Tėviškės šauksmas, pasirodo, gali būti viena iš stipriausių jėgų, galinčių jau nusistovėjusį gyvenimą pasukti visiškai kita vaga. Marijampolietis Vitas Bagdonas į tėviškę sugrįžo nuėjęs jau didelę gyvenimo atkarpą.
Gimęs Arklio metais (1966), pagal specialybę - zootechnikas, 27 metus dirbęs policininku Marijampolėje ir Vilkaviškyje, žmogus pagaliau jaučiasi radęs visišką pilnatvę. Nors čia, mieste, šaknys įleistos giliai (šeima, namai, buvę darbai…), o štai širdis jau ten, tėviškėje.
Toje vietoje, kur dabar puikuojasi išpuoselėta agroturizmo sodyba „Pas Vitą“, paties Vito vaikystės laikais buvęs kolūkis „Suvalkietis“, vėliau prijungtas prie Liubavo. Buvo šioje vietoje fermos (veršidė, arklidės), kurių vedėjas buvo Vito tėtis, trys kluonai - visi pastatai tarybinių laikų palikimas. Bagdonų šeimoje augo šeši vaikai, šeima gyveno pas senelius.
Vito tėtis susigrąžino žemę (apie vienuolika hektarų) tėviškėje ir griebėsi ūkininkauti maždaug 1990 m. Pagrindinė darbo jėga ūkyje - Bagdonų vaikai, ypač Vitas. Iš tuometinės Makauskų ŽŪB tėtis, užstatęs žemę ir pasiėmęs paskolą, nupirko fermas - tas pačias, kurioms kolūkių laikais pats ir vadovavo. Šalia tų susigrąžintų vienuolikos hektarų nusipirko vėliau dar 35 ha žemės. Jau 7 metai, kai tėtis miręs, o ūkis Vito dėka tebėra gyvas.
Tiesa, jis dabar jau visiškai neprimena buvusios aplinkos, kurią Bagdonai rado vos nusipirkę fermas. Iš pradžių tose fermose laikė karves, kitus galvijus, net žirgelį - pramogai, o vėliau kilo mintis turėti vietą, kurioje galėtų susirinkti visa didelė Bagdonų šeima. Taip pamažu vienas iš fermų pastatų buvo rekonstruotas į šiuolaikinę pobūvių salę, vėliau - dar vienas.
„Viskas lipdėsi pamažu, po truputį“, - sako V. Bagdonas. Pamažu kito ir aplinka, kuri dabar akį džiugina ir šeimininko sodintais dekoratyviniais augalais, kruopščiai prižiūrima veja, tvenkiniu su ilgesingais lieptais jame, o kur dar neaprėpiamos kalvotos platybės, žadinačios ir vaizduotę, ir jausmus - žodžiu, viskas čia dvelkia laisve alsuojančia ramybe bei pilnatve.
Ūkio puošmena ir didžioji Vito meilė - šeši fryzų veislės žirgai. Arkliai, beje, Bagdonų ūkyje jokia naujiena - auginę juos ir anksčiau, tačiau gražuoliai fryzai - visai kas kita: jie ir šeimininkui širdies atgaiva, ir lankytojams susižavėjimo objektas. Fryzai ne tik gražūs, eiklūs, bet ir ramaus charakterio, tad puikiai tinka ir pajodinėti, ir pasivėžinti karietoje.
Fryzai, ant kurių jodavo antikiniai karvedžiai, buvo beveik išnykusi žirgų veislė Europoje - kažkada vos septyni tokios veislės žirgai čia buvo tepriskaičiuoti. Kai Bagdonai atsiėmė žemę ir rengėsi ūkininkauti, susidūrė su problema: žemė yra, o štai pastatų galvijams - ne, tad pasukę galvas nusipirko minėtu būdu buvusias kolūkio fermas.
