Kostas Smoriginas
Gyvenimas kūryboje
"Ne šiuo metu, toks esu visą gyvenimą" - taip K. Smoriginas atsako į klausimą, ar šiuo metu yra labai užsiėmęs. Daug metų taip gyvenęs ir gyvenantis, aktorius teigia, kad jam ilsėtis neišeina ir po ligos nieko nepakeitė. Galbūt sveikata jau nebe ta, tačiau jis pats liko toks pats. Šiandien jis mano, kad kiek žmogui skirta, tiek jis ir nugyvens, o svarbiausia tai daryti prasmingai.Šiuo metu K. Smoriginas daugiausia dirba teatre ir kine, tačiau negali atmesti ir kitų veiklų. Jam svarbu būti scenoje, kuri ir sieja visus jo darbus. Daugiau nei trisdešimt metų tą darantis, jis mato, kad yra reikalingas. Nesvarbu, ką darantis - vaidinantis ar dainuojantis, - jis mano, kad tai moka ir gali. K. Smoriginas vengia iniciatyvos ten, kur nėra profesionalas, teigdamas, kad nėra nieko baisiau nei iniciatyvus kvailys.
Aktorius pastebi, kad į jo pasirodymus ateina labai skirtinga publika - nuo rimtesnių tekstų ir muzikos mėgėjų iki jaunų ir vyresnių žmonių. Jis jiems siūlo savo kūrybą ir atsakomybės jausmą. K. Smoriginui svarbiausia būti atsakingam už tai, ką daro, nes kūryba kiekiais neįvardijama ir negalima kurti dainų pagal šabloną. Geriau nedaryti nieko, nei daryti ne iki galo tobulai. Kita vertus, darbas teatre reikalauja laiko ir pastangų, tad ir tai sumažina galimybę kurti tekstus. Gal senatvėje tam liks laiko...
Teatras - namai ir kūrybinė erdvė
Jaunimo teatras K. Smoriginui - jo namai, ten prabėgo jaunystė, ten yra jo širdis. Jo su niekuo negalima sulyginti. O štai „Domino“ teatre jis yra laisvai samdomas režisierius. Tai kiek kita veikla ir ji jam įdomi, tačiau darbas Jaunimo teatre nuo to nenukenčia.
Nors „Domino“ teatre turi galimybę režisuoti, Jaunimo teatre jis taip pat režisavo kelis kūrinius. Tame teatre ir atsirado drąsos kurti spektaklius. Tiesa, puikiai supranta, kad tai - tik bandymai. Jis yra aktorius, o tai visai kas kita. „Domino“ teatre jis tik užpildė komedijos poreikį, darydamas ir darantis tai su potekste - taip, kaip supranta. Toliau paliekama laisvė žiūrovams suvokti tiek, kiek jie nori, kiek reikia jiems. Manau, tai taip pat yra menas.
K. Smorigino žiūrovas - žmogus, kuris myli konkretų teatrą arba patį aktorių, kuriam patinka jo kūryba. Jis neskirsto publikos į vilnietišką, miesčionišką, kaimietišką, geresnę ar prastesnę. Jam nesvarbu, koks žmogus ateina, kaip jis apsirengęs. Savo atėjimu jis jam išreiškia pagarbą, todėl scenos profesionalas privalo ne pataikauti, o atiduoti viską, ką turi geriausia. Ir jau nuo tavo energijos ir meilės tam, ką darai, priklauso, kiek grąžos tau duos žiūrovai. Jų niekada neapgausi. Jie visi skirtingi, tačiau visi mano. Ir jeigu jiems kas nors nepatiks, rėš tiesiai.
Publika iš K. Smorigino gali tikėtis atsidavimo. Jis viską daro iš širdies, kartais pernelyg atvirai, pernelyg nuoširdžiai. Tačiau niekada nesitikėkite, kad ims pataikauti.
Maloniausias įvertinimas aktoriui - kai priėjęs žmogus sako, kad daug metų gyvena kur nors toli užsienyje, tačiau iki šiol automobilyje vežiojasi jo įrašų juostą. Svarbiausia - artimieji.
