Šiauliuose, Vytauto gatvėje, restauruojamas istorinis pastatas, menantis tarpukario dvasią - 1926 metais architekto Karolio Reisono suprojektuotas Stanislovo ir Kazimiero Venclauskų namas. Šis pastatas, tarpukariu pagarbiai vadintas Baltaisiais rūmais, yra vienas iš nedaugelio mieste išlikusių XX amžiaus pradžios statinių.
Jau antrą mėnesį restauratoriai darbuojasi, stengdamiesi prikelti šį kultūros paveldo objektą naujam gyvenimui. Darbus apsunkina tai, kad namo sienos yra uždažytos net iki 12 sluoksnių skirtingų dažų, tačiau restauratoriai nepraranda entuziazmo.
Kazimieras ir Stanislava Venclauskiai, Šiauliai, 1904 m.
Namo Istorija ir Architektūra
Pastatas, esantis Vytauto g. 89, buvo pastatytas 1926-1927 metais Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai. Pastatas yra dviejų aukštų su mansarda ir paaukštinta cokoline dalimi. Jo kompozicijoje dominuoja asimetriškas, į Vytauto gatvę atgręžtas fasadas.
Pagrindinį fasadą dalija vertikalus laiptinės tūris, kairėje jo pusėje - terasa su arkomis, dešinėje - pusapvalis erkeris. Fasadai dekoruoti tvorelėmis, pastato kampus ir laiptinę rėmina rustuoti piliastrai, viršutinę dalį juosia karnizas, langai aprėminti profiliuotais apvadais.
Žinomas tarpukario architektas K. Reisonas Venclauskių namus suprojektavo taip, kad pereinamos patalpos pastato perimetru jungėsi aplink laiptinės tūrį. Pirmajame namo aukšte buvo įrengtas advokato praktika besiverčiančio K. Venclauskio darbo kabinetas, interesantų laukiamasis ir priimamasis, taip pat šeimininkų miegamieji, valgomojo ir svetainės kambariai. Pastato cokolyje buvo virtuvė ir skalbykla, pagalbinės patalpos bei Venclauskių globojamų našlaičių ir pamestinukų kambariai.
Venclauskių namas Šiauliuose po restauracijos.
Venclauskių Šeimos Istorija
Venclauskių šeimai pastatas priklausė iki 1944 metų. Name tarpukariu gyveno teisininko, pirmojo miesto burmistro Kazimiero Venclauskio ir aktorės Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės šeima. Garsi ne tik tuo, kad užaugino apie 100 našlaičių, bet ir tuo, jog per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo ir slėpė persekiojamus žydus ir jų vaikus.
Antrojo pasaulinio karo metais S. Venclauskienė su dukromis savo namuose, cokolyje ir mansardoje įrengtose slėptuvėse, glaudė Šiaulių žydus. Nuo 1955 metų pastatas buvo perduotas naudoti Šiaulių „Aušros“ muziejui. 1991 metais Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės savo tėvų namą padovanojo „amžinai naudoti muziejaus reikalams“.
K. Venclauskis teisės studijas baigė Tartu universitete, dirbo Rygoje. Abu buvo veiklūs visuomenės žmonės, įsijungę į lietuvybės veiklą, dalyvaudavo įvairiose tautinio atgimimo akcijose, buvo vieni iš Šiaulių rajone, Aleksandrijoje, vykusių gegužinių organizatorių.
S. Jakševičiūtė - pirmoji lietuvė - profesionali aktorė ir režisierė. 1899 metais režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ ir atliko pagrindinį vaidmenį. Spektaklis spaudos draudimo metais buvo parodytas Palangoje, o 1904 metais atgabentas ir į Šiaulius. S. Venclauskienė buvo ir aktyvi visuomenininkė.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, S. Venclauskienė su dukra Danute ir dviem augintiniais pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Emigracijoje JAV D. Venclauskaitė Antrojo pasaulinio karo metais daug prisidėjo gelbstint žydus.
Venclauskių namų interjeras.
Restauravimo Darbai ir Rezultatai
Venclauskų namuose atlikti kompleksiniai tvarkybos darbai: fasadų ir vidaus patalpų spalvinio sprendimo polichrominiai tyrimai, tvoros su vartais, pastato vidaus ir lauko sienų, lubų tinko, durų ir langų, balkonų ir terasos baliustrų tvorelių, patalpų planinės struktūros, sieninės tapybos, sienų dekoro elementų, mozaikinio betono laiptų restauravimas, stogo dangos ir medinių konstrukcijų remontas ir kt.
Restauruotas ir atkurtas pastato interjeras žavi tautinio modernizmo stiliaus dekoratyvine tapyba, trafaretiniais dažymais, gausia ornamentika, sodriomis, intensyviomis spalvomis. Kambarių sienos dekoruotos skirtingais geometriniais ir augaliniais motyvais. Nenustoja stebinti spalvų ryškumas ir frizinės juostos puošnumas. Kiekviena patalpa yra išskirtinė. Puošniausios šeimininkų miegamųjų, kabineto patalpos, svetainė. Kitos yra paprastesnės.
