Tarp miškų, Paliesio kaime, įsikūręs avininkystės ūkis, kurį nuosavoje žemėje įkūrė Inga ir Kęstutis Samušiai. Ši šeima ne tik mėgaujasi gyvenimu kaime, bet ir sėkmingai iš jo pragyvena.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs šiame ūkyje ir vėliau nuvykęs į vilnos veltinio vėlyklą Utenoje, akcentavo, kad tai netradicinis ūkis, kuriame gaminama avalynė ir drabužiai. Ministras pabrėžė, kad šis ūkis yra sėkmės istorija, liudijanti kaimo gyvybingumą ir mažo verslo galimybes pasiekti pasaulinę rinką.
Šioje šeimoje auga keturi vaikai: Vasarė, Vėtra, Jovaras ir Ąžuolas.
Gyvenimas Kaime: Nuo Svajonės Iki Realybės
Miškininkas Kęstutis Samušis, prieš daugiau negu dešimtmetį su žmona Inga įsigijęs žemės Molėtų rajone, pasakojo, kad gyvenimas kaime jaunos šeimos negąsdino. Iš pradžių netgi svajota apie molinį namą, panašų į tą, kurį pasistatė jo sesuo.
Tačiau, dar gyvenant Žemaitijoje, idėja statytis namą kitoje Lietuvos pusėje atrodė sunkiai įgyvendinama. Pradėta dairytis sodybos, o ją įsigijus, šeima persikėlė gyventi ir iš karto įsigijo avių, nes Kęstutis neįsivaizdavo gyvenimo kaime be gyvulių. Be to, aplink sodybą esantys žemės plotai buvo nešienaujami ir apaugę šabakštynais.
Kraštovaizdis pasikeitė, kai laukuose pradėjo darbuotis nereiklios aplinkai ir priežiūrai škudžių veislės avys.

Apsisaugojimas Nuo Plėšrūnų ir Veislės Pripažinimas
Su ūkį puoselėjančia šeima aplankiusiu ministru pirmiausia kalbėtasi apie šių dienų aktualiją - kaip apsisaugoma nuo vilkų išpuolių, nes ūkininkaujama miškų apsuptyje.
„Turime šunį, kuris šiek tiek gelbėja lojimu, o be to, škudžių veislės avys - baukščios, nenustovi vietoje, nakčiai ateina arčiau namų, todėl dar vilkai nuostolių nepridarė, bet lūšis buvo įlindusi ir vieną avį sužalojo“, - pasakojo K. Samušis, pridūręs, kad už kelių kilometrų ūkininkaujantis kaimynas daug nuostolių nuo vilkų išpuolių patyrė.
Su ministru aptarus prevencinių priemonių efektyvumą, K. Samušis, kaip Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos vadovas, kėlė dar vieną problemą - škudžių avių veislės pripažinimą lietuviška veisle. Ūkininko teigimu, yra pakankamai duomenų ir istorinių žinių, kad škudė - lietuviška veislė, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1890 metais Šilutės rajone.
Vilnos Vėlimas: Nuo Hobio Iki Sėkmingo Verslo
Bet labiausiai ūkio naudą pakėlė Ingos verslas - vilnos vėlimas. Velti iš vilnos Inga pradėjo dar gyvendama Žemaitijoje. Apsigyvenus Molėtų rajone, vėlimui naudota savų avių vilna, o dirbtuvėmis tapo namai. Užsakymų pradėjus daugėti, verslas plėtėsi.
Dabar Inga ir Kęstutis dalį vilnos perka bei sako, kad savos vilnos per mažai visiems užsakymams įvykdyti.

Veltinio Vėlykla Utenoje: Plėtra ir Sėkmė
Iš sodybos Paliesio kaime nuvykus į Uteną, pirmiausia užsukta į Utenos kūrybinių industrijų centrą „Taurapilis“, kur avalynės vėlyklą iš savo namų perkėlė Inga ir Kęstutis.
Svečius pasitikusi VšĮ Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova ministrą K. Navicką supažindino su visomis „Taurapilyje“ esančiomis kūrybinėmis industrijomis, kalbėjo, kad I. ir K. Šiuo metu „Taurapilyje“ likusi dalis Samušių verslo, o veltinio vėlykla perkelta į erdvesnes patalpas. Tapus vienais didžiausių vilnos vėlimo pardavėjų Baltijos šalių regione ir veltinio avalynės gamintojų pasaulinėje rinkoje, Inga ir Kęstutis yra įdarbinę apie 10 žmonių, o sezono metu jų darbuojasi ir daugiau.
„Kadangi pagamintą avalynę siunčiame į JAV, Australiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą ir kt. šalis, teko įkurti siuntų tarpininkavimo įmonę ir kartu patiems susidaryti geresnes siuntimo sąlygas“, - pasakojo Inga, pridūrusi, kad prekiaujama ETSY, AMAZON internetinėse platformose, o avalynė gaminama pagal užsakymus.
Siūlomų Ingos sukurtų modelių katalogas itin didelis - galima rinktis iš 250 pavydžių, be to, kiekvienas batų pavyzdys turi kelių tipų padus ir šiuo metu galima rinktis avalynę iš 60-ies unikalių spalvų. Veliami aulinukai, pusauliniai batai, šlepetės, per mėnesį parduodama apie 300 porų.
Įprastai vienai porai nuvelti sugaištama apie porą valandų. „Mums svarbiausia yra kokybė, todėl plečiantis verslui vėlimo dirbtuvėse darbuojasi vadybininkė, tikrinanti gaminio kokybę“, - pasakojo Inga, ministrui užsukus į dirbtuves bei susipažinus su šlapiuoju vėlimo būdu, kuriam naudojamas itin aukštos kokybės muilas, vėlimo procesą pagreitinančios bambuko lazdelės ir t.
Pasak ūkininkų ir verslininkų, vis tik net ir jų verslui, kur pagaminta produkcija realizuojama e. prekybos būdu, buvo sunku išgyventi karantino metu ir teko susidurti su nemenkais išbandymais.
Pasidžiaugęs I. ir K. Samušių sėkmės istorija, ministras K. Navickas kalbėjo, kad apsilankymo metu jis buvo nustebintas dar ir savo verslą sukūrusių žmonių pozityvumu, kurio nestigo kalbant visomis šiandienos aktualijomis.
Kitos sodybos Šiaulių apskrityje:
- Pilaitė prie Gudelių ežero