Apie 15 metų V. Bagdonas priklauso Lazdijų žirgininkų klubui, kurio nariai bendrauja, kartu pramogauja, dalijasi patirtimi. Tradiciniai tapo ir klubo žirgininkų žygiai, šiais metais, beje, organizuoti paties Vito. Šių metų gegužės 20-21 dienomis Akmenynų ir Liubavo seniūnijomis (Kalvarijos sav.) praūžė įspūdingas žygis su žirgais, prasidėjęs Makauskų kaime.
Žygyje dalyvavo du raiteliai, devyni kinkiniai (kinkinys - bričkelė, traukiama vieno ar kelių žirgų) iš visos Lietuvos. Marijampolėje Vitas jau gan retas svečias, nors žmona ten (dirba mieste), o vaikai, išsibarstę iš tėvų namų, kuriasi gyvenimus savarankiškai, mat daugiausia laiko praleidžia sodyboje.
Kaimo sodyba „Pas Vytą“ įkurta Dzūkijoje, Galsto ežero pakrantėje. Ežerą supa tik pietinei Lietuvai būdingos kalvotos apylinkės. Kitaip nei miškingoji Dzūkijos dalis, Lazdijų kraštas ištisai nusėtas nuožulniomis kalvelėmis.
Kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“ prie ežero - puiki vieta surengti vestuvių šventę. Čia rasite viską jaukioms šeimų bei draugų šventėms ar poilsio renginiams. Kaimo sodyba „Pas Vytą“ prie ežero - taip pat puiki vieta ramiam, rekreaciniam poilsiui.
Įrengti rastiniai namai siūlo visus patogumus, reikalingus komfortabiliam poilsiui. Plačioje sodybos ežero pakrantėje yra tinklinio aikštelė, batutas - mažiesiems poilsiautojams, supynės. Kiekvienas namas turi savo terasą, atskirą kepsninę ar pavėsinę.
Galsto ežeras kviečia pažvejoti, pasiirstyti valtimi ar vandens dviračiu, išsimaudyti ar pasinerti po kaitrios pirtelės.
Be to, Pasvalio rajono Dirvonų kaime yra Vidos Ranonienės sodyba. Mažai kas žino, kur yra Dirvonų kaimas. Daugiau nei prieš pusę amžiaus iš Kėdainių rajono į Pasvalį atsikrausčiusi dabar jau 75 metų Vida Ranonienė apsigyveno daugiabutyje.
„Jauniausias sūnus Sigitas labai domisi istorija, jam patinka praeitį menantys daiktai. Jis ir įžiebė mintį kaime nusipirkti seną sodybą. Tokios, apie kokią svajojau, surasti nebuvo lengva. Rado būtent Dirvonuose. Tada motina su sūnumi kibo į darbus. Iškirto krūmus ir išnaikino piktžolyną.
Kadangi gyvenamasis namas buvo gana mažas, tad naujieji šeimininkai kitapus miško surado parduodamą seną rąstinę trobą. „Vos baigę tvarkyti naująjį savo kiemą, užgirdome kalbas, kad paveldėtojai parduoda šalia esančią sodybą. Pasitarusi su sūnumi, ir šį žemės rėžį su visais trobesiais nusipirkau. Tad dabar iš keturių kaime esančių sodybų dvi priklauso man.
Nors V.Ranonienė nėra kilusi iš šių kraštų, tačiau yra surinkusi daug istorinių pasakojimų apie šį Pasvalio rajono kaimą. Šeimininkės žiniomis, prieškariu Dirvonų kaime buvę net 39 sodžiai. O pro sodybą tekantis Svalios upelis, dabar jau kaip užželti baigiantis griovys, kadaise buvo dauburėtas bei sraunus.
Šeimininkės sūnus jau buvo surinkęs nemažai sendaikčių, tad veikli moteris nutarė vienkiemyje įkurti etnografinį muziejų. Dabar nė vienas sodyboje esantis statinys nėra tuščias. Kiek tolėliau nuo didžiojo namo stovi prieš pusantro šimto metų suręsta rąstinė troba.
