Antakalnio Kaimas Trakų Rajone: Istorija, Gamta Ir Šiandiena

Antakalnio kaimas Trakų rajone - ypatinga vieta, pasižyminti vaizdinga gamta ir ežerais. Tai natūrali, civilizacijos nepaliesta harmonija.

Dėl kalvoto reljefo, Antakalnio (ant kalno) pavadinimas paplitęs visoje Lietuvoje. Tokie kaimai įsikūrę daugelyje rajonų - Prienų, Molėtų, Zarasų, Ukmergės, Utenos, Kaišiadorių ir kt. Antakalnis yra net ir Vilniuje. Tačiau Trakų rajone esantis Antakalnio kaimas - ypatingas.

Šalia Antakalnio klonyje tyvuliuoja didžiausias Aukštadvario regioninio parko ežeras - Vilkokšnis, netoliese stūkso Žuklijų piliakalnis. Antakalnis įsikūręs prie kelio Rūdiškės-Onuškis.

Kaimo Istorija

Anksčiau šis kaimas buvo vadinamas Kanavoliškėmis. Dusmeniškė Janina Lekevičiūtė (g. 1955), gimusi ir augusi Antakalnyje, sako, kad Kanavoliškių pavadinimas kilęs nuo kažkokių krūmų, vadinamų kanavolais, kurie augo šaltinyje. Jai apie tai pasakojo bobutė.

1909 m. Onuškio bažnyčios parapijiečių sąrašuose įrašytame Kanavoliškių kaime gyveno 24 šeimos - 99 gyventojai (43 vyrai ir 56 moterys). Pusė kaimo buvo Karpičių - net 12 šeimų. Be Karpičių dar gyveno Kašperavičiai (5 šeimos), Lekevičiai (2 šeimos) ir kt. Įdomu, kad iš 99 gyventojų, tik Motiejus Karpičius buvo ilgaamžis. 1909 m. jam buvo 79-eri.

Sovietiniais laikais Antakalnis priklausė „Gimtosios žemės“ kolūkiui. Čia buvo paštas ir felčerinis-akušerinis punktas. 1972 m. duomenimis, Antakalnis buvo apylinkės centras. Šiuo metu kaimas priklauso Grendavės seniūnijai.

Gyventojų Skaičius

Gyventojų skaičius Antakalnio kaime:

2012 m. čia buvo 16 sodybų.

Knygnešys Jurgis Karpičius

Vienas iš daugelio Karpičių - Jurgis Karpičius (ilgaamžio Motiejaus brolis) - buvo knygnešys. Apie jį rašoma knygoje „Tai buvo mūsų kelias“, išleistoje 2004 m. ir skirtoje lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui.

„Manoma, kad Jurgis Karpičius gimė 1856-1858 m, o mirė apie 1901-1902 m., pragyvenęs 40-45 metus. Buvo viengungis. Būdamas knygnešiu, neturėjo nei pinigų, nei laiko statytis namų būsimai šeimai. Tais laikais benamiai vesti neskubėjo. Taip ir gyveno prie brolio šeimos Kanavoliškėse. […] Iš knygnešio palikimo išliko knyga „Šventųjų gyvenimai“. Apie dėdės knygnešio veiklą brolvaikiams yra pasakojęs jų tėvas. Dėdė pėsčias vaikščiojęs į Prūsus parnešti slaptos lietuviškos spaudos. Eidavęs naktimis, apsiginklavęs lazda nuo vilkų. Lietuvišką žodį platindavęs per Onuškio kleboną, kuris knygoms ir pinigų duodavo. Nešdavo į Vilnių pažįstamiems kunigams ir žmonėms, skaitantiems lietuviškai“, - rašo knygos sudarytoja J. Kulikienė.

Jurgis buvo raštingas ir apsiskaitęs, kaimynai iš jo sužinodavo daug naujienų ir vadino jį šviesuoliu. Jis dirbo zakristijonu Onuškio bažnyčioje, todėl pas kleboną galėjo lankytis be jokio įtarimo. Kartą žiemą su broliu kirsdamas mišką, Jurgis susirgo plaučių uždegimu ir mirė. Knygnešys palaidotas Panošiškių kapinėse.

