Sodinkite ir auginkite daržoves bei vaisius namuose: Sveikesnis ir skanesnis pasirinkimas

Daržovių auginimas nuosavame sode yra įdomus ir labai praktiškas užsiėmimas, nes sodintos namuose daržovės ir vaisiai yra skanesni ir sveikesni nei pirkti parduotuvėje. Be to, tai padeda sumažinti biudžeto naštą. Jei dar neapsodinote savo daržo, dabar pats metas pradėti dirbti. Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti nuo lengvai auginamų augalų, pavyzdžiui, prieskoninių žolelių ar ridikėlių, ir palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių veislių. Ar pasiruošę šiam nuotykiui?

Kodėl verta auginti daržoves ir vaisius namuose?

• Sveikata: Naminiai produktai yra sveikesni, nes galite kontroliuoti trąšų ir pesticidų naudojimą.
• Ekologija: Sodo priežiūra yra ekologiška veikla, mažinanti priklausomybę nuo pramoninės žemdirbystės.
• Finansinė nauda: Auginant savo daržoves, sumažėja išlaidos maistui.
• Fizinė veikla: Darbas sode - puikus būdas būti fiziškai aktyviam.
• Malonumas: Auginti savo daržoves yra įdomi ir kūrybinga veikla.

Ką lengva auginti namuose?

Yra daug augalų, kuriuos galite auginti be didelių pastangų. Štai keletas populiariausių ir lengviausiai auginamų daržovių ir vaisių:

Prieskoninės žolelės

Kvapiosios žolelės yra vieni lengviausiai auginamų augalų, kurios greitai auga. Bazilikas, mėta, raudonėlis ar čiobrelis - visi šie augalai puikiai auga vazonuose. Jas galite pasisėti į mažus indelius ir visą sezoną mėgautis jų aromatu. Tiesiog pastatykite juos ant palangės arba saulėtoje balkono vietoje.

Ridikėliai

Dar viena populiari šakninė daržovė, kurią lengva auginti. Jie greitai auga ir derlių galima nuimti vos po kelių savaičių po pasodinimo. Tai - nepakeičiamas ingredientas virtuvėje ir universalus, nes gardinamos sriubos ir salotos.

Svogūnai

Dar viena universali daržovė, kurią lengva auginti. Juos galima sodinti rudenį arba anksti pavasarį ir naudoti įvairiems patiekalams gaminti.

Pomidorai

Labai mėgstama daržovė, kurią labai lengva auginti net namuose, balkone. Vyšniniai ir kitų žemaūgių veislių pomidorai lengvai auginami, jų daigus nesunku prižiūrėti, o paaugintas sodinukas netruks duoti vaisių. Pomidorai mėgsta saulę, todėl vazonus pastatykite saulėtoje vietoje, reguliariai laistykite ir laukite derliaus.

Agurkai

Nors jie atrodo kaip tipiški didelio daržo augalai, yra veislių, kurios puikiai tinka auginti vazonuose. Rinkitės veisles su trumpesniais ūgliais ir atminkite, kad agurkai mėgsta lipti ant atramų, todėl verta investuoti į mažas groteles ar tinklelį. Tai suteiks jūsų agurkams vietos lipti, o jūs sutaupysite vietos balkone.

Žirniai

Ankštiniai augalai, kuriuos lengvai gali auginti net vaikai. Tai geras baltymų šaltinis. Norint gauti didelį derlių, reikia suteikti jai augimo atramas ir reguliariai laistyti. Prieš sėją žirnelius patartina pamirkyti bent kelias paras, tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti - po dviejų savaičių.

Bulvės

Populiariausia pasaulyje daržovė, kurią lengva auginti sode. Gero derliaus paslaptis - tinkamas sodinimo laikas. Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas. Esant sausiems orams laistomos. Tos, kurios sudygusios, patikriname augalų tankį. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla.

Gegužė - pats gražiausias metas sode

Gegužė - pats gražiausias metas sode. Abrikosai baigia žydėti, baltus nuometus užsideda vyšnios, rausvais žiedpumpuriais puošiasi obelys. Serbentų, vyšnių, obelų žiedus noriai lanko bitės, tingiai, bet už tai iki vėlyvo vakaro skraido kamanės. Tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais.

