Kartais tenka girdėti kalbas, kad Savivaldybės socialiniu būstu piktnaudžiaujama - jis pernuomojamas, būstuose gyvena daugiau asmenų negu numatyta sutartyse, nuomininkai nesilaiko sutarčių punktų reikalavimų ir kt. Mūsų tikslas - revizuoti turimą socialinio būsto ūkį, vykdyti nuolatinę kontrolę ir užtikrinti, kad socialiniuose butuose gyventų tik tie asmenys, kuriems jie yra skirti.

Savivaldybės būsto fondą sudaro savivaldybės būstai (tame tarpe - socialiniai), įtraukti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą. Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybė turi 1469 būstus, iš jų 649 sudaro socialinio būsto fondas, likusi dalis - savivaldybės būstai. Visa informacija yra skelbiama viešai, nors ji ir nuasmeninta.

Atsilaisvinus kuriam nors socialiniam būstui, pirmiausia jį siūlome pirmajam, esančiam sąrašo socialiniam būstui gauti eilės pradžioje. Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir socialinio būsto, nuoma ir daugiabučių namų administravimu užsiima viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius Paulius Lengvinas patvirtino, kad sutartyse su socialinio būsto nuomininkais jau prieš keletą metų numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pažeidžiamos kitos jos sąlygos. Nepaisant to, 9 iš 10 atvejų sutarties nutraukimas vyksta teismo keliu ir - su antstoliu, nes piktybiškai besielgiantys nuomininkai gera valia buto nepriduoda ir sutarties nenutraukia.

Kiekvienais metais, anot P. Lengvino, tikrintojai lankosi socialiniuose būstuose. Vidutiniškai per metus fiksuojama dešimt atvejų, kai dėl nuomininkų iškraustymo iš socialinio būsto tenka kreiptis į teismą. Šiuo metu yra rengiama nauja sutarties redakcija, kurioje numatyti papildomi saugikliai, kad piktnaudžiavimo miestui priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų dar mažiau.

Pasirašydami sutartį socialinio būsto nuomininkai turės įsipareigoti, jog sudarys paslaugų teikimo sutartis su vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjais. Iki šiol neretai pasitaikydavo atvejų, kai gavę raktus nuomininkai sutarčių su tiekėjais neskubėdavo daryti. Sutartyje taip pat siūloma įpareigoti nuomininką leisti patikrinti nuomojamą socialinį būstą.

Savivaldybės Būsto Fondas Klaipėdoje

Klaipėdos miesto savivaldybės būsto fondas susideda iš savivaldybės būstų, įskaitant socialinius būstus. Iš viso savivaldybė valdo 1469 būstus, iš kurių 649 yra socialinio būsto fondas. Likusi dalis yra savivaldybės būstai.

Plungės Rajono Savivaldybės Pavyzdys

Viena iš savivaldybių funkcijų - aprūpinti gyvenamuoju būstu sunkiai besiverčiančius ir gyvenamojo ploto neturinčius asmenis. Plungės rajono savivaldybės socialinių ir savivaldybės būstų fonde yra 278 būstai, 78 iš jų - savivaldybės. Nuo 2021 m. savivaldybės būstų mažėja, nes keičiamos nuomos sąlygos ir savivaldybės būstas virsta socialiniu būstu arba nuomininkai juos išsiperka.

Socialinio būsto plėtra 2021 m. nebuvo vykdoma, 2022 m. iš fizinių asmenų buvo išnuomoti 2 butai ir pernuomoti kaip socialiniai būstai sudarant penkerių metų sutartis, taip pat pernai buvusioje Nausodžio mokykloje Varkaliuose buvo įrengti 8 nauji socialiniai būstai. Nuo 2021 m. iki šių metų gegužės 31 d. „Plungės būstas“ administruoja 278 savivaldybės ir socialinius būstus, 30 iš jų yra kaimo seniūnijose.

Plungės rajono savivaldybė

Kiekvienais metais vykdomi šių būstų patikrinimai. Vieni patikrinimai atliekami informavus nuomininką ir iš anksto suderinus su juo tikslų laiką ir datą. Kai vyksta planinis patikrinimas, prieš išvykdami į vietą darbuotojai patikrina, ar nuomininkas moka nuomos, komunalinius mokesčius. Atvykus apžiūrimas butas, surašomas apžiūros aktas. Jei būsto būklė yra pablogėjusi, nuomininkas gauna įspėjimą, kad butą turi suremontuoti savo lėšomis.

