Kas yra socialinis būstas?

Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Šiuo metu teisę gauti socialinį būstą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, taip pat atskirų savivaldybių tarybų sprendimai.

Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.

Kas turi teisę į socialinį būstą?

Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi:

• Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste;
• Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:
• jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m.

Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką.

Pajamos ir turtas

Pajamos ir turtas, neviršijantys nustatytų dydžių:

• asmens be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP* dydžių, turtas** - 56 VRP* dydžių;
• dviejų ar trijų asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos - 80 VRP* dydžių, turtas** - 112 VRP* dydžių;
• keturių ar daugiau asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP* dydžiai ir turtas vienam asmeniui **- 56 VRP* dydžiai.

Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Kada prarandama teisė į socialinį būstą?

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.

Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.

Teisė į socialinį būstą prarandama, kai:

• jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
• jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
• pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
• jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.

Dokumentai, reikalingi norint gauti socialinį būstą

• Asmenys turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, o jeigu tokios neturi - turi būti pateikta informacija apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena;
• Asmuo turi būti deklaravęs turtą bei pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas.

Reikalingi dokumentai:

• Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (Šiauliuose - Vilniaus g. 265) teisės aktų nustatyta tvarka.
• Valstybės įmonės Registrų centro (Paukščių takas 2, Šiauliai) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Kauno miesto savivaldybės informacija apie socialinį būstą

Nuosavo būsto problema - viena aktualiausių. Daugelis miestiečių jo neišgali įsigyti, todėl kreipiasi į Kauno miesto savivaldybės turto skyrių.

Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų:

• Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų.
• Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus.
• Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.

Yra susidariusi klaidinga nuomonė, jei socialinio būsto nuomininko pajamos viršija nustatytus kriterijus, jis gali toliau jame gyventi. Taip neturėtų būti, nes socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi, kur gyventi.

Savivaldybės būsto nuomotojai - žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku (lengvatinėmis sąlygomis) neprivatizavo būstų, todėl tokią galimybę turi dabar. Taip pat labai svarbu, kad savivaldybės būsto nuomininkams nereikia teikti turto pajamų deklaracijų, tai sudaro galimybę turėti didesnes pajamas nei remiamos valstybės.

Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.

Atkreipsiu dėmesį, kad socialinio būsto nuomotojai neatsakingai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis, jas niokoja, neprižiūri, gadina ten esančią įrangą. Dažnai šios patalpos atrodo baisiai. 5 iš 10 suremontuotų ir naujai išnuomotų socialinių būstų trumpiau nei per 6 mėnesius tampa lindynėmis.

Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.)

Dabar nuomojimo procedūroms vykdyti pateikta 10 socialinių būstų. Laisviems ir tinkamiems nuomoti būstams vykdomos nuomojimo procedūros (pasiūla, apžiūra, būsimo nuomininko reikalavimų atitikimo patikra, dokumentų rinkimas, sutarties ruošimas).

Socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355, šis skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės.

Skyriui pateikti stovinčių eilėje duomenys yra nuolat tikrinami, asmenys, neturintys teisės būti įrašyti sąraše, iš jo išbraukiami. Planuojame visus 3 tūkst. 355 asmenis, esančius sąraše ir įrašytus iki 2015 m. gruodžio 31 d., patikrinti iki 2016 gruodžio pabaigos.

Iki liepos 1 d., atlikus visas privalomąsias procedūras (jos užtrunka), buvo išnuomoti 7 būstai (be bendrabučių).

Vadovaujantis įstatymais į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, įrašyti 3 tūkst. 355 asmenys ir šeimos. Pagal galiojančius teisės aktus yra tik vienas sąrašas, kurio pagrindas yra prašymo padavimo data, tą pačią dieną gali būti padavęs ir neįgalusis, ir jauna šeima, ir našlaitis.

Šeimai yra nuomojamos gyvenamosios patalpos ar butas, kurio plotas atitinka įstatymų nuostatas. Šeima sąžiningai ir realiai turi įvertinti savo pajamas, nes labai dažnai turėdama didesnį plotą neišgali susimokėti nuomos, komunalinių mokesčių, todėl tampa skolininkais, kuriuos reikia iškeldinti teisminiu keliu.

Jei šeima pageidauja išsinuomoti didesnį būstą, ji turi kreiptis su prašymu ir dokumentais dėl socialinio būsto sąlygų pagerinimo, Skyrius vertina visas aplinkybes ir įtraukia į eilę.

Socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą. Kai kurie asmenys, įrašyti į sąrašą 1−300 numeriais pagal jų pateiktus ir darbuotojų patikrintus duomenis nebeturi teisės būti šiame sąraše (išvykę gyventi kitur, turi nusipirkę butus, nepateikė turto (įskaitant pajamas) už 2015 m.) arba yra labai išrankūs: atsisako socialinių būstų dėl aukšto, rajono, per toli esančios parduotuvės, autobusų sustojimo ir pan.

Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.

tags: #spis #socialinis #bustas