Šiame straipsnyje panagrinėsime kunigo Sigito Tamkevičiaus tarnystės pradžią Prienų parapijoje 1968 metais, jo susidūrimus su sovietine valdžia ir kovą už tikinčiųjų teises. Straipsnis remiasi to meto įvykių aprašymais ir asmeninėmis kunigo patirtimis.
Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia
Tarnystės pradžia Prienuose
1968 metų sausio 1 dieną kunigas Sigitas Tamkevičius pradėjo tarnauti Prienų parapijoje. Parapija buvo pakankamai gyva: sekmadieniais Mišias lankė daug tikinčiųjų, klausykloje darbo visada būdavo dviem kunigams. Klebonas kun. Motiejus Pudzimskas buvo daugiau administratorius, ne sielovadininkas, altaristas kun. Antanas Zakaryza - labai uolus dvasiškis, su juo kunigas Tamkevičius rasdavo kalbą visais sielovados klausimais.
Sausio 22 dieną kunigas Tamkevičius pasiūlė klebonui, kad galėtų sekmadieniais po votyvinių mišių ruošti vaikus Pirmajai Komunijai. Klebonas sutiko. Artimiausią sekmadienį apie tai paskelbė ir pakvietė tėvelius atsivesti savo vaikus.
Sausio 28 dieną po Sumos zakristija buvo pilna vaikų. Kunigas aiškino katekizmą ir diaprojektoriumi ant sienos rodė katechetinio turinio paveikslus. Atrodo, kad vaikai klausėsi atidžiai. Visus juos apdalino naujomis maldaknygėmis, kurios buvo išleistos pogrindyje, kažkam rizikuojant laisve. Kun. Vladas Rabašauskas buvo įkūręs pogrindinę spaustuvėlę gyvenamojo namo rūsyje ir sėkmingai spausdino maldaknyges.
Konfliktas su valdžia
Sausio 30 dieną Prienų vidurinės mokyklos kompartijos sekretorė Tamašauskienė mokytojų susirinkime kalbėjo, kad Prienų vikaras bažnyčioje moko vaikus ir todėl reikia rašyti skundą į Vilnių. Kunigas Tamkevičius abejojo, ar teisingai elgiasi atvirai mokydamas vaikus, ar ilgai rajono valdžia pakęs vaikų mokymą, ar ne per daug rizikinga.
Sausio 31 dieną kunigą išsikvietė Religijų reikalų tarybos prie SSRS Ministrų Tarybos įgaliotinis Lietuvoje Justas Rugienis ir barė, kad jis blogai sako pamokslus ir juose kalba prieš valdžią. Kunigas bandė aiškinti, kad jei pamoksluose ir kalba apie ateizmą, tai nėra kalbėjimas prieš tarybinę valdžią. Išleisdamas pareiškė, jog jam bus uždrausta sakyti pamokslus.
Vasario 1 dieną kunigui paskambino kurijos kancleris ir paprašė atvykti pas vyskupą. Vyskupas Juozapas Labukas-Matulaitis aiškino, kad nereikia užkabinti tų temų, kurios nepatinka valdžiai, ir pranešė, kad jam yra uždrausta sakyti pamokslus Prienų bažnyčioje. Kunigas atsakė, kad tokio įgaliotinio draudimo jis neklausys. Tuomet susinervinęs vyskupas sakė, kad ne įgaliotinis, bet jis, vyskupas, draudžiąs jam sakyti pamokslus.
Kunigas Tamkevičius papasakojo vyskupui, kaip pokario metais vienas Kaišiadorių vyskupijos kunigas per pamokslus paliesdavo anuometinio gyvenimo aktualijas. Vysk. Teofilius Matulionis jį pasikvietė ir klausė: „Ar žinai, kas tavęs laukia už tokius pamokslus?" Kunigas patvirtino: „Taip, žinau." Tada vyskupas tarė: „Klaupkis, palaiminsiu!" Mano pateiktas pavyzdys vysk. J. Labukui nepatiko ir jis garsiai pasakė: „O aš nelaiminsiu! Antrą kartą į Sibirą važiuoti nenoriu!" Tačiau atsisveikindamas atsiklaupė ir vyskupas palaimino.
Sugrįžęs kunigas papasakojo klebonui apie pokalbį ir pasakė, kad vyskupas neturi teisės jam uždrausti sakyti pamokslus ir jis pasiruošęs juos sakyti. Klebonas tiesiog puolė į paniką ir pareiškė, kad jei jau vyskupas uždraudė, tai jis, klebonas, tikrai neįeisiąs jam sakyti pamokslų.
Vasario 11 dieną kunigas pradėjo mokyti vaikus pačioje bažnyčioje. Dešinė bažnyčios nava pilna vaikų. Jie sėdi suoluose, o tėveliai supa juos iš visų pusių. Po votyvinių Mišių pradėjo nuosekliai dėstyti tikybos pirmamokslio medžiagą apie tikėjimą, Dievo įsakymus, sakramentus, maldą etc.
Per praėjusias dvi savaites teko kalbėtis ir diskutuoti su daugeliu kunigų. Vieni kritikavo jo pasirinktą taktiką, kiti sveikino už drąsą. Pamažu atsiranda vis daugiau tvirtumo. Kunigas pasiryžo, nepaisydamas galimų pasekmių, vaikus katechizuoti.
Vasario 18 dieną kunigas jau kelis sekmadienius pamokslų nesakė ir pradėjo blogai jaustis. Bažnyčioje tarp tėvų pastebėjo keletą įtartinų moterų: tikriausiai ateina stebėti, kas vyksta bažnyčioje, kad paskui referuotų rajono valdžiai. Neapleidžia nuojauta, kad jo tarnystė Prienuose turbūt greitai baigsis.
