Šiaulių Vytauto gatvę puošia išskirtinis muziejui priklausantis tarpukario modernizmo architektūros pastatas - Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namas. Šis pastatas, tarpukariu neretai vietos gyventojų buvo vadinamas Baltaisiais rūmais, buvo pastatytas 1925-1927 m. pagal architekto Karolio Reisono projektą. Venclauskiai čia gyveno iki 1944 metų.
Po dvejus metus trukusio projekto „Venclauskių namų restauravimas ir pritaikymas daugiafunkcei muziejinei veiklai“, finansuoto iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Venclauskių namai vėl atviri lankytojams.

Venclauskių namai Šiauliuose
Ekspozicija Venclauskių namuose-muziejuje pristato Venclauskių šeimos gyvenimą ir veiklą bei XX a. I pusės Šiaulių miesto istoriją. Čia užaugo ne tik dvi jų dukros, bet ir S. Venclauskių šeimos namas, tarpukariu neretai vietos gyventojų buvo vadinamas Baltaisiais rūmais.
Architektūra ir Interjeras
Pastatas yra dviejų aukštų su mansarda ir paaukštinta cokoline dalimi. Jo kompozicijoje dominuoja asimetriškas, į Vytauto gatvę atgręžtas fasadas. Pagrindinį fasadą dalija vertikalus laiptinės tūris, kairėje jo pusėje - terasa su arkomis, dešinėje - pusapvalis erkeris. Fasadai dekoruoti tvorelėmis, pastato kampus ir laiptinę rėmina rustuoti piliastrai, viršutinę dalį juosia karnizas, langai aprėminti profiliuotais apvadais.
Žinomas tarpukario architektas K.Reisonas Venclauskių namus suprojektavo taip, kad pereinamos patalpos pastato perimetru jungėsi aplink laiptinės tūrį.
Pirmasis pastato aukštas pasitinka įspūdingais tarpukario laikotarpio sienų dekorais. Tai turtinga art nouveau, taip pat tautinio stiliaus trafaretinė tapyba, kuri retai sutinkama Lietuvoje. Įspūdingas sienų dekoras iš dalies sąlygojo ir pagrindinį ekspozicijos koncepcijos sprendimą - išryškinti restauratorių atidengtą ir atkurtą sienų tapybos grožį.
Restauruotas ir atkurtas pastato interjeras žavi tautinio modernizmo stiliaus dekoratyvine tapyba, trafaretiniais dažymais, gausia ornamentika, sodriomis, intensyviomis spalvomis. Kambarių sienos dekoruotos skirtingais geometriniais ir augaliniais motyvais.

Ekspozicija Venclauskių namuose
Patalpos ir jų paskirtis
- Pirmas aukštas: Advokato K. Venclauskio darbo kabinetas, interesantų laukiamasis ir priimamasis, šeimininkų miegamieji, valgomojo ir svetainės kambariai.
- Cokolinis aukštas: Virtuvė, skalbykla, pagalbinės patalpos bei Venclauskių globojamų našlaičių ir pamestinukų kambariai.
Kazimieras Venclauskis
Ant durų kabanti lentelė su užrašu: „Kazimieras Venclauskis - prisiekusis advokatas“ pakviečia į ekspozicijos pradžią, įrengtą buvusioje asmeninėje advokato zonoje: priimamajame ir reprezentaciniame kabinetuose, jo miegamajame. Šiose erdvėse pasakojama apie K. Venclauskį (1880-1940) - žinomą teisininką, advokatą, vieną iš nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų, pirmąjį Šiaulių miesto burmistrą, politiką, Steigiamojo Seimo ir Pirmojo Seimo narį, aktyvų visuomenininką ir mecenatą.
K. Venclauskis teisės studijas baigė Tartu universitete, dirbo Rygoje. Violetinės spalvos, gausiai rožių motyvais puoštas kambarys - K. „Pirmajame K. Venclauskio kabinete rinkdavosi eiliniai žmonės, antrajame - rimtesni klientai, būdavo sprendžiamos jų bylos, vykdavo Trečiųjų teismai“, - sakė A.
Čia taip pat pristatoma visuomeninė-kultūrinė Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių veikla - draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas, pirmųjų lietuviškų vakarų, spektaklių organizavimas, dalyvavimas Didžiosiose Šiaulių gegužinėse, „Varpo“ draugijos veikloje. Venclauskių namai Šiauliuose buvo tarsi kultūrinės veiklos židinys.
K. Venclauskis skyrė daug dėmesio ir laiko, kad muziejus Šiauliuose turėtų savo patalpas.
Stanislava Venclauskienė
Šalia advokato miegamojo buvusiame žmonos Stanislavos miegamajame pristatomi Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės (1874-1958) pagrindiniai gyvenimo ir veiklos momentai. Stanislava - išskirtinė moteris, tikra šiaulietė - kilusi iš bajorų Jakševičių šeimos, gimusi, augusi ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi Šiauliuose.
Viena iš pirmųjų lietuvių aktorių ir režisierių, aktyvi visuomenininkė, politikė ir daugiau nei 100 vaikų motina, dažnai dar vadinama Šiaulių motina. S. Jakševičiūtė - pirmoji lietuvė - profesionali aktorė ir režisierė. 1899 metais režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ ir atliko pagrindinį vaidmenį. Rožinės spalvos miegamajame - pasakojimas apie S.
