Jono Avyžiaus (1922-1999) proza išsiskiria kaip esmines tautos egzistencijos problemas keliantis kūrinys, o romanas „Sodybų tuštėjimo metas" (1970) yra gausios ir įvairialypės kūrybos dalis.
Jonas Avyžius (1922-1999) - lietuvių prozos klasikas.
Marijono Baranausko nuotrauka, 1973 m.
Epinis pasakojimas dera su psichologizmu ir apmąstymų aistra. Romane atskleista svetimųjų priespaudos ir tautos išlikimo pastangų priešprieša buvo naujas reiškinys sovietinio romano raidoje. Kūrinys kartu paliudija ribotas talentingo rašytojo galimybes kelti jautrius klausimus režimo sąlygomis.
Apie filmo kūrimą ir aktorius.
Aistės Stonytės-Budzinauskienės pokalbis su filmo Sodybų tuštėjimo metas kūrėjais atskleidžia filmo užkulisius. Pašnekovai: aktoriai A. Šurna, R. Adomaitis, J. Budraitis, R. Arbačiauskaitė, kino operatorius D. Pečiūra, grimo dailininkė M.
Scenarijaus autorius - V. Žalakevičius. Režisierius - A. Grikevičius.
Antroji serija prasideda kone idiliškomis derliaus ėmimo darbų kaime scenomis. Čionai, į gimtąją sodybą, iš gimnazijos grįžo Gediminas.
Siūlo tą patį ir kenčiančiai Mildai, bet, išgirdęs, kad jai teko savaip „išpirkinėti draugų kaltes“ prieš esesininką Dangelį, imasi dviračio. Simboliškai tirštoje vakaro migloje Gediminas ir Milda pameta vienas kitą. Truputį fatališka moteris tampa ir paskutinio vaikystės draugų Gedimino ir Adomo kivirčo priežastimi.
Tuo tarpu Lauksodis irgi nebėra ta „negyvenama sala“, kaip jį vadindavo Gediminas. Išgirdę apie miške įsikūrusią Mariaus gaują, apsilanko vokiečiai, nušauna Džiugams dirbusį neutralų karo belaisvį Vasilį.
Raudonieji partizanai įsibrauna į Adomo darbovietę, suriša jam rankas, bet pakarti nebespėja. Juos vejasi vokiečiai, sužeidžia Marių, besiieškantį užuolandos Keršio klėtyje.
Slapta nuo vyro jį slaugo Akvilė, tačiau Keršys, ir suradęs konkurentą, patikina, kad jo rankos niekad nebus kruvinos. Milda savo namuose atpainioja Adomo rankas supančiojusią vielą, bet šis tik ją prismaugia, o pats patenka į psichiatrijos kliniką.
Gestapas išsikviečia Gediminą dėl jo galimų ryšių su banditais, bet, net ir rodydamas kitų kankinimus, nieko nepasiekia. Tiesa, įkandin paleisto Gedimino siunčiamas provokatorius, verkšlenantis dėl karo pabaigos ir neva norintis „į partizanų prieglobstį“.
Herojus nuveda jį į tą mišką, bet čia vyrukas netyčia išsiduoda.
Aktoriai:
- Gediminą Džiugą - Juozas Budraitis
- Mykolą Džiugą, jo tėvą, - Laimonas Noreika
- Adomą Vainorą - Regimantas Adomaitis
- Mildą - Regina Arbačiauskaitė
- Marių Nemunį („Raudonąjį Marių“) - Antanas Šurna
- Keršį - Stasys Petronaitis
- Akvilę - Eva Kull
- Dangelį - Arnas Rosenas
- Dangelio adjutantą - Sigitas Račkys
- Žakaitį - Gediminas Girdvainis
- Putrimą („Juodąjį Bigę“) - Juozas Jaruševičius
- Adomo tėvus: Vainorą - Kazimieras Preikštas
- Vainorienę („Katrę Pypkiorę“) - Eugenija Šulgaitė
- Bugenį - Antanas Barčas
- Saulių - Remigijus Vilkaitis
- jo motiną - Ona Knapkytė
- Vasilį - Valdemaras Jatautis
- gestapo karininką - Balys Bratkauskas
- leitenantą - Rolandas Butkevičius
- rusų lakūną - Juozas Kisielius
- provokatorių - Edvardas Kunavičius
- mokinį Petkų - Kostas Smoriginas
- mokinį Minkų -Vidas Petkevičius
- gestapo vertėją - Algirdas Lapėnas
- vokietę - Kristina Gudonytė
- Kalėdų šventės šeimininką - Kęstutis Genys
- rusų partizaną - Anatolijus Azo
Taip pat vaidina Feliksas Einas, Aldona Janušauskaitė, Antanas Žekas, Nelė Savičenko, Algis Kybartas, Avtandilas Kvirikašvilis, Aleksandras Ribaitis, Regina Varnaitė, Vytautas Kancleris, Dalia Overaitė, Steponas Kosmauskas, Algimantas Mažuolis, R.