Neplaniniai patikrinimai vykdomi gavus pranešimą, kad būste keliamas triukšmas, girtaujama, renkasi pašaliniai asmenys. Neplanuotai tikrintojai gali atvykti ir kai kyla įtarimų, kad būste gyvena pašaliniai asmenys, kurie nėra įtraukti į nuomos sutartį arba būstas pernuomojamas. Pasitvirtinus informacijai nuomininkas iš būsto iškeldinamas.

Praėjusiais metais buvo atlaisvinta 18 savivaldybės būstų: 9 - nuomininkų prašymu, 4 - gavus socialinį būstą, 2 - iškeldinus teismo sprendimu, 1 - viršijus pajamas, 2 - mirus gyventojams. Didžiausios problemos perimant perduodamą būstą įmonei kyla dėl to, kad sudėtinga komunikuoti su nuomininkais.

„Sutariame tikslų laiką ir datą, o atvykus nuomininko nebūna. Paskambinus jis pasako, jog paliko butą atrakintą su raktais duryse, arba raktus palieka kaimynams ir pridavime net nedalyvauja“, - pasakojo įmonės atstovė. Atlaisvintus būstus „Plungės būstui“ tenka remontuoti. Tai daroma iš surinktų nuomos mokesčio lėšų.

Meras patvirtino, kad išties per regioninės plėtros priemonę ketinta pradėti naujo socialinio būto statybas Plungėje, Sausdravo gatvėje. Naujame name turėtų būti įrengti 12 kambarių. Tačiau svarstoma kita galimybė - socialiniu būstu paversti vieną Plungės technologijų ir verslo mokyklai priklausančių bendrabučių. Bendrabutyje yra 70-80 vadinamųjų boksų, tad pritaikius šį pastatą socialiniam būstui išeitų įrengti 70-80 dviviečių butų. Šiuo metu laukiančiųjų eilėje yra bene 173 asmenys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemato poreikio tvarkyti mokyklos bendrabutį, todėl Plungėje netrukus turėsime dar vieną pastatą vaiduoklį.

Būsto Politikos Formavimosi Ištakos ir Problemos Lietuvoje

Lietuvos būsto rinkos formavimosi ištakos siekia sovietmečio pabaigą, kai buvo vykdoma masinė būsto privatizacija. Dėl to Lietuva šiandien išsiskiria Europos Sąjungoje itin aukštu privačiai valdomo būsto skaičiumi - apie 90 % viso šalies būsto priklauso privatiems savininkams. Per dvidešimt metų būsto sektoriuje vyko nemažai pokyčių: buvo steigiamos daugiabučių savininkų bendrijos, modernizuojama būsto administravimo sistema ir įdiegtos naujos technologijos.

Didžiausias organizacijos iššūkis - vieningos ir ilgalaikės būsto politikos stoka šalyje - vis dar išlieka aktualus. Aiški ir nuosekli būsto politika - tai ilgalaikė valstybės strategija, skirta užtikrinti prieinamą, saugią ir kokybišką gyvenamąją aplinką visiems gyventojams. Deja, Lietuvoje būsto politika dažnai lieka antrame plane, o priimami sprendimai dažnai priklauso nuo rinkimų ciklų. Naujai išrinkti politikai ne visada išlaiko ankstesnių iniciatyvų tęstinumą, todėl sektoriuje atsiranda chaosas ir neapibrėžtumas.

Atėjo laikas pagaliau pasitvirtinti aiškią šalies būsto strategiją, kuri apimti visas kryptis ir skirtų tinkamą dėmesį būsto priežiūrai. Neleistina ir netoleruotina, kai valstybėje nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už būsto politiką. Šioje srityje reikia ryžtingų politinių sprendimų ir ilgalaikių investicijų, kad Lietuvoje būstas taptų prieinamas ir kokybiškas visiems jos gyventojams.

Socialinės ir Ekonominės Atskirties Augimas

Aukštos būsto nuomos ir įsigijimo kainos miestuose mažina būsto prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir didina jų socialinę atskirtį. Žmonės, kurie negali sau leisti įsigyti būsto ar jį atnaujinti, patiria socialinį ir ekonominį nesaugumą.

