Sodybos apželdinimas: nuo plano iki realybės

Jaučiant, kaip šaltos dienos vis labiau traukiasi iš Lietuvos ir kalendorius rodo artėjantį pavasarį, kirba mintys apie sodybos augmeniją. Labai norisi greičiau pradėti sodinimo darbus, tačiau tam reikia pasiruošimo, o laiko vis mažėja. Tad, ko čia ir belaukti?

Sodybos apželdinimo planavimas

Sodybos kiemas yra toks pats svarbus, kaip ir namo vidus, todėl tam reiktų skirti pakankamai dėmesio.

Pagrindiniai aspektai planuojant sodybos apželdinimą:

• Kraštovaizdis.
• Šeimos poreikiai. Prieš planuojant sodybos zonas, būtina aptarti su šeimyna, ką jums yra svarbu turėti savame sklype, pavyzdžiui, krepšinio aikštelė ar tiesiog krepšinio lankas, didelis daržas, grilio zona ir panašiai.
• Architektūra. Kad sklypo apželdinimas būtų darnus, itin svarbu apželdinimo stilistiką visoje sodyboje suderinti su statinių architektūrą. "Jeigu namuose minimalizmas, griežtos formos, tai ir jūsų gėlynai turės būti griežtų formų, minimalūs, mažai skirtingų veislių rūšių, bet vienos rūšies - daug vienetų. Taip jūs keliausite minimalistine kryptimi. O galbūt jūsų namuose - klasika, lenktos linijos, klasikinio stiliaus baldai? Tuomet teks atsiversti klasikos žurnalus ir žiūrėti, kaip gėlynai raitosi, kaip jie apkabinti gyvatvorėmis ir panašiai", - kalbėjo T.Gurskas. Anot jo, stilius namuose ir kieme neturi prieštarauti vienas kitam ir susijungti į bendrą harmoniją.
• Takai. Takų būtinumas ir jų naudojimo dažnumas aptariamas ir pasirenkama, kur tikrai jie yra būtini, o kur veją bus galima pereiti ir basomis kojomis. Jeigu turėsite labai nedidelį daržą, tai galbūt nėra būtinybės tiesti trinkelių taką link jo, o tarkim iki voljero, tiesiog būtinas takelis, kadangi ten keliaujate net kelis kart per dieną. Kalbant apie takų įrengimą, platus ir patogus turi būti įvažiavimas. Takas, kuris iš kiemo veda į terasą ir kuriuo, tikėtina, eis atvykę svečiai, taip pat neturėtų būti labai siauras, o maždaug 1,2 metro pločio. Tuo tarpu kitiems takeliams užtenka ir 80 centimetrų pločio.
• Apšvietimas. O kaip gi sodyba be kokybiško apšvietimo? Niekaip, juk mes tiek daug dirbame ir labai dažnai iš sodybos išvykstame su tamsa bei grįžtame jau temstant, tad norint pratęsti savo sklypo pasigrožėjimo laiką, būtina susiplanuoti dekoratyvinį apšvietimą.
• Pasitarimas. Susiplanavus sklypo želdynus, kodėl gi nepasitarus su artimaisiais ar labai gerais draugais?

Taip pat planuojant želdynus svarbūs ir kiti dalykai: ar šeimoje yra vaikų, senyvų žmonių, žmonių, turinčių negalią. „Ruošiant aplinkos projektą, jis turi būti pritaikytas viskam“, - kalbėjo T.Gurskas.

Sklypo zonavimas

T.Gurskas pataria atkreipti dėmesį ir į sklypo zonas. Pirmoji yra paradinė zona, kuri pasitinka kiekvieną įeinantį. Ji turi būti pakankamai elegantiška ir neperkrauta nei augalais, nei kitomis detalėmis. Toliau - kiemas. „Jei esate linksmas - ten prasidės gėlės, viskas pinsis ir bus visko daug, jei esate konkretesnio stiliaus - atsiras žiedų, lapuočių.

T.Gurskas akcentuoja ir terasą, o teisingiau - vaizdui, kuris atsveria terasoje geriant arbatą ar vakarojant su draugais. „Terasą rekomenduoju pasidaryti didelę - ji pratęs jūsų buvimą lauke. Taip tarsi vidus iškeliauja į lauką, tai - salono ir lauko junginys. Kad daugiau žydėtų, daugiau kvepėtų ir lengvai prislėptų - tokia turėtų būti terasa.

