Kupiškio rajone gyvenanti tautodailininkė Ona Jėckienė stebina savo gebėjimu virbalais atkartoti įvairiausias gėles. Jos megztas gėlynas kuriam laikui buvo įkurdintas Kupiškio tautodailininkų būstinėje „Židinys“.
Nuo Žirginėlių Iki Tobulų Gėlių
Su tautodailininke susitinkame jos namuose viename iš Kupiškio daugiabučių. Moteris kvatoja: žirginiai gi megzti! „Nuo žirginėlių gėles megzti ir pradėjau. Vyras parnešė iš miško šakelių su ką tik išsprogusiais žirginiais.
Įgūdžių megzti ji jau turėjo, nes anksčiau sau ir sutuoktiniui mezgė drabužius, nėrė servetėles. Dabar mezga vien gėles.
Norėdama išgauti panašumą, megzdama ji prieš save būtinai turi turėti gyvą pavyzdį. Kartą panoro numegzti flioksus, o tokių gėlių namie neturėjo. Žinojo, kad kaimynė augina, bet gėdijosi eiti prašyti paskolinti.
Prisiminimai apie Sodybą
Sutuoktiniai pasakoja, jog jiedu ilgus metus gyveno Svėdasuose, paties J.Jėckaus pastatytame, įrengtame ir išpuoselėtame name. Vyras traukia iš sekcijos medinį drožinį, prieš daug metų jiems įteiktą kaip laimėjusiems gražiausios sodybos konkursą.
Tas drožinys dabar yra vienintelis likęs prisiminimas apie buvusius namus. Išpuoselėtus namus Jėckai pardavė prieš 7 metus. Anot jos, dabar jų visa gamta - tik pro langą.
O.Jėckienė dar kuria karpiniais puoštus atvirukus. Juos atvertus, iš vidaus iššoka vis kitoks išsilankstantis vaizdelis.
Buksmedžiai: Grožis ir Iššūkiai
Buksmedžiai yra vieni iš mano mylimiausių krūmų - visžaliai, nebijo pavėsio, sausros, atsparūs šalčiui, gerai sutankėja ir palyginti lėtai auga, tad nereikia dažnai karpyti. Jie nebijo žirklių, juos lengva formuoti ir, esant polėkiui, papuošti kiemą įspūdingomis geometrinėmis figūromis.
Buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis) - nedidelis invazinis naktinis drugelis arba kandis, kurio vikšrai minta buksmedžio lapais ir ūgliais. Krūmą stipriai papurčius, vikšrai (ypač didesni) iškrenta ir juos galima surinkti.
Pvz., labai šilti orai šį balandį jiems leido išsiristi ir sudėti kiaušinėlius labai anksti. Per sezoną išsirita bent 2-3 šių vikšrų kartos.
Pirmą kartą buksmedinio ugniuko drugelį pamačiau prieš trejus metus. Pastebėjau, kad kenkėjai labiau puola stambialapius buksmedžius - gal skanesni. Krūmus tikrinti reikėtų nuo birželio iki rugsėjo, bet jeigu pavasaris labai šiltas, tai ir anksčiau.
Nors mano buksmedžiai šiemet gražūs ir sveiki (tfu tfu tfu..), o drugelių dar nėra, aš profilaktiškai juos purkšiu jau kitą savaitę, o dar po poros dienų apkirpsiu.
Ką tik buksmedį užpuolę kenkėjai nugraužia tik lapus, bet antroji ar trečioji jų karta pažeidžia ir žievę. Be žievės buksmedžio ūgliai pradeda džiūti, ir augalas pamažu numiršta.
Tad jeigu šakutės jau sausos, jas vertėtų iškirpti, o patį augalą gerai patręšti, kad imtų auginti naujus ūglius ir užpildytų išplikusias vietas. Jeigu visas augalas nuėstas ir pradėjęs džiūti, vertėtų jį nukirpti iki žemės (arba mesti lauk).
Smarkiai pažeistas, bet neišdžiūvęs augalas atsistato per metus. Kenkėjo lervos dažnai žiemoja po tuo pačiu augalu.
Pirtis - Atgaiva Kūnui ir Sielai
Lietuviškos pirties tradicijos pasižymi gausiu augalų panaudojimu sveikatos stiprinimui. Išvarginti įtempto gyvenimo tempo, žmonės pradėjo ieškoti vietos, kur galima pailsėti ir atgauti jėgas.
Moterys iš naujo atranda pirtį kaip alternatyvą prabangiems SPA salonams, kuriuose naudojami sintetiniai odos priežiūros gaminiai.
Vantos pirtyje reikalingos ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą. Suprantama, kad, pabudus gamtai, mes lengvai pasiruošiame šviežių vantų. O ką daryti, kai medžiai - jau be lapų? Belieka naudoti pasiruoštas džiovintas vantas.
Tokias vantas pradedame ruošti nuo Rasų, ir atsargas kaupiame iki Žolinės. Išimtis taikoma tik ąžuolo vantoms, kurios šviežios ruošiamos dar ir visą rugsėjo mėnesį.
Pirtyje naudojamas natūralias augalų vantas galima suskirstyti į kelias kategorijas pagal skirtingus kriterijus.
Sodyboje „Medžiotojų sostinė" galimi šie pirčių tipai:
- Rusiška pirtis - senovėje atsiradusi baltų genčių gyvenamame regione ir pasižyminti itin aukštos drėgmės karštu oru, kuris išgaunamas pilant vandenį ant įkaitintų akmenų.
- Garinėje pirtyje oras turi būti prisotintas žolyno aromato gaivos. Temperatūra 50-70°C, drėgmė 50-70%.
- Pati tikriausia suomiška sauna yra ir su garu, ir su vanta. Drėgmė 5-20%
Pirtyje įrengtos sūkurinės (jacuzzi) vonios srovės aktyviai išmasažuos raumenis, o švelnūs vandens purslai padės atsipalaiduoti ir nusiraminti, atgauti jėgas po fizinio nuovargio.
Po pirties procedūrų kviečiame pasiplaukioti 8x6 m. baseine.
Vandens procedūros - gerina medžiagų apykaitą ir bendrą savijautą.
| Pirties tipas | Temperatūra | Drėgmė |
|---|---|---|
| Rusiška pirtis | Aukšta | Itin aukšta |
| Garinė pirtis | 50-70°C | 50-70% |
| Suomiška sauna | 90-100°C | 5-20% |