Jaunimo Migracija

Kadangi būstas daugelyje Lietuvos miestų yra sunkiai prieinamas, dalis jaunimo pasirenka emigruoti į šalis, kur būsto prieinamumas yra geresnis. Tai neigiamai veikia šalies demografinę situaciją.

Finansinė Priklausomybė

Dėl ribotos būsto pasiūlos daugeliui žmonių tenka imtis ilgalaikių būsto paskolų. Tokia finansinė priklausomybė mažina jų ekonominį stabilumą, o tai gali sukelti rimtų problemų ekonominių krizių metu.

Regionų Nykimas ir Didmiesčių Plėtros Sunkumai

Aiškios regioninės ir būsto politikos nebuvimas lemia, kad gyventojai telkiasi keliuose didžiuosiuose miestuose, o mažesni miestai ir regionai nyksta. Tuo tarpu didmiesčiai susiduria su perpildyta infrastruktūra, nepakankama būsto pasiūla ir kitais augimo iššūkiais.

Nepakankamas Dėmesys Turimo Būsto Priežiūrai ir Atnaujinimui

Pagal galiojančias teisės normas neapibrėžta solidari butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybė už pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir atnaujinimą. Neveiksminga savivaldybių vykdoma viešoji pastatų naudojimo ir priežiūros kontrolė.

Būsto rodikliai Lietuvoje

Sisteminiai ir Ilgalaikiai Sprendimai

• Socialinio būsto plėtra: Reikėtų skatinti nekomercinio ir socialinio būsto sektorių, kuris suteiktų galimybę mažas pajamas gaunantiems žmonėms gyventi saugiame ir prieinamame būste ir spręsti migrantų apgyvendinimo klausimus.
• Regioninė politika ir infrastruktūros plėtra: Investuojant į regionų infrastruktūrą ir darbo vietas, būtų galima paskatinti žmones apsigyventi mažesniuose miestuose ir sumažinti spaudimą didiesiems miestams.
• Institucijų bendradarbiavimas: Būsto politikos klausimai priklauso skirtingoms institucijoms, todėl būtina užtikrinti jų glaudų bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas vieningas tikslas ir įgyvendinti nuoseklūs sprendimai.
• Valstybinė parama renovacijai: Kadangi didelė dalis Lietuvos būsto yra senos statybos, valstybė turėtų labiau remti renovacijos projektus, užtikrinant energinį efektyvumą ir saugią gyvenamąją aplinką.
• Didesnis dėmesys turimo būsto priežiūrai ir atnaujinimui (renovacijai): Atsižvelgus į ES šalių praktiką bei konstitucinės ir civilinės teisės normas, harmonizuoti butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir atsakomybės teisinį reglamentavimą, susijusį su daugiabučių namų ir kitų pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra bei atnaujinimu.

Kas Gali Pretenduoti Į Socialinį Būstą?

Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti tam tikrus kriterijus:

• Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Reikalavimai Pajamoms ir Turtui

Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:

• Asmens be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP* dydžių, turtas** - 56 VRP* dydžių;
• Dviejų ar trijų asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos - 80 VRP* dydžių, turtas** - 112 VRP* dydžių;
• Keturių ar daugiau asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP* dydžiai ir turtas vienam asmeniui **- 56 VRP* dydžiai.

*VRP - valstybės remiamos pajamos.

**Turtas - vertinamas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą.

Būsto Ploto Reikalavimai

Jeigu neturite nuosavybės teise būsto Lietuvos Respublikos teritorijoje arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m, tuomet galite pretenduoti į socialinį būstą.

Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Kur Kreiptis Dėl Socialinio Būsto?

Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Dokumentai, Reikalingi Norint Gauti Socialinį Būstą

• Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus.
• Valstybės įmonės Registrų centro (Paukščių takas 2, Šiauliai) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.

Kada Prarandama Teisė Į Socialinį Būstą?

Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.

Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:

• Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
  • 35 proc.
  • 50 proc. tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.

Laikinas Išvykimas Iš Socialinio Būsto

Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip). Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.

Ką Daryti, Jei Pajamos Viršija Nustatytus Dydžius?

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Svarbios Sąvokos

• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
• Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.

tags: #socialinis #bustas #pernuomuojamas