Lekevičių Šeima

Janina Lekevičiūtė sako, kad jos seneliai Juozas (g. 1889) ir Marcelė (g. 1888) gyveno pasiturinčiai. Jie turėjo 13 hektarų žemės, gerą sodą. Bet nebuvo kam žemės dirbti. Senelis buvo apsišvietęs žmogus, siuvėjas. Jis eidavo po kaimus, siūdamas kostiumus, kailinius.

1948 m. Vincas Lekevičius (1922-1985) vedė Leokadiją Kazokaitę (1928-2013) iš gretimo Žuklijų kaimo. Šeima susilaukė net 11 vaikų. Vyriausia - Stasė gimė 1949 m., jauniausia - Nijolė - 1966 m. Kaziukas ir Marytė mirė maži.

Vincas namuose siuvo kailinius, kostiumus, vėliau padėdavo jau paaugę vaikai - jie apsiūdavo siūles. Jis dirbo eiguliu prie Ąžuolijų, o susikūrus kolūkiui, ganė avis, dirbo pieno surinkėju, atsarginių dalių sandėlininku, pardavėju (jų namuose tuomet buvo parduotuvė). Vincas buvo baigęs Panošiškių pradžios mokyklos keturis skyrius, daug skaitė knygų ir laikraščių, studijavo Bibliją.

„Nors gyvenom neturtingai (visi kaime taip gyveno), bet maisto netrūko. Tėvas norėjo, kad visi vaikai mokytųsi. Stasė baigė Pedagoginį institutą, Vlada tapo agronome, Danutė buhaltere, technikumus baigė ir broliai“, - sako Janina Lekevičiūtė, pati baigusi Kauno Prano Mažylio medicinos mokyklą ir 40 metų dirbusi Dusmenų medicinos punkte.

Ir jei prieš 100 metų Antakalnyje pusę gyventojų sudarė Karpičiai, tai dabar pusę jų sudaro Lekevičiai. Antakalnyje iki šiol stovi Vinco ir Leokadijos Lekevičių sodyba, o aplink ją - tarsi paukščiai „aptūpę“ vaikai. Šalia gyvena dukra Vlada, kitoje pusėje namus pasistatė dukra Danutė, čia pat sūnų Antano ir Algio sodybos. Į tėvų gimtinę pamažu grįžta ir Lekevičių anūkai. Pasidaliję prosenelių žemę, daugelis jau statosi joje savus namus ir ruošiasi čia įsikurti visam laikui.

„Ir mano svajonėse - nedidelis medinis namelis Antakalnyje, savame žemės rėželyje. Ten apsigyvenčiau ir auginčiau stručius“, - taip kalba Janina Lekevičiūtė.

Vilkokšnio Ežeras

Vilkokšnis telkšo Aukštadvario regioniniame parke ledyninės kilmės duburyje nusidriekusiu puslankiu. Jo plotas - 3,36 km², kranto linijos ilgis - 20,47 km, didžiausias gylis - 23,6 m (vidutinis gylis - 7,1 m).

Nuo pagrindinės ežero dalies į rytus atsišakoja siaura 1,9 km ilgio įlanka, vadinama Koja. Ežero ilgis iš pietryčių į šiaurės vakarus - 6,7 km, plotis - iki 0,92 km. Pietinėje dalyje yra salelė. Įlankų galai bei pusiasalių krantai žemi, supelkėję, šaltiniuoti. Šiaurinės dalies pakrantės miškingos. Netoliese stūkso Tolkiškių miškai.

Per Vilkokšnį iš Baluosio į Nemuną teka Verknė, suteka dar 8 upeliai: Samė (iš Samio ežero), Koja (iš Pakojo ežero) ir kt. Prie Vilkokšnio stūkso Žuklijų piliakalnis bei yra keletas gyvenviečių (Grendavė, Žalioji, Tolkiškės, Jankovicai, Žuklijai, Antakalnis, Savaitiškės).

Žuklijų Piliakalnis

Žuklijų piliakalnis yra Žuklijų kaimo rytiniame pakraštyje apie 0,1 km nuo Vilkokšnio ežero šiaurinio kranto. Jis įrengtas nupjauto kūgio pavidalo kalvoje, kurią juosia ežero slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 5-8 m aukščio. Viršūnės aikštelė 20 m ilgio, 10-12 m pločio. Ją žiedu juosia pylimas. Pylimo rytų ir vakarų pakraštyje iškasti skersiniai apie 5 m pločio grioviai. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų.

