Buivydžių seniūnija yra Vilniaus rajono rytuose, pasienyje su Baltarusija. Seniūnija ribojasi su Nemenčinės, Bezdonių, Lavoriškių seniūnijomis bei Baltarusija.
Seniūnijos teritorijoje yra 28 kaimai ir 37 vienkiemiai. Seniūnijos plotas - 9840 ha. Gyventojų skaičius - 974 (2011 m.).
Buivydžių seniūnija Vilniaus rajono žemėlapyje
Gamta ir kraštovaizdis
Buivydžių apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu. Kalvoti miškai - Buivydžių aukštuma - tai Medininkų aukštumos dalis.
Istorija
Tai, kad Buivydžių apylinkėse gyventa nuo senų laikų patvirtina Pakalnių, Santakos, Pilviškių, Šventininkų, Rėvos, Šlepiškių bei 2 Skersabalių pilkapiai, Rėvos, Pašulniškių piliakalniai.
Rašytiniuose šaltiniuose Buivydžių palivarkas minimas 1688 m. Vėliau čia buvo dvaras, priklausantis Radziševskių giminei. 1992 m. Buivydžių dvaro sodybos vieta įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Tai vietinės reikšmės archeologinis, istorinis ir kraštovaizdžio paminklas (u. k. 889).
Buivydžių kalba ir kultūra
Buivydžių apylinkėse dauguma gyventojų kalba lenkų kalba. Gyventojai turi net savo tarmę, kuri yra sulaukusi kalbininkų dėmesio. Apie Buivydžių tarmę Barbara Dvilevič (Barbara Dwilewicz) parašė knygą „Język mieszkańców wsi Bujwidze na Wileńszczyźnie“ („Vilniaus krašto Buivydžių kaimo kalba“).
Žymūs žmonės
Buivydžių seniūnijos Šukiškių kaime yra gimęs Vroclavo (Lenkija) arkivyskupas, kardinolas Henrykas Romanas Gulbinovičius (Henryk Roman Gulbinowicz).
Buivydžiai šiandien
Buivydžių kaimas įsikūręs kairiajame Neries krante, kur į ją įteka Buivydos upelis. Buivydžiuose veikia vidurinė mokykla, vaikų darželis, paštas, kultūros centras, biblioteka.
Tiksli Buivydžių vardo kilmė nežinoma.
2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr. 1K-1039 patvirtino Buivydžių herbą.
Buivydžių herbas
Buivydžių seniūnijos gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono CB Buivydžių kaimo filialas. Biblioteka įkurta 1949 metais. Bibliotekos fondą sudaro 5278 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių apie 30 egz. - kraštotyros spaudiniai.
1790 m. statyta medinė Šv. Jurgio bažnyčia buvo ypatingas klasicistinio meno kūrinys. Deja, toji bažnyčia 1982 m. sudegė. 1985-1986 m. ant tų pačių pamatų buvo atstatyta panaši mūrinė. Bažnyčioje yra trys dailės kūriniai: molbertinės tapybos paveikslas „Šv.Jurgis“ bei Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo medinės skulptūros.
Punžonių kaimas
Punžonys - kaimas Buivydžių seniūnijoje, 4 km į šiaurės vakarus nuo Buivydžių. Punžonys - seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 155 žmonės.
Neris prie Punžonių
Rašytiniuose šaltiniuose Punžonys minimas nuo XVI amžiaus. 1567-aisiais atliktame Lietuvos kariuomenės surašymo akte minima, kad Janas Mažeiko (Jan Marzejko) iš Punžonių pateikė arklį su šarvais ir pats, kartu su savo tarnu Andrejumi Stackevičiumi, tarnavo Borkulobos padalinyje. 1631 m. karalius Augustas III Punžonių seniūniją perdavė Jano Zuznos (Jan Zuzna) valdymui. XVIII a. pradžioje Punžnys priklausė Buchoveskių giminei, vėliau - Onufrijui Snarskiui (Onufry Snarski). 1791 m. Snarskio sūnus Ignacis už 30 tūkstančių zlotu pardavė žemes Juzefui Tomaševskiui (Józef Tomaszewski).
Vertingos istorinės informacijos apie Punžonių kaimą ir jo apylinkes yra 1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“.
Plačiausiai apie Punžonių istoriją rašoma istoriko Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“.
1864 m. 2005 m. į rytus nuo kaimo per Nerį pastatytas Balingrado tiltas.
Gyventojų skaičius Punžonyse:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 2011 | 155 |