Vidutinei paros temperatūrai viršijus 10 laipsnių, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17 - 29 d. d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai. Tai padeda reguliuoti augalams palankia kryptimi drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles.

Svarbūs patarimai gegužės mėnesiui:

• Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus. Ilgiau dygstančios yra ankštpipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos.
• Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos.
• Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė.
• Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu.
• Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos.
• Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas.

Kaip užsiauginti braškes bute?

Norite, kad vasariška nuotaika ir ką tik nuskintų braškių kvapas būtų Jūsų namuose ištisus metus? Ar žinojote, kad net ir bute arba daugiabučio namo balkone galima užsiauginti braškes ir jomis mėgautis ištisus metus? Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

• Tinkama auginimui vieta: Braškėms auginti idealiai tinka saulėta vieta be šešėlio, tačiau augs ir erdvėje su šešėliu. Geriausia auginti atviroje vietoje, kurią lengvai gali pasiekti vabzdžiai, apdulkinantys žiedus, tokie kaip bitės.
• Tinkama temperatūra: Tinkamiausia braškių auginimo temperatūra, atsižvelgiant į fotosintezės efektyvumą yra 20 oC. Optimali temperatūra yra tarp 16-25 oC. Svarbu užtikrinti, kad aukščiausia temperatūra neviršytų 29 oC, o žemiausia temperatūra kuo rečiau nukristų žemiau 15 oC.
• Tinkamas apšvietimas: Braškės mėgsta šviesą, todėl rekomenduojame, kad braškės gautų šviesą bent 14 val. per parą. Jeigu dienos trumpos arba pernelyg debesuotos tam gali padėti dirbtinis apšvietimas.
• Dirbtinis apdulkinimas: Ar žinojote, kad braškes galima apdulkinti ir rankiniu būdu? Taip galima auginti braškes uždaroje patalpoje ištisus metus.

Balkonas - miniatiūrinis daržas

Daržininkystė balkonuose ir terasose populiarėja, o mėgstamiausia namų daržininkų veikla yra derliaus nuėmimas. Žmonės nori išplėsti savo daržą, pavyzdžiui, į daugiabučio balkoną. Prieskoniniai augalai, pupelės, salotos, kopūstai ir šakninės daržovės geriausiai auga atvirame balkone. Saulėti balkonai pietų pusėje tinka beveik visiems augalams. Tačiau net jei balkonas yra pavėsingoje pusėje, jame galima auginti pavėsį mėgstančius augalus, kurių derlingumas nepriklauso nuo žydėjimo. Augalus galima auginti pasėjus sėklas arba įsigijus daigų. Į balkoną augalai išnešami, kai nebėra naktinių šalnų pavojaus. Jau balandį galima pradėti auginti daigus, skirtus balkonui. Dar yra laiko pasėti lapinius kopūstus, bazilikus, citrinines melisas ir čiobrelius. Lauko agurkai ir cukinijos sėjami gegužės pradžioje, nes jiems užtenka trijų savaičių auginimo laikotarpio.

Dirvožemis ir laistymas balkone

Balkone laistyti augalus yra sudėtingiau nei darže, nes augalai auginami vazonuose, maišuose ir kitose talpyklose, kur dirvožemio kiekis yra ribotas. Balkonui reikėtų rinktis dirvožemį su bioanglimi, kuri gerai sugeria vandenį ir džiūdama perduoda jį augalams. Jei dirvožemyje yra bioanglies, augalus galima laistyti rečiau. Iš apačios drėkinami augalų vazonai (konteineriai) tinka balkonų augalams, nes jie gali išsaugoti vandenį iki savaitės. Auginimo maišas dedamas ant drėkinamo augalų vazono, o vanduo iš vazono dugno įsigeria į auginimo maišo dirvožemį. Vandens užtenka įpilti tik kartą per savaitę. Šiltoje vietoje augalai sugeria daugiau vandens nei pavėsyje.

Tręšimas balkone

Kad subrandintų gerą derlių, augalui reikia daug maistinių medžiagų. Kadangi augalai greitai sunaudoja dirvožemio maistinių medžiagų atsargas, juos reikia tręšti papildomai. Tręšiant profilaktiškai, augalui jau sodinimo metu galima suteikti visą vasarą reikalingą maistinių medžiagų kiekį. Kai trąšos yra dirvožemyje, nėra rizikos, kad jos liks ant žolelių ar salotų lapų.