„Kad jūsų, būnančių terasoje, iš savosios terasos nematytų kaimynai, kad visko nesimatytų nuo kelio. Sodinkite medį, gražų krūmą. Ypač medis, kurio laja pakelta, šakos sudaro lengvas lubas. Dar šalia - smilginiai augalai, žiedai, apšvietimas. Visa tai nuostabiai nuteikia“, - kalbėjo T.Gurskas.

Čiurlenančio vandens garsas ramina. Ne kartą žmonės specialisto klausė, kurioje pusėje geriau įrengti terasą, tačiau į tokį klausimą vieno atsakymo nėra. Karštą vasarą norisi šešėlio, pavasarį ir rudenį - atsisukti į saulę.

Vaikų žaidimo zona

Planuojant sklypą, jei šeimoje yra vaikų, reiktų atkreipti dėmesį ir į jų erdvę „Vaikų žaidimų zona turi būti suplanuota taip, kad ją galėtume šiek tiek matyti iš tos vietos, kur daugiausiai praleidžiame laiko. Paprastai tai būna virtuvė ir salonas. Gaminant maistą, valgant - per kampą būtų gerai, kad jaustumėte, ką veikia jūsų vaikai, kad jie saugūs, jiems gerai. Nes jei nematysite - negalėsite ramiai jaustis. Ji svarbi, bet nerekomenduoju šios erdvės prie pat terasos. Patariama netoli vaikų zonos pasodinti vaiskrūmių, nes vaikai jais mėgausis bežaisdami. Taip pat greta šios vietos nesodinkite augalų, kurie būti nuodingi, gali stipriai subadyti, pažeisti“, - kalbėjo T.Gurskas.

Augalų parinkimas ir sodinimas

Susigrupavus kieme želdynų vietas, jau galime sukonkretinti, kur ir koks augalas turėtų būti sodinamas.

Sodybos apželdinimas skiriasi nuo miesto teritorijų apželdinimo. Paprastai prie namo esanti teritorija yra palyginti nedidele, tad jos priežiūrai galite skirti šiek tiek laiko. Tuo tarpu sodybos teritorija yra žymiai didesnė, ir prižiūrėti tokią teritoriją reikia daugiau laiko ir pastangų. Sodybos apželdinimas ypatingas tuo, kad čia jau tinka nebe visų rūšių augalai, dažniausiai sodinami augalai priderinami prie esamoje vietovėje augančių augalų, nebetinka labiau lepūs egzotiškų veislių augalai. Taip pat jau didesnė laisvė įsirengti vandens telkinį, aplinkui yra daugiau vietos, yra galimybė suplanuoti vaismedžių ir vaiskrūmių sodą.

Dirvožemio įvertinimas

Būtina įvertinti sklype esantį gruntą, jo kokybę, rūgštingumą. Grunte esančias medžiagas galima ištirti pasitelkus dirvožemio tyrimų laboratorijas, o rūgštingumą nustatyti galima naudojant daržo prekių parduotuvėse įsigijus specialias juosteles.

Klimato zona

Lietuva nedidelė valstybė, tačiau Baltijos jūros dėka turi net 3 temperatūrų zonas :

• 6 zona, kur vidutinė ilgametė žemiausia tempertūra svyruoja nuo -18 iki -23 laipsniu C, apima Klaipėdos kraštą ir baigiasi ties Šilale, Šiauliais ir Joniškiu.
• 5 zona kur vidutinė ilgametė žemiausia tempertūra svyruoja nuo - 23 iki -29 laipsnių šalčio apima vidurio Lietuvą ir bagiasi ties Šalčinkais, Trakais, Širvintomis, Anykščiais, Kupiškiu.
• Vilnius, Utena, Zarasai, Ignalina, Molėtai priklauso 4 zonai, kur vidutinė ilgametė žemiausia tempertūra svyruoja nuo -29 iki - 34 laipsnių C.

Šių zonų įtaka augmenijai akivaizdi. Kuriant sodybą, dažnai kaltiname pardavėjus pardavusius “nekokybišką” augalą neįvertindami priežasčių, galėjusių įtakoti jo žūtį. Priminsiu, jog Lenkija yra 6 šalčio zonoje. Todėl dar viena priežastis , kodėl augalas neauga- netinkama klimato zona.

Augalų grupės

Stambiomis grupėmis suskirstykite vietas, kur norite matyti kažką itin gražiai žydinčio per svetainės langą, o gal per miegamojo langą norisi matyti spygliuočių kompoziciją, tad nesukonkretinus nusimatykite tiesiog želdynų grupių vietas, galbūt jas visas galima sujungti į vieną didelį želdyną.

