Ne kiekvienas miestelis gali pasigirti, kad poetai ir rašytojai jam dedikavo savo kūrinius, arba kad turi legendomis apipintą istoriją. Tačiau Duokiškis, pirmą kartą paminėtas prieš 421 metus, yra būtent toks miestelis.
Gilioje senovėje šios žemės buvo apaugusios miškais, o prie upių ir ežerų kūrėsi gyvenvietės. Pagal legendą, vieta, kur dabar stovi Duokiškis, kadaise buvo nuošali tuštuma, kur pirmasis trobą pasistatė našlaitis Gildas su šeima.
Duokiškio Šv. Onos bažnyčia
Legendos apie Duokiškio vardą
Vieną žiemą pas Gildą pasibeldė du pasiklydę medkirčiai Antis ir Vytaras. Pavasarį jie sugrįžo ir apsigyveno šalia Gildo. Vytaras vedė Austę, o Ančio numylėtinė Distė išėjo į mišką ir nebegrįžo. Pasakojama, kad ją pamatė dvarponis Butautas ir apgyvendino rūmų palėpėje. Distė pabėgo ir grįžo pas tėvus, bet netrukus vėl išėjo ir nebegrįžo. Kryžkelėje atsirado stulpas su užrašu „Duokit jai kiškį!“, kuris vėliau sutrumpėjo iki „Duokiškis“.
Yra ir kita versija, pagal kurią Duokiškio vardas kilo iš baudžiavos laikų, kai čia gyveno žiaurus ponas, mėgęs plakti baudžiauninkus. Kartą vienas baudžiauninkas pono laukuose sumedžiojo kiškį.
Duokiškio istorija
Duokiškio dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1596 m., o 1618 m. minimas ir Duokiškio laukas, kuriame kūrėsi kaimas. 1796 m. minima Duokiškio koplyčia. XIX a. pabaigoje Duokiškis garsėjo galvijų prekymečiais, kurie vykdavo tris kartus per metus.
Koplyčia stovėjo ten, kur senieji kapai. Iš jos dingdavo Šv. Onos paveikslas ir atsirasdavo ten, kur dabar stovi bažnyčia. 1906 m. buvo pašventinta Šv. Onos bažnyčia.
Šv. Onos bažnyčia
Duokiškio Šv. Onos bažnyčia - paslaptingai atsirasdavusio Šv. Onos paveikslo vietoje. Duokiškio bažnyčia - etnokultūros ir etnoarchitektūros paveldas: pastatyta XIX a. pradžioje, ji papuošta vietos meistrų - liaudies kūrėjų sukurtais darbais.
Kultūrinis gyvenimas
Tarpukariu Duokiškyje didžiausią autoritetą turėjo mokytojas Matas Tylas, o nuo 1953 m. Čia gyveno ir iki šiol meile Duokiškiui serga aktorius, režisierius Ferdinandas Jakšys. Šį kraštą įsimylėjęs uteniškis rašytojas Saulius Šaltenis sukūrė apysaką „Duokiškis“ apie pokario gyvenimą Duokiškyje. Pagal jo kūrinį pastatyta pjesė „Duokiškio baladės“.
„Duokiškio baladės“
Duokiškį šalyje garsina tradiciniai „Duokiškio baladžių“ vakarai, kurių iniciatorius - F. Jakštys, o krikštatėviu vadinamas S. Šaltenis. „Duokiškio baladės“, rengiamos Šv. Onos atlaidų išvakarėse, - miestelio kultūrinės savasties, išskirtinumo paieškų rezultatas.
Kaimo svarbiausias kultūrinis reiškinys - garsiosios „Duokiškio baladės“ ir jų iniciatorius bei siela - kraštietis aktorius, režisierius Ferdinandas Jakšys.