Šeima - stiprybės šaltinis
Su žmona Dalia K. Smoriginą sieja ne tik ilgi santuokos metai, bet ir kūryba. Tai jaunystėje bandai vienas kitą perauklėti, o vėliau priimi žmogų tokį, koks jis yra. Žinoma, kartais negali jam duoti visko, ką nori geriausio - ir laiko taip pat, - bet stengiesi. Laimei, vienas kitą puikiai supranta, palaiko. O dėl stiprybės? Tiesa, kai susirgo ji buvo labai stipri, gera žmona. Neapleido jo, rūpinosi. Aktorius mano, kad nėra nieko geriau už gerą, tvirtą šeimą.
Dalia pirma išgirsta jo dainas. Jei pasako, kad daina graži, vadinasi, ji turės išliekamąją vertę. Jam tai geriausias įvertinimas. Žmona vaidina jo spektakliuose. Nors mano, kad jai nėra lengva, nes labai ją myli, tad yra reiklus. Kartais kitiems gali nepasakyti nieko - būna ganėtinai diplomatiškas, o štai Dalia sulaukia priekabių, kritikos. Juk žmonai pasakyti lengviau. Nesu pats maloniausias. Jo temperamentas labai karštas. Kartais nesusivaldo. Tai jo yda. Vieni geria, kiti meluoja, treti vagia... Kiekvienam savo. O štai jis yra sunkaus būdo.
Sūnus Kostas gyvena Londone. Stengiasi matytis kuo dažniau, tačiau ne visada tai paprasta. Jis Londone baigė mokslus Kovengardene, yra operos dainininkas. Dainuoja vienoje scenoje su labai žymiais aktoriais, siekia karjeros. Jam tai labai malonu. Didžiuojasi juo.
Tėvai leido jį į muzikos mokyklą, parėmė studijas. Tačiau daugiau niekas nuo jų nepriklausė. Viską Kostas padarė pats. Dabar jis yra subrendusi asmenybė, žinanti, ko nori iš gyvenimo.
Dažnai nuoširdžiai pasišneka. Tačiau jis neanalizuoja jo kūrybos, nemoko dainuoti ar gyventi. Jei paklausia patarimo, pataria, tačiau nuomonės neperša. Jam daug maloniau su sūnumi nuvykti į žvejybą. Galime šnekėtis apie nieką arba visai nesišnekėti, tačiau jaustis puikiai.
Su amžiumi pagundos gundo vis mažiau. O kodėl pavyko jaunystėje? Jį saugojo angelas sargas - jo žmona Dalia.
Turi tikrų draugų, tačiau metams bėgant jų tik mažėja. Yra kokie keturi. Žinoma, bičiulių, pažįstamų turi labai daug, tačiau artimų draugų - vienetai. Tai jaunystėje reikėjo triukšmingų kompanijų, o dabar pakanka vos kelių draugų ir šeimos, kad jaustumeisi patogiai. Jie iš tavęs nieko nereikalauja, tavęs nenervina. Su jais - patikrintais metų ir nelaimių žmonėmis - jautiesi gerai. Tai kam daugiau?
Sodybos ramybė
Šią vasarą leis sau pasiilsėti sodyboje. Jau viską suplanavo. Žvejos. Ar gali būti kas nors malonesnio, nei susilieti su gamta? Tylu, o tu girdi, kaip neršia karpiai. Toks šiugždenimas - lyg ežeras būtų gyvas. Matai kiekvieną smilgą, kiekvieną dėlę. Ilsiesi. Mintyse kartoji vaidmenų tekstus. Pasiilsi, o iš detalių gimsta daina. Jo sugrįžtančio iš žvejybos laukia Dalia. Vienkiemyje vaikšto basas. Ten taip švaru, gražu, laukia skanūs pietūs...
