Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos gyventojai susimąstė apie galimas slėptuves bombardavimo ar oro pavojaus atveju. Tačiau Lietuvoje tokių slėptuvių, kokias įsivaizduojame iš karinių filmų, praktiškai nėra. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra slėptuvė ir kokia jos paskirtis.
Slėptuvės Apibrėžimas
Slėptuvė - tai specialios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa, skirta apsaugoti asmenis nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
Slėptuvių Paskirtis
Slėptuvės skirtos apsaugoti asmenis, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų ir Bendrojo pagalbos centro nenutrūkstamą veiklą. Šie asmenys organizuoja ir koordinuoja situacijos stabilizavimą ir valdymą, teikia pagalbą gyventojams - evakuaciją, laikiną apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose, maitinimą, rūpinasi sanitarinėmis sąlygomis ir kt.
Kiekviena savivaldybė ir dalis valstybės institucijų turi slėptuvę, reikalingą ekstremaliajai situacijai valdyti.
Slėptuvių Būklė Lietuvoje
Civilinės saugos tinklapyje skelbiama, kad iki 2018 metų vasario 3 d. Lietuvoje teisės aktuose buvo numatyta, kad slėptuvės ekstremaliųjų situacijų valdymui turėjo būti įrengtos visose 60 savivaldybių. Tačiau tik 9 savivaldybės turėjo gerai įrengtas slėptuves ir 35 - turėjo slėptuves, iš dalies atitinkančias nustatytiems reikalavimams.
Kolektyvinės Apsaugos Statiniai
Įprastomis gyvenimo sąlygomis kolektyvinės apsaugos statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.
Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu - lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.
Kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimo specialusis ženklas
Slėptuvės Klaipėdoje: Istorinis Kontekstas
Klaipėdoje yra išlikę slėptuvių, įrengtų Šaltojo karo metu (1946-1989 m.), kuomet vyko geopolitinė konfrontacija tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Vienas iš tokių objektų yra Dubysos gatvėje esanti slėptuvė-komandinis punktas, kurios statybas kuravo tuometės valdžios atstovai.
Ši slėptuvė, vadinta komandiniu punktu-vadaviete, buvo įrengta strateginėje vietoje - nuošaliau nuo centro, šalia dviejų miesto transporto arterijų. Po statybų šis objektas glūdi saugomoje teritorijoje ir yra tarsi užsikonservavęs laike.
Gavus Registrų centro brėžinį paaiškėjo, jog bendras vidinių patalpų plotas - per 600 kv. metrų. Išorinių gelžbetonio sienų storis - pusė metro, slėptuvė (be pylimo) yra beveik 17 m pločio ir 37 m ilgio, įrengtas vienas pagrindinis bei vienas atsarginis išėjimai.
Visa slėptuvė nukabinėta daugybe kone apokaliptinių scenarijų aprašymais bei instruktažais, kaip į kiekvieną pavojų reaguoti.
Ši informacija skelbiama ne tam, kad gąsdintume savo skaitytojus, o tam, kad paskatintume kiekvieną pasidomėti, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir ką aptarti su šeimos nariais. Visos tos žinios praverstų kilus ekstremaliai situacijai. Nors mes labai linkime visiems mums, kad šių žinių neprireiktų.
tags: #specialiai #irengta #nedidele #patalpa