Rudens sodinimai: Pratęskite daržo sezoną

Rudens dienos trumpėja ir vasaros karštis pamažu išnyksta, tačiau tai nereiškia, kad atėjo laikas atsisakyti sodinimo. Rudenį sode gali džiuginti ne tik gėlės, bet ir daugybė valgomų augalų. Kad augalai greičiau dygtų, po sodinimo rekomenduojama juos uždengti skaidria plėvele, kuri pakels dirvos temperatūrą. Kai pasirodo pirmieji daigai, plėvelę galima nuimti.

Augalai, tinkami sodinti rudenį:

• Žalumynai: Salotos, mangoldai, lapiniai kopūstai, rukola, burokėlių lapai ar špinatai.
• Ridikėliai: Sudiysta vos per 18 dienų.
• Laiškiniai Svogūnai: Atsparūs šalčiui ir lengvai auginami.
• Burokėliai: Sėklas verta sėti rudenį, po vasaros karščių.
• Morkos: Rudenį užauga ypač saldžios, ypač po lengvų šalnų.

Prieskoninių žolelių auginimas namuose

Net jei neturite balkono ar sodo, prieskonines žoleles galite auginti namuose ant palangės. Parinkite šviesią vietą prie lango. Galite naudoti naujus vazonėlius arba kitus indus su drenažu. Sėklos: Patikrinkite, ar nesibaigė sėklų galiojimo laikas.

Ką auginti:

Bazilikai, mėtos, rozmarinai, raudonėliai, čiobreliai, šalavijai, krapai, laiškiniai česnakai, petražolės, daržiniai builiai, citrinžolės, ramunėlės ir levandos.

Prieskoninių žolelių priežiūros patarimai:

• Bazilikai: Atsigaus, jei juos gausiai palaistysite ir pastatysite saulėtoje vietoje.
• Čiobreliai: Labai atsparūs ir puikiai auga įvairiomis sąlygomis.
• Krapai: Reguliariai laistykite, bet neperliekite.
• Rozmarinai: Neperliekite. Rozmarinams labiau kenkia per didelis dėmesys nei jo trūkumas.
• Raudonėliai: Leiskite žemei padžiūti, tada palaistykite (neperliekite).
• Mėtos: Puikiai auga pavėsyje, bet jas galima auginti ir ant saulėtos palangės, tik reikėtų dažniau laistyti.

Lengvai auginamos daržovės

Tarp daržovių yra ir kaprizingų, ir augalų su „ramiu charakteriu“. Pastaruosius galima išauginti įdėjus minimaliai pastangų. Tokios daržovės gerai auga netgi neparuoštoje dirvoje ir net tuo atveju, jei daržo savininkas aplanko jas ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Žirniai

Žirniai visiškai nereiklūs, jų sėklos ilgai išlieka gyvybingos, o suvalgyti visą derlių įmanoma tik tuomet, jei jūsų šeimoje yra bent keli šių žaliųjų daržovių gerbėjai. Šie augalai sėjami tiesiai į dirvą gegužės pradžioje ar viduryje, pasirinkus bet kokį laisvą daržo kampelį. Žirneliai gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje. Jie nėra išrankūs dirvai ir bet kokiu atveju duos gerą derlių. Daigelius, kurie pasirodys lysvėse po vienos ar pusantros savaitės, reikės reguliariai laistyti, o kai žirnelių ūgliai pasieks 15 cm aukštį, jiems reikės įkalti atramas: vieną kuoliuką keturiems augalams. Žirneliai aplink kuoliuką apsivynios patys, tačiau jų lysves būtų gerai aptverti juosta ar špagatu, kad žalioji masė nevirstų į šonus. Kai nuskabysite visas ankštis, žirnelius išraukite ir sumeskite į kompostą. Galite prisirinkti sėklų kitiems metams: jas išdžiovinkite ir suberkite į medžiaginį maišelį. Sėti žirnelius toje pačioje vietoje galėsite tik po ketverių metų.

