Atostogos kaime Lietuvoje kasmet pritraukia vis daugiau poilsiautojų. Keliauti ir atostogauti Lietuvoje tampa madinga, miestai, miesteliai ir kaimai vilioja turistus į svečius, stengiasi pasiūlyti kuo daugiau paslaugų ir pramogų savo klientams.
Šiandien atostogos kaime - jau nebe tik poilsis prie ežero. Atostogų metu poilsiautojai nori ir papramogauti, pasimėgauti vietiniu maistu, pažinti kraštą ar išmokti kažką naujo. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo keliautojų noras „pagyventi kaip vietinis“, pažinti krašto žmones ir kultūrą iš labai arti, betarpiškai, pabūti autentiškoje aplinkoje, pamėginti atlikti kasdienius kaimo darbus ir išbandyti naujus skonius. Pažinti tokius dalykus, kurių standartizuoti viešbučiai ar maitinimo įstaigos suteikti negali.
Miškiniškės kaimo žavesys
Miškiniškės kaimas, įsikūręs Rytų Aukštaitijoje, Minčios girioje, žinomas nuo XVIII amžiaus. Ši vieta išsiskiria savita miško žmonių gyvensena, tradicine aukštaitiška architektūra ir darnia vienove su gamta.
Kaimo turizmo sodybos turi ką pasiūlyti tiek ramaus, tiek aktyvaus poilsio mėgėjams. Jei dar nenusprendėte kur atostogausite, apsilankykite mūsų svetainėje ir susikurkite savo svajonių atostogas, kuriose jus pradžiugins etnografinė kaimo turizmo sodyba, arba sodyba su pirtimi, o gal sodyba su baidarėmis, plaustais ar netgi jachtomis, namelis dviem ar sodyba poilsiui su šeima, nuošali sodyba miške, ar kaimo turizmo pramogų kompleksas su pilnu aptarnavimu, ir, be abejo, lietuvių pats mėgstamiausias poilsis prie ežero nameliuose.
Sodyba Miškiniškėje siūlo apgyvendinimą, kuris pritaikytas įvairiems poreikiams. Galima rinktis namelius, skirtus gyventi šešiems arba dviem svečiams, arba didesnius, talpinančius septynis arba tris svečius. Čia dera šimtmečių tradicijos ir komfortas.
Kaimas - Lietuvos šaknys
Apskritai lietuvių civilizacijos pagrindas yra kaimo kultūra. Suprantu, gal šiandieniniam jaunimui keistai nuskambės mintis, kiek daug reiškė lietuviui turėti savo žemės, nesvarbu kiek, bet turėti. Ta sąvoka turbūt sunkiai suprantama ir miestiečiui, gyvenančiam daugiabutyje, tačiau vis dėlto pandemija parodė, kad žmogus yra veikiamas ir iš pasąmonės išplaukiančių intencijų, - iš miesto jis bėgo į sodybą, sodo namelį - bėgo prie šaknų, ten, kur jautėsi saugesnis ir kur jam buvo ramiau.
Pasižiūrėkit, kai lietuvių kalbą reikėjo gelbėti, kai buvom rusinami, kas gelbėjo? Kaimas. Kai reikėjo ginti Vasario 16- osios Lietuvą, kas ėjo? Kaimas. O dabar? Mūsų šaknys tikrai nėra daugiabutyje.
Anot signatarės Birutės Valionytės: Miškininkystės terminologija kalbant, būtinas sanitarinis kirtimas. Mes esam maža tauta, na, ne maža, sakyčiau, didi, bet neskaitlinga tauta. Tam mums reikia turėti atspirtį savyje. Mes turime tą atspirtį ugdyti, mūsų vektorius turi būti nukreiptas šia vienintele kryptimi.
Ji taip pat pabrėžia: Akivaizdžiai teigiamas dalykas yra tai, kad karas privertė susivokti, jog valstybei būtinas nugarkaulis. Kad bėgtum iš savo namų rankas iškėlęs, to Lietuvos istorijoje dar nebuvo, nepaisant kalbų, kad „1940 metais nebuvo iššautas nė vienas šūvis". Kas išėjo į mišką pas partizanus? Kaimas. Ne miestas. Kai reikėjo ginti Vasario 16- osios Lietuvą, kas ėjo? Kaimas. O dabar? Mūsų šaknys tikrai nėra daugiabutyje. Išeiviai iš kaimo, susibėgę į Aukščiausiąją Tarybą.