T.Gurskas sako, kad nereiktų bijoti įvairių prieskoninių augalų, vaismedžių pasodinti tiesiog gėlynuose. „Krapai, mėta, net tie patys kopūstai puikiai atrodys gėlynuose ir nustebinsite visus. Gėlyne gali būti ir obelis, kriaušė, vyšnia. Jie žydi nuostabiai ir net konkuruoja su magnolija.

Sodinukų pasirinkimas

Taigi suplanavus, aptarus ir nusprendus, metas keliauti pirkti sodinukų savam projektui įgyvendinti, bet dažnai susiduriame su problema, o kaip gi išsirinkti sveikus ir kokybiškus augalus. Deja, bet šiuo metu Lietuvoje yra labai daug perpardavinėtojų, kurie vežasi sodmenis iš Olandijos, Belgijos. Daug augalų yra vežama iš Lenkijos ir tikrai negalima sakyti, kad tie augalai yra labai prasti, nekokybiški ir netinkami mūsų klimatui. Net labai dažnai jie būna puikūs, nes kaimyninėje šalyje yra daugybė šeimos ūkių, kurie klesti jau daugybę metų, o tai reiškia, kad jie turi daug geros patirties.

• Kalbant apie vazonus, jie turi būti kuo didesni ir ne itin lengvi, taip pat jei yra galimybė, sodmenis rinkitės keturkampiuose vazonuose, nes juose tiek nesusisuka šaknynas.
• Visada tokiose mugėse drąsiai prašykite patarimų, kaip teisingai pasodinti, pasidomėkite ar augalui nereikia apdulkintojo šalia, paprašykite, kad pamokytų, kaip pirmais metais reikia apgenėti augalą.
• Nepamirškite, kad pirmais metais būtina leisti augalui auginti šaknis ir neeikvoti maisto medžiagų žydėjimui, vaisių mezgimui ir tuo labiau jų nokinimui.

Medžiagų sąmata

Pasidarykite tikslų parinktų augalų sąrašą ir pasižymėkite reikalingą kiekį, tam kad išvengtumėte nereikalingų pirkinių.

Vejos įrengimas sodyboje

Įrengdami vejas sodybų teritorijoje, iškeliame klausimus, kiek laiko galėsite skirti sodybos priežiūrai, kaip dažnai galėsite pjauti veją, prižiūrėti augalus, juos laistyti ir tręšti. Yra sukurti spacialūs vejų mišiniai dideliems plotams. Taip vadinamos kaimiskoms pievoms naudojame sėklų mišinį, kuriame yra dobilų. Taip vejos nereikia papildomai tręšti azoto trąšomis. tačiau dobilai užaugina daugiau žaliosios masės ir pjaunant tai truputi trukdo.

Visgi, ilgiau nepjovus dekoratyvinės reprezentacinės vejos, tokių kaip iš Golfmaster ar Sportmaster serijos sėklų, po ilgo laiko nupjovus veja atrodo negražiai, vejos apačia pradeda gelsti ir jai reikia laiko atsigauti.

Vejos įrengimas sodyboje skiriasi dar ir tuo, kad sklypo reljefas labiau netolygus, o išlyginti jį iki futbolo aikštės lygumo reikia įdėti daugiau darbo. Natūraliai suformuotas reljefas neišsiskiria iš aplinkos, sudaro harmoningą visumą su teritorijomis už apželdinamos sodybos.

Mažai priežiūros reikalaujanti aplinka

O kaip sukurti sukurti mažai priežiūros reikalaujančią aplinką? Neskubėkite nusižiūrinėti pas kaimyną, jei tvora nėra aklina, galite ir taip gėrėtis jo augalais, tačiau augalo įsigijimas - svarbus klausimas, būkite budrūs, todėl kad tai kas pas jį auga ir klesti, pas jus gali skursti. Priežasčių kodėl taip vyksta gali būti daug, ir ištaisomos yra sekančios: netinkamas dirvožemis - jį galima pagerinti. Gal kaimynas tręšia tinkamomis trąšomis. Augalą užpuolė ligos ar kenkėjai, jam netinka kaiminystė, trūksta saulės ar drėgmės, o gal perdaug ir t.t.