Žurnalisto Ž. Pekarsko pokalbis su J. Budraičiu Maskvoje apie gyvenimą, darbą ir kūrybą bei aktoriaus posūkį į diplomatinį darbą.
Juozas Budraitis - Lietuvos kultūros atašė Rusijoje, žymus Lietuvos aktorius.
Gailutės Jankauskienės ir Ramintos Jonykaitės LRT Radijo laidoje kalbinami 2013 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, tarp kurių ir J. Budraitis.
J. Budraitis apie kiną: Kino procesas man yra vertybė, įdomybė, gyvenimo būdas.
| Filmo pavadinimas | Režisierius | Autorius | Vaidmuo |
|---|---|---|---|
| Karalius Lyras (Король Лир) | G. Kozincevas | W. Šekspyras | Prancūzų karalius |
| Savaitgalis pragare | V. Žalakevičius, A. Grikevičius, A. Kvirikašvilis | V. Žalakevičius | - |
| Baltos rasos. Sugrįžimas (Белые Росы. Возвращение) | A. Butor | - | Andrėjus Chodasas |
Kiti filmai, kuriuose vaidino J. Budraitis:
- J. Filmas buvo sukurtas remiantis „Austrijos monstro“ - Josefo Fritzlo, 24 metus savo dukteris kalinusio ir prievartavusio vyro, istorija, kuri 2008 m.
- J. Vaidina: J. Budraitis (Tėvą), A. Bendoriūtė (Dukrą), G. Balandytė (Motiną) ir kiti. Scenarijaus autorius ir režisierius - M. Ivaškevičius. Operatorius - R. Greičius.
- J. Vaidina: J. Budraitis (Rašytoją), V. Kuklytė (Jo dukrą). Scenarijaus autorius ir režisierius - G. Tamoševičius. Operatorius - J. Sičiūnas. Filmas pasakoja apie garbaus amžiaus rašytoją (J. Budraitis). Jam besiruošiant į tolimą kelionę, kurios metu bus filmuojamas šio rašytojo novele paremtas filmas, vyriškis sulaukia netikėto skambučio. Skambučio, kuris pakeičia kasdienę jo ramybę - netikėtai prisistato jo duktė (V.
Dramatiškesni kadrai su sprogimais - „1939, Lenkija“, fašistų žygis pro Triumfo arką - „1940, Prancūzija“. Ratas siaurėja, artėja prie mūsų krašto, bet, pasirodžius titrui „1940, Lietuva“, muzikos disonansai kaip tik dingsta, regime kelis oficialiosios kronikos kadrus -- apgautų ir džiugių dėl sovietų okupacijos valstiečių veidus.
Iš Kraštupėnų vykdomojo komiteto durų išeina pirmininkas „raudonasis Marius“ ir istorijos mokytojas Gediminas Džiugas. Abu kategoriškai ginčijasi dėl tautinių ambicijų, dėl prarastos nepriklausomybės.
Už miestelio ribų aistros verda dar aršiau. Lauksodžio kaime „Katrė Pypkiorė“, iš pradžių apkumščiavusi tylų vyrą, su gruzinišku temperamentu puola neturtėlį Putrimą, kuriam gerutė sovietų valdžia leido nusišienauti darbščių Vainorų pievą.
Netrukus prasidėjęs karas ir vokiečių okupacija įžiebia naujų aistrų. „Raudonasis Marius“ priverstas bėgti, palikdamas kaime jo kūdikio besilaukiančią Akvilę, besiglaudžiančią prie godaus, bet doro sodiečio Keršio.
Kraštupėnų gražuolė Milda, kurios vyras, kaip manoma, „seniai supuvo Sibire“, blaškosi tarp spėjusio susprogdinti bėgančių rusų mašiną, policijos vadu tapusio Adomo Vainoro ir jo draugo Gedimino. Kartą draugai prisigeria vietinės grietinėlės pokylyje, apšlapina gestapininko iš Vilniaus mašiną, viešai išrėkia viską, ką jie mano apie nesibaigiančias Lietuvos okupacijas.
Deja, Adomui, sklaidant atsiradusius įtarimus dėl lojalumo, teks vadovauti vokiečių vykdomoms represijoms.