Duokiškio bendruomenė
Švietimas ir pramonė
1907 m. Duokiškyje įsteigta pradžios mokykla, 1925 m. - pašto agentūra, 1933 m. įkurti malūnas bei lentpjūvė. Aštuntajame dešimtmetyje Duokiškio kolūkis ekonomiškai sustiprėjo, buvo pastatytos naujos fermos, grūdų sandėliai, mokyklos ir kontoros pastatai, mokyklos bendrabutis, naujas kultūros namų pastatas.
Dabartinė situacija
Verslininkas Rolandas Jasiūnas, Duokiškio kaimo bendruomenės pirmininkas, sako, jog besikuriančių kaimo bendruomenių veiklos idėjos buvo labai prasmingos, bet per daug metų dėl biurokratizmo ir partinių įtakų išsigimė. Anot jo, kaimo centre stovintis mūrinis dviaukštis išdaužytais langai, ant kurio paties jaunimo pasidarytas užrašas „Arena“, - gerų laikų liudininkas.
Pagrindinėje Uosinto gatvėje tuščias kas trečias namas. Kaimo šviesuliai - bibliotekininkė Danutė Vigėlienė ir Kultūros centro vadovė Giedrė Dagienė sako, jog liūdniausia, kad vis daugiau Duokiškio kaimo sodybų lieka tuščios. Vienas jų prižiūri vaikai, gyvenantys svetur, atvyksta vasaroti, kitos - apleistos ir gadina kaimo veidą.
Problemos ir perspektyvos
Didžiausia Duokiškio problema šiandien - jaunų žmonių emigracija ir menkas verslas. Nebeliko mokyklos, medicinos punkto. Daug metų žadėto asfalto nuo Kamajų iki Duokiškio vis nesulaukiame. Tačiau, anot jo, yra ir šviesių dalykų: tai tradicinės „Duokiškio baladės“, neseniai įvyko pirmasis jaunimo vakaras su didžėjumi, į jį iš kelių rajonų susirinko aštuoniasdešimt aktyvaus jaunimo.
G. Dagienės ir D. Vigėlienės teigimu, skaudžiausi kaimo sopuliai - žvyrkelis, darbo vietų stoka, didelė jaunų žmonių emigracija, prastas ryšys.
Susisiekimas
Iš Duokiškio į Kamajus kasdien išvažiuoja apie 30 vaikų: vieni - į gimnaziją, kiti - į darželį. Tuo pačiu autobusu duokiškėnai pasiekia Rokiškį, o ketvirtadieniais yra vienas maršrutas kaimiečiams nuvykti į rajono centrą.
K. K. Markelio tautosakos rinkinys
K. Markelio tautosakos rinkinį sudaro 586 mašinraščio puslapiai. Tautosaką jis užrašė iš 26 kaimo gyventojų: 11 iš jų buvo beraščiai, 6 raštingi, o likusieji mokėjo tik skaityti. Vyriausias iš jų dar prisiminė baudžiavą. Rinkinyje - dainos (134 vnt.), šundainės (30), gyvenimiški pasakojimai (21), padavimai apie Vaineikių kaimo ežerus, kalnelius ir kt. (31), pasakos (35), pasakojimai apie vaiduoklius, velnius, laumes, raganas, aitvarus ir kt. (405), vaikų prasimanymai (48), patarlės, priežodžiai, palyginimai, mįslės (607), gamtos stebėjimai, oro spėjimai (46).
K. Markelis savo triūsą apibūdino taip: „Esu patenkintas tuo, ką padariau.
| Rinkinys | Kiekis |
|---|---|
| Dainos | 134 |
| Šundainės | 30 |
| Gyvenimiški pasakojimai | 21 |
| Padavimai apie Vaineikių kaimo ežerus, kalnelius ir kt. | 31 |
| Pasakos | 35 |
| Pasakojimai apie vaiduoklius, velnius, laumes, raganas, aitvarus ir kt. | 405 |
| Vaikų prasimanymai | 48 |
| Patarlės, priežodžiai, palyginimai, mįslės | 607 |
| Gamtos stebėjimai, oro spėjimai | 46 |