Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymas numato naujas sąlygas dėl statinių ir (ar) įrenginių statymo, inžinerinių tinklų tiestimo, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus statinius ir (ar) įrenginius.
Kam aktualus šis įstatymas?
- Statytojams ir inžinieriams: dėl naujų sąlygų statant statinius ir tiesiant inžinerinius tinklus.
- Nekilnojamojo turto savininkams: dėl įtakos sąlygoms statyboms siaurose žemės juostose.
- Dviračių ir pėsčiųjų takų naudotojams: dėl naujų sąlygų įrengiant takus siaurose žemės juostose.
- Miško infrastruktūros valdytojams: dėl naujų sąlygų miško infrastruktūrai priskiriamiems statiniams ir (ar) įrenginiams.
Pagrindiniai įstatymo pakeitimai ir įsigaliojimas
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Jis lėmė naujų teritorijų (apsaugos zonų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) ir tuo pačiu naujų ūkinės veiklos apribojimų atsiradimą bei jų privalomą registravimą viešame registre. Taip pat įstatymas numato šiuo metu nustatytų ar privalomų nustatyti apsaugos zonų „sutvarkymą“.
Visi laiku nepadaryti „namų darbai“ turėjo būti atlikti iki 2022 m. gruodžio 31 d., o nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės.
Apsaugos zonų pokyčiai
Jeigu konkrečiai ūkinei veiklai vykdyti buvo nustatytos apsaugos zonos ar sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. tokių apsaugos zonų nebuvo numatyta naujajame įstatyme, tokios zonos buvo laikomos nebeegzistuojančiomis, o Registrų centre turėjo būti iš karto panaikinti visi įrašai apie tokias zonas. Tuo pačiu nebeliko ir veiklos apribojimų, kurie buvo taikomi atitinkamoje teritorijoje. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų buvo naikinamos kurortų apsaugos zonos, taip pat kuro tiekimo bazių ir kietojo kuro cechų apsaugos zona, taip pat skystojo kuro degalinių apsaugos zona.
Tačiau reikia turėti mintyje ir tai, kad pagal naująjį įstatymą atsirado ir naujų apsaugos zonų. Pavyzdžiui, vietoj aukščiau įvardintų skystojo kuro degalinių apsaugos zonų atsirado apsaugos zonos konkretiems įrenginiams, antžeminiams ar požeminiams rezervuarams, dujų balionams ir kolonėlėms, kt. Taip pat aptariamame įstatyme atsirado ir tokios naujos teritorijos su jose taikomais veiklos apribojimais kaip pajūrio juosta, potvynių grėsmės teritorijos, aerodromo triukšmo apsauginės zonos, gamtos paveldo objektų teritorijos, gamtinių ir kultūrinių rezervatų teritorijos, siaurųjų geležinkelių apsaugos zonos, kt.
Kai kurios iš šiuo metu nustatytų tam tikrų objektų apsaugos zonų po 2020 m. sausio 1 d. padidėjo arba sumažėjo. Taigi verta pasitikrinti, ar vykdomai ūkinei veiklai po Naujųjų metų vis dar buvo nustatyta konkreti apsaugos zona ir (ar) SAZ, kokio dydžio ji buvo ir kokie nauji veiklos apribojimai joje buvo taikomi, bei nepamiršti atlikti reikalingus duomenų pakeitimus dokumentuose ir viešajame registre.
Kitas svarbus įpareigojimas, kuris atsirado naujajame įstatyme - tiems ūkinės veiklos vykdytojams, kuriems dar iki naujojo įstatymo įsigaliojimo reikėjo nustatyti atitinkamas apsaugos zonas, bet tai nebuvo padaryta, arba net ir nustačius būtinas apsaugos zonas, jos nebuvo įrašytos į viešąjį registrą, reikėjo visus nepadarytus ar nepabaigtus darbus atlikti pagal naujajame įstatyme numatytas procedūras ir jame nustatytais terminais. Tokiu būdu įstatymu siekiama, kad iki 2023 m. sausio 1 d. visos reikalingos apsaugos zonos būtų tinkamai įformintos.