Visą sklypą patariama apželdinti taip, kad viso grožio nesimatytų iš terasos. „Turi būti prislėpta, kad reiktų atrasti, eiti su draugu, vaikščioti su arbatos puodeliu“, - pasakojo T.Gurskas.

Pasak pašnekovo, vaikštinėti po darbo po sklypą malonu ir patiems šeimininkams - stebėti augalus, matyti, kas pražydo.

Senųjų sodybų augalai

Ir neskubėkite sunkiąją technika rauti medžius bei krūmynus idealiai vejai įrengti. Apsidairykite aplinkui, gal būt šis, anksti pavasarį dar belapis ir šabakštyne besislepiantis augalas- didžiulis lobis, protėvių paveldas, retenybė ne mažiau vertinga už senovinę geldą ar anglinį lygintuvą- ortenzija (grandiflora), be priekaištų vešinti ir puikiai žiemojanti visose Lietuvos šalčio zonose, ir skirtingai nuo įvežtinių, retai suformuojančių gražią ir gausią lają, šiandien derinyje su dar vienu senolių augalu - flioksu grįžta į madą sukurdama prabangos įspūdį. Šiam efektui išgaut, flioksai turėtų augti už ortenzijos paslėpdami nelabai patrauklią apatinę savo dalį.

Ne tik flioksų ar ortenzijų reiktų senose sodybose paieškoti: senovinės rožės, (viena jų veisliu vadinasi Rosa ‘Poppius’) nerealaus grožio, puikiai žiemojančios nedengtos, atsparios šalčiams, sumedėję bijūnai, į senolių sodybas atkeliavę iš dvarų, savo žiedais kartais primenantys žydinčias magnolijas, radastai (deucijos), dar liaudyje vadinami japoniškais jazminais, nematytos spalvos alyvų krūmai, erškėčiai, pentiniai, geltonai žiedynasi pasipuošę plunksnalapiu rudbekijų kerai, bijūnai, jau smedėję nuo senumo rūtų krūmeliai, o gal net dievmedis…

Sodybos grožis tikrai nepriklauso nuo gražiai atrodanciu ir žydinčių augalų kiekio. Tik tinkami deriniai sudaro įspūdį. Pavyzdžiui, melsvės, gal kiek nuobodžiai atrodžiusios balintais akmenimis apdėtoje močiutės klomboje, naujame derinyje su bijūnais, flioksais ortenzijomis gali duoti netikėtą efektą. Dar didžiosios melsvės, kaip, pavyzdžiui, sieboldo, tarnauja puikia atrama virstantiems bijūnų arba saulainių žiedynams. Be to moderniame kontekste jos naudojamos paslėpti nepatrauklias želdynų vietas, po vieną arba grupėmis, skirtingų spalvų, lapų, formų, dydžių. Sumedėjusių augalų fone trūksta spalvos arba niekas tuo metu nežydi? Šiai spragai užpildyti sodinkite geltonas ar kitos spalvos melsves. Didelėse sodybose ir melsves sodinkite didelėmis grupėmis. Melsvė- puikus dengiantis augalas, galintis augti tiek pavėsyje, tiek saulėje. Jei sodyba miške- melsvė labiausiai šiai vietai tinkamas augalas. Svarbiausia, kad po įsiaugusiais jų kerais nebereikia ravėti, todėl verta melsves sodinti tarp dekoratyvių krūmelių ar vaismedžių.

Šalia melsvių patartina sodinti svogūnines gėles: tulpes, krokus, narcizus. Kodėl? Pavasarį melsvės neskuba pasirodyti, todėl svogūninės gėlės spės sužydėti, o vėliau nurudavusius lapus paslėps po kaimynių lapija.

Kitas, nelabai populiarus ir primirštas augalas- žiemė. O juk tai vienas iš nedaugelio lietuviškųjų visžalių dengiančiųjų augalų- nelepus, puikiai žiemoja, neapšąla, nebijo pavėsio, dengia taip gerai ir greitai, kad ten, kur ji įsikerojo, ravėjimą galite pamiršti. Didžiausia visų sodininkų klaidą ta, kad žiemė sodinama į gėlynus, kur ji pradeda okupuoti teritoriją, išgyvendindama kaimynines gėles. Formuodama galingą šaknų sistemą, ji gali tapti nevaldoma, todėl duokite žiemei laisvę ir sodinkite ją dideliais plotais šlaituose, po pušimis, medžiais, krūmais, sodybos pakrasčiuose ir tarp sumedėjusių dekoratyvių augalų, pamirškite priežiūrą, na o pavasarį grožėsitės šviesiai mėlynu lyg dangus žydėjimu. Žiemė šiandien turi įvairių spalvinių atmainų - geltonų, geltonai ar baltai margalapių ir gali suteikti aplinkai žydėjimo iliuziją.