„Stengėmės sukurti kuo autentiškesnį gyvenamojo namo vidų. Kambarių sienos buvo padengtos sausu tinku, todėl teko jį visą nugrandyti. Erdvioje seklyčioje stovi audimui paruoštos staklės, o virš jų kabo tautiniai kostiumai. Čia pat pastatyta ir masyvi raižyta spinta. Joje kabo vyriškos ir moteriškos avikailio skrandos, jas dėvint nebuvo baisūs jokie žiemos speigai.
Kito kambario sienos nukabinėtos šventųjų paveikslais. Ant stalo surikiuoti įvairiausių dydžių kryželiai, šiuose kraštuose mukelėmis vadinti. Šalia jų - žvakidės, maldaknygės.
Šeimininkė demonstruoja kamaroje stovinčią garsinę signalizaciją. Kieme stovinčioje klėtyje, be daugybės namų apyvokos rakandų, puikuojasi ir kelios senovinės skrynios. Kadaise kunigui priklausiusią vieną jų V.Ranonienė parsigabeno iš Tetirvinų kaimo.
„Džiaugiuosi, kad dar spėjau įšokti į senų daiktų rinkimo traukinį. Tada dirbau ligoninės laboratorijoje, tai dažnai su ligoniais išsišnekėdavome apie mano norą išsaugoti ir ateities kartoms palikti daiktus, kuriais naudojosi mūsų senoliai. Dažnai pašnekovai prisimindavo, jog jų namų palėpėse dūla nuo neatmenamų laikų ten užkelti ir pamiršti daiktai. Jiems tai būdavo vietą užimantys rakandai, o man - tikras lobis. Sužinoję, kad kuriu muziejų, gyventojai ir patys atveždavo eksponatų.
Sodyboje daug ne tik šimtamečių medžių, bet ir akmenų. „Per karą vokiečiai susprogdino Pumpėnuose stovėjusią žydų sinagogą, o rusai iš jos plytų Žadeikiuose pastatė arklidę... Akmenis rinkau iš viso rajono, tai į sodybą parsigabenau ir tokių, ant kurių iškalti žydiški užrašai. Tada ir išsiaiškinau, kad akmenys yra iš sunaikintos sinagogos pamatų.
Prieš keletą metų sodybos šeimininkė nors trumpam sugrįžti į tėvų bei senelių gimtąjį Dirvonų kaimą sukvietė iš čia kilusius sodiečius. Tremtinės dalią išgyvenusi V.Ranonienė kasmet į sodybą sukviečia ir rajono tremtinius. „Pati parašau scenarijų pasirodymui. Suvadovauju, kad visa šeima nors trumpam taptų aktoriais. Į praėjusį tremtinių susitikimą atvažiavome arklio traukiamu vežimu. Vaidinome tremtin vežusius blogiečius. Vežiman sodinome pasipuošusius svečius.
Apibendrinant, tiek V. Bagdono sodyba "Pas Vytą", tiek V. Ranonienės sodyba Dirvonų kaime siūlo unikalų poilsį gamtoje su galimybe susipažinti su Lietuvos istorija ir kultūra.
Lietuvos regionai
Štai keletas panašumų ir skirtumų tarp šių dviejų sodybų:
| Savybė | Sodyba "Pas Vytą" | Vidos Ranonienės sodyba |
|---|---|---|
| Vieta | Dzūkija, prie Galsto ežero | Pasvalio rajonas, Dirvonų kaimas |
| Tipas | Kaimo turizmo sodyba | Etnografinis muziejus |
| Veikla | Poilsis prie ežero, vestuvių šventės, žvejyba, jodinėjimas žirgais | Ekskursijos, susipažinimas su istorija ir kultūra |
Kaimo turizmo sodybos privalumai