Šiuo metu rengiami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai, jeigu jie nebuvo baigti rengti iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. iki šios datos nebus patvirtinti ar nebus gauti statybą leidžiantys dokumentai, turėjo atitikti naujojo įstatymo reikalavimus nepriklausomai nuo to, kad įstatymas įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Taigi minėtuose rengiamuose dokumentuose iš esmės jau dabar, nelaukiant Naujųjų metų, reiktų numatyti sprendinius, atitinkančius naujojo įstatymo reikalavimus (t. y. vietoj šiuo metu teisės aktuose nurodytų apsaugos zonų ar SAZ nustatyti naujajame įstatyme nurodytas teritorijas).
Įsigaliojus naujajam įstatymui turėjo būti pakeisti ir atitinkami procedūriniai dokumentai, numatantys specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. Be to, šiuo metu rengiant planus ir projektus jau reikia pasirūpinti ir atitinkamų susitarimų su žemės sklypų ir net teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, savininkais ar patikėtiniais sudarymu, kurie atitiktų naujojo įstatymo reikalavimus.
Pagal naująjį įstatymą specialiosios žemės naudojimo sąlygos turės būti taikomos ir naujos teritorijos nustatomos ne tik suformuotuose žemės sklypuose, bet ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai. Teisę į kompensacijas nustatant teritorijas tenkinant viešąjį interesą turės ne tik žemės sklypų ir teritorijų, kuriose nesuformuoti sklypai, savininkai ar patikėtiniai, bet ir jų valdytojai (kurių teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre), taip pat kito nekilnojamojo turto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, savininkai. Kompensacijos turės būti išmokėtos kiekvienam iš šių asmenų atskirai pagal kiekvieno iš jų patiriamą konkretų nuostolių dydį.
Asmenys, kurie jau yra davę sutikimus dėl atitinkamų apsaugos zonų ar SAZ jų sklypuose nustatymo, tačiau nuostoliai jiems nebuvo atlyginti, po 2020 m. sausio 1 d. gavę pranešimą apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą jų sklypuose, galėjo kreiptis per 1 metus į ūkinės veiklos vykdytoją dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
Įstatymo įgyvendinimas apėmė iš esmės didžiąją dalį valstybės teritorijos, todėl buvo nedaug tokių žemės sklypų ar teritorijų, kurios išvengė įstatymo taikymo. Pasibaigus įstatyme numatytam pereinamajam laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo galutinės įstatymo nuostatos.
Šis įstatymas kelia daug aistrų, nes jis sukonstruotas ne visai pagal tai, kokių lūkesčių kelia miškų pramonė ir gamtosauginės organizacijos, aplinkosaugininkai. Jame ne iki galo atsispindi dalykai, kurie buvo sutarti Nacionalinio miškų susitarimo metu.
Esminiai nesutarimai liko, kiek miško turėtume saugoti gamtosauginiu būdu labiau ir kiek turėtume to miško kirsti. Matyt, kad pagrindinė užduotis teks Seimui. Įstatymą Seime tikimasi priimti per pavasario sesiją.
Akivaizdu, kad bus dvi grupės. Viena ta, kuri sako, kad miškus reikia eksploatuoti labiau, kaip bulvių lauką, daugiau kirsti, apsirūpinti mediena. O yra kita pusė, kuri sako, kad nereikia kirsti daugiau, kaip tik reikia saugoti daugiau, o kitą dalį miškų galima tvarkyti gamtotvarkiniu būdu taip, kad būtų darna ir gamtai, ir pramonei tos medienos užtektų. Tą balansą surasti bus sunkiausia.
