Vaizdingose Lietuvos gamtos platybėse galima rasti ne vieną rojaus kampelį, paliekantį neišdildomus įspūdžius. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių vietų - kavinę „Žvejų namai”, taip pat apžvelgsime žvejo sodybas Lietuvoje, kur galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir pasimėgauti žvejybos malonumais.
„Žvejų namai”: vieta, kur kiekvienas tampa žveju
2000 metais duris atvėrusi kavinė „Žvejų namai” yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur dideliuose tvenkiniuose galima patiems susižvejoti upėtakių. „Žvejų namai” skiriasi nuo kitų kavinių tuo, kad čia galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir sudarytos visos sąlygos svečiams patiems susižvejoti žuvies.
Tik atvykęs čia jūs gaunate meškerę, masalo ir krepšį pagautai žuviai dėti, ir tampate pačiu tikriausiu žveju, o rūpintis nereikia niekuo. Net sugautą žuvį jums čia pat paruoš profesionalūs virėjai. Galimybė rinktis iš aštuonių skirtingų žuvies paruošimo būdų.
Žiemą „Žvejų namuose” taip pat galima žūklauti. Kavinės kolektyvas jums parūpins poledinės žūklės įrankių. Patikėkite, nėra nieko maloniau, kaip iš po ledo ištraukti nuostabų upėtakį.
Užrezervuokite staliuką ir garantuokite sau vietą. Pamirškite miesto šurmulį.
Žvejyba "Žvejų namuose"
Žvejo sodybos: istorijos ir tradicijų dvelksmas
Žvejo sodybos Lietuvoje atspindi pajūrio ir pamario regionų istoriją bei tradicijas. Šios sodybos, dažnai pasižyminčios kuklumu ir funkcionalumu, atkuria senųjų žvejų gyvenimo būdą ir buitį.
Pajūrio žvejo etnografinė sodyba
Pajūrio žvejo etnografinės sodybos kompleksas pastatytas 1977-1979 m. remiantis Palangos, Šventosios apylinkių išlikusiais senųjų žvejų sodybų ir pastatų pavyzdžiais. Sodybos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2-3 pastatus. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys ir rūkykla. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pradžios interjeras.Vienoje iš gyvenamojo namo patalpų veikia žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX-XX a. pr. ekspozicija.
Pajūrio žvejo etnografinė sodyba
Senojo žvejo sodyba Kuršių nerijoje
Sodyba pastatyta vietinių meistrų 1927 m. Ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu ir tai buvo gana charakteringas reiškinys, kai šeimos atžala vesdavo ir jaunoji šeima įsikurdavo šalia tėvų, pristatant naują namo dalį. XX a. toje namo dalyje, kuriame šiandien įrengtas žvejo etnografinis muziejus, gyveno žvejas Martynas Purvinas (1857-1943) su savo pačia ir trimis vaikais. Po žmonos mirties 1907 m. jis vedė Ana Peleikis (1875-1951) iš Preilos, kuri parsivežė sūnų Johaną Peleikis (1905-1994). Jiedu susilaukė dar dviejų vaikų. Vėliau Johanas iš patėvio perėmė žvejo verslą ir 1932 m. jis vedė Henrietą Kubillus (1909-1981) iš Preilos. Pora susilaukė penkių vaikų, o 1944 m. Sodyba smarkiai nukentėjo per 1970 m. ledonešį. 1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. - XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi. 2017 m. pirmą kartą atnaujinta sodybos ekspozicija, panaudojant šiuolaikinę inovatyvią įrangą, įvairius vizualinius sprendimus bei kūrybines instaliacijas, kad lankytojas pajustų senųjų gyventojų buvimą šalia.
Senojo žvejo sodyba Kuršių nerijoje
Ievos Šidlaitės sodyba Karmazinų apylinkėse
Ieva Šidlaitė, mokanti visus norinčiuosius pažinti laukinius augalus, Karmazinų piliakalnio pašonėje įsikūrė daugiau kaip prieš dešimt metų ir jau turi pasekėjų būrį. Kiekvieną pavasarį jos sodyboje vyksta mainų diena, kur žmonės atsiveža įvairių pačių užsiaugintų sėklų, meniškų darbų ar skanių gaminių.
Sodyboje - ypatinga aura, nes kadaise šią vietą buvo nusižiūrėjęs ir čia įsikūręs operos solistas Virgilijus Noreika. 2001 m. namus iš maestro nupirko Ievos tėvai, kurie dabar palaiko visus dukros sumanymus. Netoliese stūksantis piliakalnis - sakrali vieta. Joje vestuves, krikštynas rengia romuviečiai. Po kitokių, nei įprasta, apeigų jie dažnai apsistoja Ievos ir Mindaugo svečių namuose.
Daugiausia jaunai šeimai talkina Ievos tėtis Adonis Šidla, žinomas krosnininkas. Pirmoji jo dovana naujakuriams buvo didelė krosnis. „Tėtis susižavėjo Rusijos krosnininko Igorio Kuznecovo sukurtomis krosnimis. Pirmas jo kūrinys - mūsų name. Įsitikinome, kad I.Kuznecovo metodu sumūryti pečiai veikia puikiai. Nedidelis glėbys malkų - ir namai šilti“, - rodydama svetainėje esančią krosnį džiaugėsi Ieva.
Ievos vyras Mindaugas yra muselinės žvejybos gidas ir sertifikuotas instruktorius, moko mėtyti muselinį valą, riša ir pardavinėja museles (dirbtinius masalus), kviečia paplaukioti Nerimi. Dauguma jo klientų - iš Italijos, Šveicarijos, Bahreino. Sutuoktiniai stengiasi nepaversti savo sodybos etnografine ar kaimo turizmo sodyba. Jiems mielesnis svečių namų variantas, juolab kad kiekvienas atvykęs į jų kiemą priimamas kaip draugas ar giminaitis.
Ievos Šidlaitės sodyba
Slapukų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai naudojami funkcionalumui užtikrinti. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
Slapukai leidžia sužinoti, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Taip pat naudojami sužinoti, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Susisiekę su mumis el. paštu, prisitaikome prie jų poreikių ir norų.