Pinigai jam svarbūs tiek, kad galėtų gyventi. Niekada jų nesureikšmino, tačiau meluotų, jei sakytų, kad gyvena blogai. Turi butą, sodybą, automobilį... Padėjo sūnui baigti mokslus. Tačiau prabangos niekada nesigainiojo. Jei man reikia kompiuterio, pasitaupo pinigų ir nusiperku. Jei pinigų reikia atostogoms, išleisiu žmoną pakeliauti, o pats pasiilsėsiu sodyboje. Jei labai norėsiu, galėsiu vykti ir pats. Tik tiek.
K. Smoriginą taip pat užklupo mokesčių inspekcijos rūstybė. Staiga nustatė, kad, kaip ir kiti muzikos atlikėjai, kelerius metus nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio. Nieko kvailesnio nesu girdėjęs. Ilgus metus moki tūkstantinius mokesčius ir staiga sužinai, kad esi skolingas. Ko dar turime tikėtis šioje valstybėje?
Trisdešimt metų keliavo po pasaulį, daug pamatė. Žino, kad niekur neprigytų - esu savo šalies patriotas. Tačiau tai jam netrukdo matyti šiandieninių ydų: labai ilgai juokėsi, kai išgirdo radijo eteryje frazę: „Prie rusų buvo labai blogai, bet prie lietuvių dar blogiau.“ Juokinga, ironiška, skaudu... Štai iki ko privedė mūsų valdžia. O kas bus toliau?
Nebijo taip drąsiai kalbėti, nes sako tik tai, ką mato ir dėl ko jam skaudu. Buvau tildomas, net kankorėžiai krito. Išsigandau. Tačiau pabijojęs pasakiau sau, kad kol būsiu gyvas, tol kalbėsiu tai, ką galvoju.
Svarbiausi gyvenimo faktai:
- Jau tris dešimtmečius Kostas Smoriginas (gimė 1953 m. balandžio 22 dieną) yra vienas populiariausių Lietuvos teatro ir kino aktorių.
- Baigęs Lietuvos konservatoriją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją) su garsiuoju režisierės Dalios Tamulevičiūtės „dešimtuku“, daugelį metų dirbo Jaunimo teatre Vilniuje.
- Kone legenda tapęs jo vaidmuo E. Nekrošiaus spektaklyje „Kvadratas“ žavėjo kelias teatro gerbėjų kartas.
- K. Smoriginą labai mėgo ir geriausias Lietuvos kino scenaristas bei režisierius Vytautas Žalakevičius.
- Jo filmas „Žvėris išeinantis iš jūros“, kuriame vaidino ir K. Smoriginas, kino festivalyje Italijoje pelnė Didįjį prizą.
- K. Smoriginas - universalus menininkas.
- Jis dalyvavo abiejuose pirmojo lietuviško miuziklo „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymuose, kelerius metus vadovavo Jaunimo teatrui, kuriame sukūrė spektaklius „Normanų pergalės“ ir „Gyvenimas drauge“.
- Dar studijuodamas K. Smoriginas pradėjo kurti dainas pagal Lietuvių poetų žodžius ir tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro kūrėjų.
- 1997 metais jis kartu su kolegomis aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė nepaprastai išpopuliarėjusį „Aktorių trio“ ir kelerius metus koncertavo visoje Lietuvoje, išleido kelis albumus.
- Vėliau, nuo 2000 metų, K. Smoriginas ėmė rengti solinius koncertus, išleido dvi kompaktines plokšteles.
- Už aktorinę kūrybą K.Smoriginas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.
- 2000 metais jo sukurtas Makbeto vaidmuo to paties pavadinimo spektaklyje (rež. E.Nekrošius) buvo apdovanotas „Kristoforu“ - prestižiškiausiu teatralams skiriamu apdovanojimu Lietuvoje.
- O 2004 metais K. Smoriginui buvo skirta Lietuvos nacionalinė kultūros premija.
Kostas Smoriginas su orkestru | KALĖDOS
tags: #sodyba #pagilutes #kaime #kostas #smoriginas