Šiame kontekste verta susimąstyti, ar mūsų kaimas šiandien stiprinamas. Deja, panašu, jog priešingai. Suprantu, gal šiandieniniam jaunimui keistai nuskambės mintis, kiek daug reiškė lietuviui turėti savo žemės, nesvarbu kiek, bet turėti. Vadinasi, mums visiems Europos Sąjungoje reikia rasti bendrabūvį, kuris tenkintų abi puses.
Miškas ir lietuvis
Kalbant apie mišką, reikėtų suvokti, kad jis yra didžiausias valstybės turtas ir ekonomine, ir ekologine, ir sveikatinimo, pagaliau mūsų tautos išlikimo prasme. Visais laikais miškas lietuvį rengė, šildė, teikė jam pragyvenimo šaltinį ir namus. Lietuvis be miško - ne lietuvis, jo santykis su mišku mūsų tradicijoje yra be galo atsakingas ir be galo jautrus.
Akivaizdžiai teigiamas dalykas yra tai, kad karas privertė susivokti, jog valstybei būtinas nugarkaulis. Jis priminė mums, kaip reikia saugoti savo kalbą, istoriją, tradicijas, saugoti savo valstybę.
Kaimo turizmas žiemą - ką veikti sodyboje "Dzūkijos uoga". Žiemos pramogos Druskininkuose ir aplink
Lapės Miškiniškės apylinkėse: iššūkiai ir dilemos
Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai lapės priartėja prie gyvenamųjų vietų. Kaulydamos maisto Kuršių Nerijoje lapės jau kone leidžiasi paglostomos. Tačiau, nors tai gali atrodyti kaip nekaltas malonumas, gamtininkai įspėja, kad maitindami lapes tautiečiai joms kenkia, o ir patys gali užsikrėsti parazitais.
Neringoje, aikštelėje šalia Negyvųjų kopų, šmirinėja lapė. TV3 Žinios nufilmavo, kaip rudauodegė apuosto maitinti lapes draudžiantį ženklą ir tarsi pasipiktinusi tokia neteisybe, bando ženklą dantimis nuplėšti.
Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrusių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus.
Netoli Marijampolės esantį kaimą siaubia… lapės. Jos taip suįžūlėjo, kad vidury dienos ateina į kiemą, pasičiumpa riebiausią žąsį ar kitą paukštį ir išsineša puotauti. Žmonės sako, kad tuoj nebeapsimokės paukščių auginti. Vienai ūkininkei per pora mėnesių lapės išsinešė 30 Kalėdoms skirtų nupenėtų žąsų. O pamatyti kaime lapę esą netrukus bus tas pats kas katiną. Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius.
Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka.
Lapių gelbėjimo iniciatyvos
Būrelis žmonių iš Klaipėdos, Kauno, Šilutės ir kitų Lietuvos kampelių susivienijo gelbėti sužeistą lapiuką. Mažylį prieš kelias savaites partrenkė automobilis, tad gyvūnui prireikė sudėtingos operacijos. Kol lapiuko žaizdos gijo, jį savo namuose globojo kaunietė mergina, o dabar veterinarijos gydytojai iš Klaipėdos turi įvertinti, ar operacija pavyko. Išvados nulems gyvūno likimą.
Lapės socialiniuose tinkluose
Socialinius tinklus užvaldo lapės. Jos turi savo paskyras, renka būrius gerbėjų, dažnas jau svajoja apie lapės auginimą namie. Lapių gerbėjams - išskirtinė vieta, kur šie gyvūnai mielai leidžiasi paimami į rankas. Lapių auginimas namuose nėra lengvas. Jos nėra įprasti naminiai gyvūnėliai, sutvertos gyventi savarankiškai. Visgi yra vieta, kur galite lapę pamaitinti ir paglostyti.
Lapių sąveikos su žmonėmis aspektai
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Maitinimas | Žmonės maitina lapes, tačiau tai kenkia gyvūnams ir gali sukelti parazitų plitimą. |
| Gelbėjimas | Žmonės gelbėja sužeistas lapes ir jomis rūpinasi. |
| Žemės ūkis | Lapės kartais puola naminius paukščius ir daro žalą ūkiams. |
| Socialiniai tinklai | Lapės tampa populiarios socialiniuose tinkluose, tačiau svarbu suprasti, kad jos nėra tinkami naminiai gyvūnai. |
tags: #sodyba #miskininkes #atostogoskaime