Rododendrai- nuostabiai žydintys, tačiau dėl auksčiau išvardintų priežasčiu, pakankamai daug priežiūros reikalaujantys augalai. Juos puikiai galėtų pakeisti sumedėję bijūnai, tik pastarieji, skirtingai nuo rododendrų- šviesiamėgiai augalai. Jų giminaičiai, paprastieji bijūnai, taip pat šviesiamėgiai ir modernioje aplinkoje puikiai atrodo be kaimynų, sodinti reikėtų didesnėmis grupėmis, kompoziciškai atkartojant keliose vietose. Atkartodamos baltą fasado spalvą vejoje įspūdingai atrodo pavienės baltažiedžių bijūnų grupės. Nužydėję bijūnai gražiai žiūrisi tarp margalapių arba geltonlapių melsvių, kurios suteiks aplinkai trūkstamų spalvų.

Sodo arba gėlyno pakraštyje, patvorėse galima sodinti auksinės spalvos dideliais burbulais pasipuošusią, praktiškai visose senosiose sodybose augusią plunksnalapę rudbekiją ir atramos nereikalaujančią aukštaūgę piliarožę. Pliarožė - dvimetis augalas, tačiau keras kas metai aplink save pasipildo naujokais, todėl atrodo, jog tai augalas, toje pat vietoje augantis daug metų. Nereikia sukti galvos kaip pasidauginti piliarožę, nes jos, jei rudeni neskubėsite nupjauti nužydėjusiu stiebų, počios prisisėja, o jums beliks pareguliuoti, kurioje vietoje leisite augti. Piliarožės grožis nepakartojamas, žydėjimo laikas siekia net iki 1,5 mėnesio. Įspūdinga spalvinė gama labia įvairi. Piliarožė gali netikėtai nustebinti baltais, žalsvai baltais, kreminiais, ryškiai raudonais , tamsiai, beveik juodai rudais , geltonais žiedynais. Augalas tinkamas tiek kaimo sodybose, tiek šiuolaikiniuose želdynuose, ir nepamirškite pridengti piliarožių apačias melsvėmis, ar kitais augalais, nes išleidusios žiedynus apnuogina apačią.

Dangaus atkartojimu sužydi pentiniai, močiutės juos mėgdavo sodinti po langais, , rudenį savo švelniu raudoniu želdynus atgaivina rudeninis šilokas, o iki šalnų rausvai violetiniais atspalviais akis dziugina krūminiai astrai.

Rūta, šiandien sodinama kaip lietuviško folkloro ir liaudies papročių reliktas, mūsų tautinė gėlelė. Déjà, retai naudojama šiuolaikiniuose želdynuose. Jai, kaip ir dievmedžiui reikėtų išskirtinės vietos. Rūta galėtų atsirasti prieskonių darželiuose kaip puiki vaistažolė. Na o šiuolaikinėje aplinkoje ji pakeičia išdegančias buksmedžių gyvatvores, tikrai nepridaro rūpesčių, pakelia pusiau pavėsį, tik atsargiai karpykite, kad neapsidegintumėte odos.

Net žydinčios vyšnios atrodė kaip darželio tęsinys… pagaunu save: turiu beveik visus augalus, kurių kvapas mane lydėjo nuo vaikystės: alyvos, jazminai, šermukšniai, putinas, flioksai, bijūnai, melsvės, net radastėlę įsigijau, tik gaila kad iš Lenkijos matomai atvežta, kiekviena žiemą apšąla.

Tai kodėl pamiršome dekoratyvius senuosius augalus?. Juk jie ne šiaip atsirasdavo sodybose.

Tradicinė lietuviška sodyba

Jei yra želdynų projektas - bus kur kas lengviau“, - teigia T.Gurskas. Visą sklypą patariama apželdinti taip, kad viso grožio nesimatytų iš terasos. „Turi būti prislėpta, kad reiktų atrasti, eiti su draugu, vaikščioti su arbatos puodeliu“, - pasakojo T.Gurskas.

Pasak pašnekovo, vaikštinėti po darbo po sklypą malonu ir patiems šeimininkams - stebėti augalus, matyti, kas pražydo.

tags: #sodybos #apzeldinimas #referatas