Stanislava savo miegamajame beveik niekada nemiegojo viena - čia nakvynę ir prieglobstį dažnai rasdavo du ar trys mažiausi, labiausiai dėmesio reikalaujantys šeimos globotiniai. S. Venclauskienė buvo labai geros širdies, visiems padėdavusi, pamaldi katalikė, tuo tarpu jos vyras Kazimieras - socialdemokratas, laisvamanis. Tai nesutrukdė jiems kartu rūpintis gausia šeimyna.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, S. Venclauskienė su dukra Danute ir dviem augintiniais pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Kol leido sveikata ir amžius, užsiėmė veikla. Ir visada norėjo grįžti į Šiaulius.
Šeimos Globotiniai ir Holokausto Metai
Venclauskių namuose buvo užauginta, globota apie 100 vaikų. Antrojo pasaulinio karo metais S.Venclauskienė su dukromis savo namuose, cokolyje ir mansardoje įrengtose slėptuvėse, glaudė Šiaulių žydus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Stanislava Venclauskienė ir jos dukterys Danutė bei Gražbylė buvo apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ir Pasaulio tautų teisuolių medaliais.
Antrojo pasaulinio karo metais Danutė Venclauskaitė buvo įkūrusi siuvyklą, kurioje įdarbino 70 žydų. Holokausto metais darbas žydams buvo viltis išsigelbėti. Stanislava Venclauskienė su dukromis savo namuose slėpė žydų vaikus, rūpinosi žydų gelbėjimu.
Žinoma istorija apie Jonuką, kuriam buvo 3-4 metai. Venclauskienė jį rado prie namų durų. Vėliau Jonukas, paslėptas bulvių maiše, išgabentas į saugesnę vietą. Kita istorija - Hanos Blank. Mergaitė kurį laiką augo Venclauskių namuose.
Danijos Konsulatas ir Pokario Metai
Į antrą pastato aukštą pakylama našlaitėmis dekoruota laiptine. Simboliška, kad našlaitės motyvas sutinkamas šiame daugybę našlaičių priglaudusiame name. Ekspozicija čia pradedama pasakojimu apie 1929-1936 m. pastate veikusį Danijos karališkąją konsulatą (nuomojosi patalpas iš Venclauskių šeimos) ir kurį laiką čia su šeima gyvenusį prekybininką, Danijos garbės konsulą Vladą Masiulį.
Nemaža vietos skirta šiuo laikotarpiu sparčiai kitusiam ir modernėjusiam architektūriniam miesto veidui, taip pat papasakojama Venclauskių pastato istorija - 1955 m. Venclauskių namai buvo perduoti Šiaulių „Aušros“ muziejaus reikmėms.
Venclauskių Namai Šiandien
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. Gražbylė ir Danutė Venclauskaitės atgautus tėvų namus padovanojo Šiaulių miestui su sąlyga, kad pastate visada turi veikti muziejus. 1992 m. pastatas oficialiai pavadintas Venclauskių namais, jam suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statusas.
Šiuo metu Venclauskių namuose veikia muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su Venclauskių šeimos istorija, jų veikla ir indėliu į Šiaulių miesto kultūrinį gyvenimą.
Ekspozicija pradedama senąja ir šiuolaikine tautodaile - medžio skulptūra, keramika, tapyba ir t. t. Atskira salė skirta Lietuvos vaizduojamajai dailei. Čia buvo eksponuojami V. Smakausko, P. Smulgevičiaus, V. Slendzinskio darbai, litografijos iš „Vilniaus albumo“. Tarpukario Lietuvos dailę pristatė G. Bagdonavičiaus, S. Riomerienės, M. Katiliūtės, S. Ušinsko, P. Eidukevičiaus, P. Kalpoko, M. Dobužinskio ir kt.
Venclauskių šeimos, išauginusios daugiau nei 100 pamestinukų bei neturtingų vaikų, atminimui muziejaus terasoje 1993 m. atidengta skulptūra „Motinystė“ (skulptorius Antanas Šnaras).
Ekskursijos
Gidų lydimi ekskursijų dalyviai turės unikalią galimybę pasigrožėti muziejine ekspozicine įranga dar neužpildytomis restauruoto kultūros paveldo objekto erdvėmis ir iš muziejaus specialistų lūpų tiesiogiai išgirsti objekte rengiamos XX a. Ekskursijos grupės iki 20 žmonių.
Ekskursijos kaina - 2 Eur asmeniui. (8 41) 52 43 92. Ekskursijos vyks kas valandą nuo 11 iki 17 val. Tradiciškai Vasario 16-ąją 11-17 val.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1925-1927 | Venclauskių namų statyba |
| 1944 | Venclauskių šeima palieka namus |
| 1955 | Namas perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui |
| 1991 | Venclauskai padovanoja namą Šiaulių miestui |
| 1992 | Pastatas pavadinamas Venclauskių namais |
| 2016-2019 | Restauracijos darbai |
Gyvenimas yra gražus: pokalbis su kunigu Gabrieliumi Satkausku
tags: #stanislavos #ir #kazimiero #venclauskiu #gyvenamasis #namas