Aguročiai

Aguročiai yra daržovė iš serijos „pasodinau, pamiršau, užvertė derliumi“. Vieno aguročio daigo pakaks, kad šių daržovių prisivalgytų visa 3 ... Cukinija - vienmetė šilumamėgė daržovė, priskiriama moliūginių šeimos vaisinių daržovių grupei. Subrendę vaisiai būna žalios ar geltonos spalvos, balsvu minkštimu, kurio viduryje susitelkusios mažos, minkštos valgomos sėklos. Jaunos cukinijos yra saldžiausios, o jų minkštimas - puriausias. Didžiausia šios daržovės vertė - lengvai įsisavinami angliavandeniai, gausus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis. Cukinijų vaisiuose esantys pektinai šalina iš organizmo sunkiuosius metalus bei pasižymi tuo, kad kaupia mažai nitratų. Šių daržovių šaknų sistema yra sekli, todėl neišnaudoja visų dirvoje esančių maisto medžiagų. Dėl gausios daržovių lapijos susidaro puvėsis, kuris mažina piktžolių dauginimąsi. Cukinijos vertingos dėl mineralinių komponentų gausos ir teigiamo šarminio poveikio medžiagų apykaitai. Cukinijos turi nedaug organinių rūgščių ir skaidulinių medžiagų, todėl jas patartina valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Jas labai naudinga valgyti sergant ateroskleroze, kadangi cukinijos padeda iš organizmo pašalinti cholesteriną. Cukinijos taip pat padeda iš organizmo pašalinti gyvsidabrį, šviną, kobaltą, radioaktyvųjį stroncį.

Šiuo metu cukinija - plačiai auginama daržovė. Cukinija naudojama kaip papildomas ingredientas maisto ruošoje, tačiau kaip pagrindinis patiekalas ruošiamas retai. Dėl švelnių skaidulinių medžiagų cukinijos tinka mažiems vaikams, o dėl mažo cukraus kiekio - sergantiesiems cukralige. Šviežias, nesubrendęs 10-15 cm cukinijos vaisius laikomas vertingesniu, negu sunokęs. Jaunos cukinijos nelupamos ir naudojamos su sėklomis. Šviežias cukinijas galima dėti į salotas arba supjaustytas pailgomis riekelėmis naudoti su pavilgais, tačiau jaunų cukinijų vaisius rekomenduojama suvartoti per savaitę, o didesnius (16-22 cm) galima laikyti apie 4 savaites. Sodininkai pastebi, kad 22-26 cm vaisiai išsilaiko geriausiai, nors fiziologiškai jie dar nėra subrendę ir jų odelė per minkšta. Žalios spalvos cukinijos išlieka šviežesnės ilgiau, negu geltonos. Maistui galima naudoti ne tik vaisius, bet ir cukinijos žiedus. Nuskinti vyriškieji cukinijos žiedai prikemšami įdaro, tada apvoliojami tešloje ir iškepami.

Cukinijų sėjimas

Cukinijas auginti nėra sunku, jos nėra reiklios dirvožemiui bei labai pakančios vasariniam lietui. Gerai auga derlingoje, organinėmis trąšomis patręštoje, saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje, neužmirkusioje dirvoje. Norint gauti ankstyvą derlių, daigai auginami šiltnamyje. Augantiems daigams neturi būti per aukšta temperatūra - dieną 15-20 °C. Esant aukštesnei temperatūrai daigai ištįs, blogiau vystysis. Daigus išsodiname į lysvę, kai jie turi 3-4 tikruosius lapelius.

Vėlesniam naudojimui cukinijų sėklas gegužės pabaigoje galima sėti tiesiai į lysvę, kaip ir agurkus. Patariama sėti lizdais po 2-3 sėklas 4-5 cm gylyje 50-60 cm atstumu viena nuo kitos. Lysvėje per vidurį sėjama tik viena eilutė, nes jų krūmai užauga vešlūs. Dirva 10 cm gylyje turėtų būti įšilusi iki 10-12 ºC šilumos. Duobutėje dedamos 3 sėklos.