Sienose yra palikti zondai - atidengtas autentiškas sluoksnis. „Restauratoriai piešinį, kad būtų vientisas ir gerai suprantamas, atkūrinėjo retušo būdu. Pasitelkė trafaretus - metodiką, techniką tokią pat, kaip tarpukariu, o trafaretinę tapybą atliko šiuolaikinėmis technologijomis“, - paaiškino A.
Pirmajame aukšte, pasak A. Labenskytės, kiek buvo įmanoma, atkurtos visos patalpos. Violetinės spalvos, gausiai rožių motyvais puoštas kambarys - K. „Asmeninė K. Venclauskio erdvė - visos trys patalpos. Galima sakyti, advokatės karjerą ji pradėjo savo namuose, nes dar būdama maža tėvui padėdavo, pavyzdžiui, rūšiuodavo bylas, nešdavo laiškus į paštą. Iš K. Venclauskio miegamojo durys veda į erdvų S. Venclauskienės miegamąjį. Šiame kambaryje miegodavo bent keli patys mažiausi ar sergantys vaikai. Jos miegamojo dekoro tapyba labiau būdinga dvarui.
Dekoro gausa išsiskiria Venclauskių dukters Gražbylės (1912-2017) kambarys. A. Labenskytė parodė 1930 metų Gražbylės nuotrauką. Dabar erdvi vientisa patalpa Venclauskių laikais buvo trys kambariai, tai rodo skirtingos sienų spalvos. Pirmajame aukšte buvo ir Venclauskių svetainė, karališkos mėlynos spalvos. Už svetainės - buvęs koridorius ir žalioji patalpa - vonia. Cokoliniame aukšte buvo vaikų miegamieji, buitinės patalpos, skalbykla, virtuvė. Cokoliniame aukšte gyveno ir Danutė Venclauskaitė.
Projekto vertė - per 2,5 mln. eurų. Bus keičiamas ne tik namo vidus, bet ir kiemas.
Venclauskių namai Šiauliuose.
K. Reisono Indėlis
Venclauskų namai buvo pastatyti 1927 metais, namo projekto autorius žymus architektas Karolis Reisonas. „K. Reisonas žymaus architekto karjerą pradėjo Šiauliuose, po Pirmojo pasaulinio karo jis buvo miesto inžinierius ir padėjo Šiauliams atsistoti ant kojų. Žinomiausi K. Reisono projektuoti pastatai yra Kaune, Šiauliuose K. Reisono pastatų stovi Aušros alėjoje, jo projektuotas Sukilėlių kalnelyje esantis paminklas. Venclauskiai pasisamdė tikrai garsų architektą.
K. Venclauskis, laimėjęs bylą (padėjo grafui Šuazeliui), gavo tokį honorarą, už kurį ir galėjo pastatyti šiuos įspūdingus namus“, - sakė A. Tarpukariu šiauliečiai šį pastatą vadindavo Baltaisiais rūmais.
Muziejininkams žinomas pasakojimas, kaip vakarais S. Venclauskienė sukviesdavo vaikus namo. Stanislava užrakindavo duris, bet visada palikdavo atidarytą langą.
Atskleis, kaip Šiauliai atrodė tarptautiniame kontekste. Varpo gatvėje veikė Latvijos konsulatas, o tuometėje Pagyžių gatvėje 89 - Venclauskių name - Danijos garbės konsulatas. Ten, kur ateityje bus parodų erdvė, muziejininkai laikinai surengė vieno eksponato parodą. Tai - XX amžiaus pradžioje dailininko Edvardo Ganusausko (1904-1979) nutapyta Šiaulių panorama.
Venclauskiai turėjo didelį sodą - jiems priklausė dabartinė „Juventos“ mokyklos teritorija. Tai buvo Jakševičių šeimos žemė. Jakševičius dalį žemės dovanojo gimnazijai, su sąlyga, kad dvi Jakševičių kartos galės mokytis nemokamai.
Muziejus saugo D. Venclauskaitės raštelį, parašytą 1992 metais, skirtą šiauliečiams: „Šiauliai tai mano miestas, mano gyvenimo dalis. Šiaulius aš mylėjau ir myliu, Pagyžių gatvės kaimynų tvoros jos man gyvos ir jas myliu. K. Venclauskis skyrė daug dėmesio ir laiko, kad muziejus Šiauliuose turėtų savo patalpas.
Antras ir trečias namo aukštai tarpukariu buvo nuomojami. Antrajame aukšte dekoro išliko minimaliai, palikta keletas fragmentų, zondų.
Mano tėvas Kazimieras Venclauskis
tags: #stanislavos #ir #kazimiero #venclausku #gyvenamasis #namas