Šiame straipsnyje apžvelgsime du skirtingus, bet savitais bruožais pasižyminčius Lietuvos kampelius: Pelėdkojų kaimą Kelmės rajone ir Darbėnų seniūniją Kretingos rajone. Aptarsime jų geografinę padėtį, istoriją, demografinę raidą, kultūros paveldą ir lankytinas vietas.
Pelėdkojai: Kaimas Kelmės Rajone
Pelėdkojai - kaimas, įsikūręs Kelmės rajono savivaldybėje, 19 km nuo Šaukėnų, šalia Knituojos upės. Jo geografinės koordinatės yra 55°46′30″ šiaurės platumos ir 22°45′04″ rytų ilgumos.
Kelmės rajono žemėlapis
Demografinė Raida
Žemiau pateikiama Pelėdkojų kaimo demografinė raida:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1923 m. | - |
| 1959 m. | - |
| 1970 m. | - |
| 1979 m. | - |
| 1989 m. | - |
| 2011 m. | - |
Duomenys apie gyventojų skaičių įvairiais laikotarpiais rodo kaimo demografinę raidą per XX amžių.
Darbėnų Seniūnija: Kretingos Rajono Perlas
Darbėnų seniūnija yra didžiausia ir miškingiausia Kretingos rajone, užimanti 304 kv. km plotą ir turinti 5460 gyventojų. Seniūnijoje yra 11 seniūnaitijų ir 62 kaimai.
Kretingos rajono žemėlapis
Religinis ir Kultūrinis Paveldas
Darbėnų seniūnijos teritorijoje veikia 3 bažnyčios: Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko ir Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia. Taip pat čia yra 6 Kretingos rajono kultūros centro skyriai (Darbėnų, Grūšlaukės, S. Įpilties, Laukžemės, Lazdininkų, Šukės) ir 5 Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialai (Darbėnų, Grūšlaukės, S.
Bendruomenės
Seniūnijoje susikūrusios kaimo bendruomenės - Darbėnų, Grūšlaukės, Laidininkų.
Lankytinos Vietos
Darbėnų seniūnija gali pasigirti įvairiomis lankytinomis vietomis:
- Senosios Įpilties (Impiltės) piliakalniai
- Japoniškas sodas
- Baltų mitologijos parkas
- Kašučių ežeras
- Petro Perkumo paminklas
- Nepriklausomybės paminklas
- Erškėtyno (Erškėtynės) šaltinis
- Lazdininkų vėjo malūnas
Baltų mitologijos parkas
Apylinkėje gausu istorinių vietovių ir archeologijos paminklų.
Istorinės Gyvenvietės
Seniausios gyvenvietės - Lazdininkai ir Senoji Įpiltis (minima nuo 1253 m.). Lazdininkų kaime, Kalno lauke, aptikti griautiniai III-VI a. ir degintiniai VII-XII a. kapai.
Laukžemė
Prie Šventosios upės esanti Laukžemė ilgą laiką buvo svarbus prekybos centras. Šiandien buvusią gerovę mena Šv. Andrejaus bažnyčia (1850 m.), griūvantys dvaro rūmai (1902 m.) ir grūdų sandėlis (XIX a.).
Grūšlaukė
Nuo Salantų pajūrio link - Grūšlaukė, minima nuo XVI a. Kunigaikščiai Oginskiai čia 1778 m. pastatė Šv. Jono Nepomuko bažnyčią, kuri 1945 m. sudegė. Grūšlaukės kapinėse ilsisi žymus žemaičių dievdirbys Juozapas Paulauskas (1860-1945), lietuvių ir prancūzų skulptorius Antanas Mončys (1921-1993), stovi XVIII a. koplyčia, kurios interjerą puošia 1749 m. sieninė tapyba. Grūšlaukiškiai garsėja Užgavėnių tradicijomis.
Užgavėnės Grūšlaukėje
Kiti Faktai
XX a. Demografinė raida tarp 1888 m.
54°49′41″ š. pl. 23°23′24″ r. ilg. / 54.828° š. pl. 23.390° r.