Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos pasipriešinimas sovietų agresijai 1944-1946 m., siekiant nušviesti probleminius dalykus. Tai sąmoninga analizė, sąlygota esamos šaltinių bazės bei mokslinių tyrinėjimų lygio.
Lietuvos partizanai 1946 m.
Bendroji Charakteristika
Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. yra visuma, kurią sudaro ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros) etapai. Ši periodizacija yra pirmasis partizaninių kovų etapas. Laisvės kovos 1944-1946 m. nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo, siekiant atskleisti naujus politinius-karinius pokyčius, prasidėjusius 1944 m.
Šaltiniai ir Istoriografija
- Archyviniai šaltiniai: Lietuvos ypatingasis archyvas, operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos, baudžiamosios bylos, kitų archyvų medžiaga.
- Neoficialūs šaltiniai: Laisvės leidiniai, rezistencinė ir išeivijos istoriografija, atsiminimai bei KGB užsakyti straipsniai.
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Iš prieinamos medžiagos galima paminėti J. Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slaptus fondus. Šaltinių grupės leidžia susipažinti su veikla, kova, tikslais ir siekiais, kovos pobūdžiu ir jos galios šaltiniais. Taip pat svarbūs atsiminimai ir užrašai, nuotraukos, leidžiantys įvertinti pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus.
Dokumentų gausu, bet tai tėra nedidelė dalis egzistavusių tikrovėje. Dalis dokumentų pateko priešui į rankas arba dingo be žinios. Dokumentai, kurie nebuvo skirti sunaikinti, buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m., slepiami tūtuose, stikliniuose buteliuose ir užkasti į žemę pas patikimus žmones. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių rajone. Nuo 1989-1990 m. pradėta ieškoti medžiagos apie 1944-1946 m. įvykius.
Šaltinių Patikimumas
Reikia atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės nuomonės. Būtina vengti tiek "falsifikatofobijos", tiek primityvizmo. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą, pasitaiko iš 1945-1946 m.
Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika, centralizuojant medžiagą apie antiokupacinę veiklą. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. Vėlesnio laikotarpio medžiagoje (nuo 1944 m.) privalančiais kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją.
Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmones. Iki pat 1945 m. pabaigos-1946 m. Dainavos), Žemaičių apygardoms, katalikų dvasininkijai. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. specifinis rus. eksploatuojamą, taip pat verslovę). - nuo tikrovės iki gandų.
Lietuvos nepriklausomybės kovos #1 dalis | Lithuanian war of independence #1 Part | Eng subtitles
Pasipriešinimo Etapai
PRADŽIOS ETAPAS: 1944 m. Vasara - 1945 m.
- 1944 m. Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis.
- Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis.
- Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis.
- Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės.
- Priešo pajėgos ir dislokacija.
- Antipartizaninė taktika.
- 1944-1945 m. Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija.
- Sausio-vasario operacijos.
- Partizanų veiksmai žiemojimo periodu.
- Okupantų pavasarinis puolimas.
- Pavasario kovos taktika.
PRADŽIOS ETAPAS: 1945 m. Vasara - 1946 m.
- Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės.
- Okupantų karinis puolimas.
- Partizanų veiksmai 1945 m.
- Kulminacinio periodo veiksmai.
- 1945-1946 m. Okupantai: pabaigos pradžia.
- "Priešrinkiminė kova".
- "Rinkimų" akcijos žlugimas.
- Okupantų taktikos pokyčiai.
Partizanų Organizacijos ir Veikla
LLA (Lietuvos Laisvės Armija)
- Šiaurės LLA - Panevėžio apygarda.
- LLA apylinkė - DKR Vanagai.
- Kovos rinktinės struktūriniai pokyčiai.
- Šiaurinė LLA Vilniaus apygardos dalis.
- LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legiono pradžia.
- LLA Vyr.vadovybės žūtis.
- LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn.
Pietų Lietuva
- Pietų Lietuvos - Dzūkijos partizanai.
- Pietų Lietuvos - Suvalkijos partizanai.
- (Dzūkų) rinktinės susiformavimas.
- Dzūkų grupė.
Apygardos ir Rinktinės
- 3-ioji Šiaurės LLA apygarda - LLA Panevėžio apygarda.
- 3 LLA Vytauto apygarda.
- LLA Didžiosios Kovos apygarda.
- LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas.
- LLA Žemaičių Legiono rinktinės.
- Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė.
- Tauro apygarda.
- Tauro apygardos rinktinės.
Lietuvos partizanų priesaika.
Okupantų Veiksmai ir Slopinimo Priemonės
Okupantų veiksmai buvo nukreipti į Pasipriešinimo demoralizaciją ir dezorganizaciją. Slopinimo priemonės apėmė gyventojų persekiojimą, prievartinę mobilizaciją į okupacines karines pajėgas ir antipartizaninę taktiką. Tarptautinės padėties įtaka taip pat turėjo reikšmės.
Ypatingą dėmesį okupantai skyrė "priešrinkiminei kovai" ir "rinkimų" akcijų žlugdymui. Taip pat buvo vykdomi taktikos pokyčiai, siekiant efektyviau slopinti Pasipriešinimą.
Archyvinės Bylos ir Dokumentacija
Lietuvos ypatingasis archyvas yra svarbus šaltinis, kuriame saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Archyve saugomos literinės, literinės stebėjimo ir kt. bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą.
Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. informatorių pavardes. Dėl to šios bylos yra defektuotos. Archyvinės bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t. 1996-1997 m. leido Lietuvos genocido tyrimo centras.
Klastotės ir Dezinformacija
Istorijos klastotojų grupės 1958-1963 m. vykdė veiklą Lietuvos teritorijoje karo ir pokario metais. Tai buvo daroma baudžiamųjų bylų ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste. Dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai, kad asmuo išsižadėtų savo kovos, idealo, net artimųjų.