Apie 100 m į vakarus nuo piliakalnio yra maža pusrutulio pavidalo kalvelė nuolaidžiais šlaitais. Vietos gyventojai ją irgi vadina piliakalniu. Pasak padavimo, abu piliakalnius supylė kareiviai kepurėmis: didesnįjį - išeidami į karą, mažesnįjį - grįždami namo.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst.

Antakalnis Šiandien: Poilsis Ir Pramogos

Ir nors aplink esantys maži kaimai nyksta, Antakalniui išnykimas tikrai negresia. Neseniai šalia kaimo, buvusiuose kolūkio laukuose įsikūrė laisvalaikio ir verslo klubas „Aerodream“.

Pastatyti jaukūs rąstiniai nameliai, įrengtos seminarų bei konferencijų salės, restoranas. „Aerodream“ - tai verslo ir pramogų rezidencija, siūlanti savo valdas įvairiems verslo renginiams, įmonių šventėms, pobūviams, uždariems vakarams organizuoti. Suteikiama ir nakvynė.

Sodyba „Aerodream” - vieta įvairaus pobūdžio įmonės šventėms ir renginiams, Trakų rajone. Iš vienos pusės apsupta tankaus miško, o iš kitos pusės nuo smalsių akių ją slepia nuostabus tujų parkas. Vasaros sezono metu, esant puikiam orui, „Aerodream” šventę kviečia planuotis tvenkinio terasoje, o komandos formavimo žaidimus išmėtyti po visą 4ha teritoriją. Bijote blogo oro? O gal planuojate šventę žiemą?

Planuojate įmonės šventę ar komandos formavimo renginį ir ieškote tiekėjų, kurie galėtų pasirūpinti ne tik renginio vieta, aptarnaujančiu personalu, bet ir gardžiu maistu? Yra galimybė apsistoti su augintiniais. Taikomas 10 Eur mokestis.

Siūlomos įvairios pramogos - pasivažinėjimas ekologiškomis dviratėmis transporto priemonėmis „Segway“, pasiplaukiojimas valtimis ir vandens dviračiais, pažintinės kelionės po apylinkes dviračiais, garinė pirtelė, kubilas ir t. t.

Antakalnyje veikianti VšĮ „Aerocentras“ teikia svečiams įvairias oro transporto paslaugas ir pramogas. Tiems, kurie jaučia žydrųjų padangių šauksmą, siūlo apžvalginius, pramoginius ir reklaminius skrydžius keturviečiais lėktuvais bei oro balionu. Galima paskraidyti virš Trakų, virš Vilkokšnio ežero, virš laikinosios sostinės, virš Dzūkijos ir kt.

Antakalnis pamažu tampa poilsio ir pramogų centru, kur galima pasislėpti nuo miesto šurmulio ir pajusti pirmapradės gamtos dvelksmą. O nuo Vilniaus iki Antakalnio nėra nė 50-ies kilometrų.

Puiki sodyba su čiuožykla į baseiną, ežero paplūdimiu su gultais, žaidimų aikštelėmis, 7 kubilais, 2 pirtimis, elektrinėmis valtimis ir kitomis pramogomis! Organizuojamos iškylos vandens transportu!

Poilsiautojai nemokamai gali naudotis sporto sale, oro rituliu, stalo futbolu, stalo tenisu, biliardu, krepšinio, tinklinio, ir vaikų žaidimo aikštelėmis! Taip pat ir pliažo gultais, bei sėdamaišiais!

Aerodream sodyba poilsiui, kuriame yra ne vienas namelis su židiniu, leis pasimėgauti gamta ir ramybe. Ieškantiems pramogų Aerodream sodyba poilsiui gali pasiūlyti pirtelės nuomą arba karšto vandens kubilo nuomą.

Aerodream sodyba yra puiki vieta vestuvių ar jubiliejaus šventei. Aerodream sodybos nuoma - tai sodybos nuoma be jokių pašalinių asmenų (išskyrus aptarnaujantį personalą), Aerodream sodyba vestuvėms ir jubiliejams, priklausys tik Jums.

tags: #sodyba #antakalnio #kaime