Mes labai rimtai ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui Aplinkos apsaugos komitete, koks bus tas miškų valdymo ir tvarkymo, saugojimo bei naudojimo pokytis. Galutinai susirems dvi interesų grupės: šiuolaikinis aplinkosauginis požiūris ir tas tradicinis kirtimo bei ekonominės naudos požiūris.
Aš manau, kad dabartinis įstatymo projektas yra gerai subalansuotas. Nes tai, ką kelia abi pusės, yra įgyvendinamosios politikos ir vadybos klausimai: geresnis informavimas, skaidresni procesai ir taip toliau. Tai nesusiję su turinio esme. Jei mes kalbėdami apie tai, kalbame apie įgyvendinimo procesus, šalutinius dalykus, man atrodo, tai geras ženklas. Tačiau iš esmės išspręsti miškų klausimo Lietuvoje, manau, kad niekam dar ilgai nepavyks, kol nebus reikšmingai padidintas miškų žemės plotas. Kai mes turėsime miškų arti 50 proc. teritorijos, tada tie klausimai natūraliai bus atsakyti geriau.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nepatenkinta dėl to, kad I. Šimonytės Vyriausybė dėl Miškų įstatymu įvedamų ribojimų privačių miškų savininkams (neskaičiuojant valstybinių miškų) buvo numačiusi 314 mln. eurų kompensacijų, bet nauja Vyriausybė jau ketino kompensuoti tik 62 mln. eurų.
Socialdemokratų ir partnerių Vyriausybė, savininkų teigimu, esminius ūkinės veiklos ribojimus sąmoningai išskaidė ir „paslėpė“ keliuose teisės aktuose, perkeldama juos iš Miškų įstatymo į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir poįstatyminius aktus.
Už ūkinės veiklos apribojimus miškuose už saugomų teritorijų ribų pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šiol nėra numatyta jokia kompensavimo tvarka. Tai reiškia sąmoningą bandymą išvengti pareigos atlyginti ekonominės vertės praradimus.
Nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasakoja, kad, jos vertinimu, abi socialdemokratų Vyriausybės stipriai sumažino aplinkosauginę ambiciją miškų srityje. Jos pasakojimu, S. Gentvilo laiku gana griežta apsauga turėjo būti skiriama apie 33 proc. miškų, o dabartinis įstatymas sumažino šią ambiciją.
Dabartinis įstatymas yra tiek blogas, kad tam tikri pakeitimai perspektyvoje atveria galimybę daugiau apsaugoti, net jeigu šią minutę mes neiškovosime didesnių procentų. Mums tiesiog reikia įstatymo, kuris nedraustų didesnio procento miškų apsaugos.
Ši kova tarp gamtosauginio ir ūkinio požiūrio į miškus išsiveržė viešu aplinkos ministro K. Žuromsko ir socialdemokrato, Aplinkos apsaugos komiteto nario A. Radvilavičiaus konfliktu.
Problema kilo, kai Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje socialdemokratas A. Radvilavičius viešai iškėlė klausimą, kad tuometinis viceministras E. Mačieža yra nušalintas nuo daugelio su miškų politika susijusių reikalų Aplinkos ministerijoje.
Aplinkos ministras K. Žuromskas į tokį viceministro pareiškimą sureagavo paneigdamas viceministro izoliaciją ir paskui atleido iš pareigų kaip praradusį politinį pasitikėjimą.
Šis įstatymas yra labai svarbus ir liečia daugelį Lietuvos gyventojų bei įmonių. Todėl būtina atidžiai sekti jo pakeitimus ir įgyvendinimą.
| Laikotarpis | Svarbūs įvykiai |
|---|---|
| Iki 2020 m. sausio 1 d. | Galiojo senos apsaugos zonos ir SAZ. |
| 2020 m. sausio 1 d. | Įsigaliojo naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. |
| Iki 2022 m. gruodžio 31 d. | Pereinamasis laikotarpis, skirtas sutvarkyti apsaugos zonas. |
| Nuo 2023 m. sausio 1 d. | Galutinis įstatymo įgyvendinimas. |