Sodų bendrijos Lietuvoje yra populiari gyvenamoji vieta, ypač vasaros sezono metu, kai žmonės ieško ramios aplinkos poilsio ir žemės ūkio veiklai.
Tačiau ne visiems statiniams sodų bendrijose reikia statybos leidimo. Yra nustatyti tam tikri reikalavimai, pagal kuriuos tam tikro dydžio pastatai gali būti statomi be statybos leidimo. Pagal Lietuvos įstatymus, statant namą sodų bendrijoje, reikėtų atsižvelgti į kelis svarbius aspektus: statinio paskirtį, dydį ir vietą.
Sodo Namų Statybos Reikalavimai
Pagal galiojančias taisykles, nepriklausomai nuo paskirties, mažesni statiniai sodų bendrijose, kurių plotas neviršija tam tikro dydžio, gali būti statomi be statybos leidimo.
- Statinio paskirtis - statinys turi būti naudojamas tik pagal paskirtį, pavyzdžiui, kaip poilsio namelis, vasarnamis, vasaros sodo namas, o ne nuolatinio gyvenimo būstas.
- Statinio dydis - gyvenamojo namo plotas turi būti iki 50 m², o ūkinio pobūdžio pastato - iki 80 m².
- Teritorijų planavimas - net jei statinis atitinka šiuos dydžio reikalavimus, būtina patikrinti, ar sodų bendrijos teritorijoje pagal vietos savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti tokius pastatus.
- Statinio vieta - statinio vieta sodų bendrijoje taip pat turi atitikti bendruosius teritorijų planavimo reikalavimus.
- Prašymai ir informavimas - nors statybos leidimo nereikės, dažnai reikės pranešti savivaldybei apie numatomą statybą ir pateikti informaciją apie pastatą.
Kartais gali būti specialių sąlygų, pagal kurias tam tikri statiniai gali būti statomi didesni už nustatytus dydžius, tačiau tokiu atveju reikės gauti statybos leidimą.
Sodų bendrijose Lietuvoje galima statyti mažus gyvenamuosius namus ir ūkinio pobūdžio pastatus be statybos leidimo, jeigu šių pastatų plotas neviršija 50 m² gyvenamojo ploto arba 80 m² ūkinio pobūdžio statinių. Tuo pačiu būtina laikytis teritorijų planavimo taisyklių ir, jei reikalinga, pranešti apie statybą savivaldybei.
Statybos Atstumai ir Sodiniai
Svarbu atsižvelgti į atstumus nuo sklypo ribų statant pastatus:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams.
Aukščiausiojo Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje nurodyta, kad statinio statybos teisėtumas nustatomas pagal statybos pradžios laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Todėl iki 2024-11-01 pradėjus sodo namo, kurio bendras plotas iki 80 m2 statybą ar rekonstravimą, statybos leidimo privalomumas nustatomas pagal statybos pradžios teisės aktus.
Inspekcijos nuomone, nesudėtingojo statinio statybos pradžią gali patvirtinti Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatyta pažyma.
Sodo Namų Statybos Apribojimai Nuo 2024 m. Lapkričio 1 d.
Dar iki 2024 m. lapkričio 1 d. sodų bendrijose gyventojai galėjo be vargo statyti sodo namus iki 80 kv. metrų ploto. Dėl įstatyme paliktų spragų tokie namai įprastai tapdavo gyvenamaisiais namais, o statytojai išvengdavo ne tik prievolės gauti statybos leidimą, bet ir, tarkime, infrastruktūros mokesčių, nepaisydavo gyvenamiesiems namams taikomų reikalavimų.
Todėl pernai buvęs aplinkos ministras šią tvarką sugriežtino ir dabar leidžiama sodo namus statyti tik iki 50 kv. metrų ploto. Tačiau, panašu, tai dar ne pabaiga ir jau netrukus sodų bendrijų gali laukti ir dar viena naujovė - jie būtų atskirti nuo miesto teritorijų.
Pabrėžiama, kad namai, kurių statybos procedūrų pradžia bus fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d. Tokių namų taip pat nereikės perregistruoti Registrų centre.
Sodininkų Bendrijų Ateitis
Buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas teigia, kad nauji pakeitimai yra būtini, jog būtų sutvarkyta „didelė betvarkė ir chaosas“.
Pasak politiko, vien Vilniuje yra apie 70 tūkst. žmonių, kurie gyvena būtent sodų bendrijose, tačiau jie nėra laikomi sodininkais, t.y. sklypą ir būstą naudoja ne rekreaciniais tikslais, bet kaip nuolatinę gyvenamąją vietą. Ir jei mes norime normalaus, tvaraus XXI a. miesto, tai sodų bendrijos turi virsti gyvenamaisiais kvartalais.
S. Gentvilas įsitikinęs, kad iš to išloštų ir patys gyventojai, nes savivaldybės pradės jais rūpintis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas antrina, kad dabar sodų bendrijos didžiuosiuose miestuose dėl poreikio prieinamam būstui de facto yra patapusios gyvenamosiomis teritorijomis.
Pasak savivaldybės atstovo, jei naujas siūlymas įsigaliotų ir sodų bendrijos miestų teritorijose būtų panaikintos, turėtų būti nustatytas ir aiškus mechanizmas, kaip ir per kiek laiko reikėtų išspręsti galimus neatitikimus su šiuo metu galiojančiais teisiniais dokumentais.
Klaipėdos savivaldybės atstovai taip pat tvirtina, kad būsto paskirtį reikėtų keisti tik tada, jei būtų keičiami ir teisės aktai ir juose būtų įtvirtintas reikalavimas perregistruoti statinio paskirtį pagal faktinį jo naudojimą.
Šiuo metu naujoji valdžia svarsto, kaip galėtų atrodyti naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. S. Gentvilo teigimu, nors dabar retam sodo namui yra taikomas NT mokestis, po naujos tvarkos įsigaliojimo jo vertė turėtų pakilti.
Vilniaus universiteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad net jei ir naujoji Vyriausybė nepriims ryškių pakeitimų dėl NT mokesčio, turto apmokestinimas kitais metais didės.
Sodo Namų Privalumai ir Trūkumai
Gyvenimas sodų bendrijoje turi savų privalumų ir trūkumų:
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
|
|
Sodų bendrijos NT kaina labai priklauso nuo SB dydžio ir išvystytos infrastruktūros, aktyvios bendruomenės. Jei sodų bendrija apleista, kainos labai žemos. Jei tvarkoma aplinka - kainos didėja ir artėja prie miesto individualių namų kvartalų kainų.