Aukštaitijos nacionalinis parkas - pirmasis nacionalinis parkas Lietuvoje, garsus puikiais švariais ežerais, sujungtais vaizdingomis protakomis, etnografiniais kaimais, pasižymintis raiškiomis žemės paviršiaus formomis ir miškų gausa.
Šiame parke yra net 126 ežerai, o didžiausi iš jų yra Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha) ir Baluošas (442 ha). Aukštaitijos nacionaliniame parke tyvuliuoja ir giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras (60,5 m).
Viena iš labiausiai plėtojamų verslinių veiklų Aukštaitijos kaime - kaimo turizmas. Nepalankiose ūkininkavimui, bet rekreaciniu požiūriu patraukliose kaimo vietovėse, šiai veiklai pastatytos naujos arba pritaikytos senos sodybos. Ir paklausa poilsiui kaimo sodybose nuolat auga. Ilsisi kaime tiek Lietuvos gyventojai, tiek keliaujantys užsieniečiai.
Aukštaitijos nacionalinio parko paskirtis yra išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, Ažvinčių (Gervėčių) sengirės ir Balčio ežero gamtinius kompleksus, Baluošo, Linkmeno-Ūkojo, Tauragno ir Uteno miškingų ežeruotų dubaklonių, Šiliniškių tarpežerinio gūbrio su Ladakalniu bei Benediktavo (Makių) moreninio masyvo ir Kiaunos slėnio kraštovaizdį, Petriškių geomorfologinį ir Būkos, Juodupės, Švoginos, Pliaušės, Labažės, Asalnų bei Žeimenio hidrografinius kompleksus, Vilkaraisčio, Kriogžlio, Siūrių ir Pagilūtės pelkes, savitas Ažvinčių bei Minčios girių, Kretuono, Kretuonykščio, Knyčio ir Pažeimenės biocenozes, retų rūšių augalus ir gyvūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti Šiaurės Rytų Lietuvos XII-XV a.
Apsistoti Aukštaitijos nacionaliniame parke galima Palūšės, Jonalaukio, Vaišniūnų, Gaveikėnų, Ginučių ir Pavajuonio rekreacinėse zonose. Apsistoti su palapinėmis galima 8-se direkcijos bei 4-se privačių asmenų įrengtose stovyklavietėse. Jas paprasta surasti keliaujantiems automobiliu.
Vienkiemio sodyba yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Prūdo, Labakaršio ir Balčio ežerų apsuptyje. Teritorija užima 42 ha. Atstumas nuo Vilniaus - 105 km, nuo Kauno -165 km, nuo artimiausio kaimyno - 1 km. Tai puikus ramus poilsis visiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio, pažvejoti, pagrybauti, pauogauti ar pasimaudyti pirtyje. Svečiams skirtas dviejų kotedžų naujos statybos namas. Kiekviename kotedže yra trys miegamieji, viso 10 miegamų vietų, svetainė su krosnele, WC su dušu, virtuvėlė su dujine virykle, stalo įrankiais ir indais.
Labakaršis - ežeras Lietuvoje, Ignalinos rajone, 3,5 km į pietryčius nuo Linkmenų. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius - 0,59 km, plotis - iki 0,27 km. Altitudė 145,3 m. Šiaurinis, rytinis ir pietvakarinis krantai aukšti, vakarinis ir pietrytinis - žemi. Ežerą supa Antaprūdės ir Kamčiatkos miškai, tik pietrytinėje pakrantėje vietomis plyti pievos, įsikūręs Šileikiškės viensėdis, kaimo turizmo sodyba.
Aukštaitijos nacionalinis parkas žemėlapyje
Kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje.
Skrydis virš Aukštaitijos nacionalinio parko
Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kalvotu, ežeringu, mažai sukultūrintu Aukštaičių aukštumos kraštovaizdžiu ir protakomis sujungtų dubakloniuose telkšančių ežerų virtinėmis. Išskirtinės nacionalinio parko vertybės: unikalus Lietuvoje iš visų pusių devynių ežerų apsuptas raiškus Šiliniškių gūbrys su legendomis apipinta Ladakalnio kalva, giliausias Lietuvoje Tauragnų ežeras (62,5 m), vienintelė šalyje Baluošo ežero sala (Ilgasalė) su ežerėliu, Laumakėlių ežeriukai su skirtingomis vandens akių spalvomis, į paviršių išnyrantis ir vėl po sausvage tekantis nenuspėjamas Tauragnos upelis, į Almajo ežerą almantis Pliaušės upelis, po miškus kilpinėjančių Švoginos ir Juodupės upelių vagos, unikalūs ežerų pusiasaliai - ragai, Baluošo apyežeryje slūgsanti balta ežerų kreida.
Nacionaliniame parke užgimsta viena nuostabiausių Lietuvos upių - Žeimena. Ypatinga biologine įvairove išsiskiria jau seniai žmogaus veiklos nemačiusi Ažvinčių sengirė ir Minčios giria, vandens lygio svyravimo dėsningumais pasižymintis Balčio ežeras, savitas Ginučių ąžuolynas, gyvybės kupinas Žeimenos slėnis su senvagėmis, Kretuonykščio, Kriogžlio, Pagilūtės pelkynai.
Norint suvokti Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio savitumą, būtina pasižvalgyti iš apžvalgos aikštelės ant Ladakalnio. Ežerų virtinės tarsi specialiai sukurtos vandens turizmui. Nacionalinio parko ežerais ir jų protakomis galima nuplaukti iki 70 km. Norintys gali pasiekti net Kuršių marias. Maršruto ilgį ir sudėtingumą pasirenka patys turistai, jiems gali padėti žygio vadovai.
Vaizdas nuo Ladakalnio
Šiaurės Rytų Lietuvos XII-XV a. Aukštaitijos nacionalinis parkas įsikūręs tarp Baltijos aukštumų ruožo ežerynų ir Šiaurės Nalšios (Švenčionių) aukštumų ruožo kalvynų. Nacionalinio parko kraštovaizdžio struktūra yra viena sudėtingiausių, lyginant su kitais valstybiniais parkais. Jis pasižymi išskirtiniu gamtos ir kultūros paveldo objektų savitumu ir gausa bei ypač dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu ir etnokultūros potencialu.
Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos draustinių. Draustinių paskelbtas VIII - XII a. Šakarvos pilkapynas. Keli senieji kaimai turi etnokultūrinių draustinių statusą. Lankytis šiuose unikaliuose kaimeliuose galima tik su parko darbuotojais. Vaizdinguose ežerų pakrantėse ir miškuose rasite stovyklaviečių, atokvėpio ir trumpalaikio poilsio aikštelių, dideli miško plotai skirti grybautojams ir uogautojams.