Cukinijų priežiūra

Vėliau cukinijas prižiūrėti labai paprasta. Sudygusios retinamos, paliekant vieną stipriausią daigą. Jei sausa - cukinijas liejame. Užaugę 10-20 cm ilgio cukinijų vaisiai skinami du kartus per savaitę salotoms, konservavimui, troškinimui. Peraugę vaisiai nepraranda maistinės vertės ir gero skonio. Derlius imamas liepos-rugsėjo mėnesiais. Cukinijų vaisiai jautrūs šalnoms, todėl paskutinį vaisių derlių būtina nuskinti joms neprasidėjus. Subrendę vaisiai laikymui skinami su 2 cm koteliu ir mechaniškai nepažeidžiant jų. Patalpoje esant 5-7 °C temperatūrai vaisius sudėjus į lentynas galima išlaikyti keletą mėnesių, o laikant sausoje, vėsioje vietoje jie išsilaiko net iki kitų metų vėlaus pavasario.

Cukinijos pradžioje ravimos naudojant kauptuką. Po kelių kartų galima mulčiuoti. Mulčiuotos cukinijos daugiau mažiau atlaikys be piktžolių iki sezono pabaigos.

Dirvožemis cukinijoms

Norint gauti gerą cukinijų derlių būtina tinkamai paruošti dirvą, kad apsaugoti augalus nuo piktžolių, kenkėjų bei ligų. Dirvą itin svarbu giliai suarti iš rudens, tada pavasarį tereiks tik sukultivuoti. Taip įdirbta, puri dirva greičiau įšyla, joje susikaupia daugiau oro, maisto medžiagų bei drėgmės. Rudenį giliai suarta dirva gauna šalčio, kuris dirvą supurena, sunaikina jos paviršiuje žiemojančius kenkėjus. Rudenį dirvą rekomenduojama gerai patręšti. Į 10 kv. m iškratoma 40-60 kg mėšlo, išberiama 400 g kalio chlorido ir 600 g superfosfato. Pavasarį, prieš cukinijų sėją išberiama 300 g amonio salietros. Nerekomenduojama cukinijų tręšti chloro elementų turinčiomis trąšomis. Cukinijoms reikia greitai įšylančios, nesukietėjusiu paviršiumi, humusingos, turtingos mineralinių medžiagų, vandeniui ir orui pralaidžios dirvos.

Auginant cukinijas rekomenduotinas ankštinių augalų, svogūnų, pomidorų, ankstyvųjų kopūstų, bulvių, porų ar javų priešsėlis. Nuo sėjomainos priklauso ne tik derlius, vaisių kokybė, bet ir piktžolių, kenkėjų ir jų plitimo kontrolė bei dirvožemyje esančių maisto medžiagų pasisavinimas. Nuo piktžolių patartina saugotis teisingai pasirenkant sėjomainą bei mulčiuojant dirvą.

Cukinijų ligos ir kenkėjai

Kad augalai neužsikrėstų tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais, besiveisiančiais ant dirvos paviršiaus arba dirvoje, nepatartina cukinijų auginti 3-4 metus iš eilės toje pačioje arba dirvoje, kurioje augo moliūginės daržovės. Saugant cukinijas nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų, pirmiausia reikėtų taikyti profilaktinių priemonių sistemą, t. y. sudaryti augalams optimalias augimo sąlygas.

Cukinijų ligos. Iš visų ligų didžiausią dalį sudaro grybelinės ligos. Tik laiku apsaugojus cukinijas nuo ligas sukeliančio grybelio, galima išauginti gausų derlių. Grybeliai lengvai patenka į nusilpusių augalų audinius, todėl svarbi daigų kokybė. Ypač nepatartina pertręšti azoto trąšomis, nes nuo jo pertekliaus augalų audinių sienelės tampa porėtos, o tai leidžia grybelio sporoms lengvai patekti į augalo audinius.

Nesilaikant sėjomainos rekomendacijų cukinijas gali pažeisti netikroji ...

Kokias daržoves geriausiai auginti balkone?

Balkonui geriausiai tinka daržovės, kurioms nereikia daug vietos ir kurios gerai auga vazonuose.Štai keletas puikių pasirinkimų:

• Vyšniniai ir kitų žemaūgių veislių pomidorai
• Salotos
• Paprikos
• Agurkai
• Žolelės: Bazilikas, mėta, raudonėlis ar čiobrelis

tags: #sodintos #namuose #darzoves #ir #vaisiai