Kova už teisybę
Kovo 2 dieną kunigas nusprendė pradėti ką nors veikti. Pasitarė su parapijos komiteto pirmininku Antanu Loda, ar nesutiktų važiuoti pas Religijų reikalų tarybos įgaliotinį Rugienį ir papasakoti, kad, uždraudus kunigėliui sakyti pamokslus, parapijoje kilęs didelis pasipiktinimas. Loda mielai sutiko tai padaryti.
Kovo 4 dieną sutarė, kad važiuos į Vilnių poryt ir kunigas vyrus palydės iki įgaliotinio durų. Kelis kartus parepetavo, kaip reikėtų atsakyti į galimus įgaliotinio klausimus. Suredagavo įgaliotiniui tokio turinio pareiškimą:
Jau antras mėnuo, kaip Prienų vikaras kun. S. Tamkevičius dėl neaiškių priežasčių nesako bažnyčioje pamokslų. Parapijoje yra didelis sumišimas. Žmonės kreipiasi į parapijos komitetą klausdami, kas ir dėl ko uždraudė kunigui sakyti pamokslus. Niekas netiki, kad tai galėjo padaryti vyskupas, nes pats Kristus įsakė apaštalams mokyti žmones. Kadangi šis neaiškus draudimas labai kompromituoja tarybų valdžią, garantuojančią sąžinės laisvę, dėl to mes kreipiamės į Jus, drauge Ministre, norėdami Jūsų reagavimo.
Kovo 6 dieną vyrai nuvyko pas įgaliotinio referentą, kuris priėmė maloniai, bet sakėsi be Rugienio nieko negalįs spręsti. Tikriausiai Rugienis buvo įstaigoje, tik nenorėjo su žmonėmis kalbėtis.
Kovo 7 dieną komiteto pirmininkas Antanas Loda paskambino Rugieniui telefonu. Atsiliepė pats Rugienis ir apibarė, kam rašinėja „špargalkas". Sakė apie kunigą, jog jis visur kalba prieš valdžią. Kai Loda paklausė, ar vikaras jau galės vėl sakyti pamokslus, Rugienis liepė jam kreiptis į kleboną, kuris ir paaiškins, kas vikarui uždraudė sakyti pamokslus.
Kovo 12 dieną matydamas, kad įgaliotinis Rugienis nereaguoja, kunigas nutarė vykti į Religijų reikalų tarybą Maskvoje. Pasiruošė rusų kalba reikiamą pareiškimą. Apie 10 val. traukinys jau buvo Beloruskajos geležinkelio stotyje. Informacijos biure sužinojo, kur yra Religijų reikalų taryba ir kur galima įmesti laišką „Goskontrolei" (Valstybinei kontrolei). Netoli Kremliaus sienos įmetė savo pareiškimą „Goskontrolei", paskui, turėdamas laiko, aplankė rašomųjų mašinėlių parduotuvę ir nusipirko mašinėlę „Consul". Po pietų atėjo į Religijų reikalų tarybą. Priėmė jos vyr. inspektorius Rumiancevas. Papasakojo apie savo skriaudas, kad Lietuvos įgaliotinis Rugienis jį neteisingai apkaltino priešiškumu tarybų valdžiai.
Rumiancevas iškart pastebėjo, jog tokia kalba jau yra politinė, tačiau sutiko, kad įgaliotinis negerai padarė uždrausdamas jam sakyti pamokslus. Rumiancevo nuomone, įgaliotinis galėjo atimti registracijos pažymėjimą. Kunigas aiškino, jog uždraudus jam sakyti pamokslus žmonėse kilo pasipiktinimas, kad nėra sąžinės laisvės, jei už tokius niekus uždraudžiama kunigui kalbėti. Rumiancevas įtikinėjo, kad Tarybų Sąjungoje yra sąžinės laisvė ir kiekvienas žmogus gali tikėti arba netikėti į Dievą, o ateistai gali vykdyti antireliginę propagandą, tačiau kunigas neturi teisės raginti žmones eiti į bažnyčią, o jei kas ateina, tada gali jiems patarnauti. Kunigas išsakė savo abejonę tokia sąžinės laisve. Rumiancevas toliau bandė įrodinėti, kad vis tik Tarybų Sąjungoje sąžinės laisvė egzistuoja.
Kunigas priminė jam, kad įgaliotinis Rugienis ir kitose srityse kišasi į Bažnyčios reikalus. Pavyzdžiui, šiuo metu yra uždraudęs laidotuvių metu įnešti mirusiojo kūną į bažnyčią - žmonės karstą turi palikti prie durų. Rumiancevas aiškino, jog namuose, bažnyčioje ir kapinėse niekas neturi teisės kištis. Kunigas pakartojo, kad įgaliotinis vis tik kišasi.
Rumiancevas paklausė, ar prieš važiuodamas į Maskvą buvau užsukęs pas įgaliotinį. Kunigas atsakė, kad pats nesikreipiau, tačiau kreipėsi parapijos komiteto žmonės ir Rugienis juos išbarė. Aiškinau, kad Rugienis moka tik bartis, todėl net mintis nekyla į jį kreiptis. Vis dėlto Rumiancevas patarė grįžus iš Maskvos užsukti pas įgaliotinį.
Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių ir kovos už tikinčiųjų teises. Kunigo Sigito Tamkevičiaus ryžtas ir drąsa nepaisyti draudimų įkvėpė parapijiečius ir padėjo išsaugoti tikėjimą sunkiu sovietinės priespaudos metu.