Kaimyniniai santykiai dažnai laikomi vienais svarbiausių gyvenant privačiame name ar sodo bendrijoje. Tačiau daugelis konfliktų kyla dėl ribų, tvorų, augalų, o ypač - dėl medžių.
Tvoros ir kaimynų teisės: ką reikia žinoti?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad kaimynai turi gerbti vienas kito nuosavybę ir vengti veiksmų, dėl kurių kitam gali būti padaryta žala. Tai reiškia, jog medžių šalinimas ar genėjimas negali būti atliekamas savavališkai.
Medžiai, augantys sklype, priklauso to sklypo savininkui.
Šakų ir šaknų šalinimas
Jei kaimyno šakos perauga į jūsų sklypą arba šaknys jį pažeidžia, pirmiausia turite apie tai informuoti kaimyną. Galite, tačiau pirmiausia turite apie tai informuoti kaimyną ir suteikti jam protingą terminą tai padaryti pačiam.
Leidimai savivaldybėje
Miesto ar miestelio teritorijose, prieš šalinant didelius ar saugomus medžius, gali būti reikalingas leidimas. Ne visada. Kaimo vietovėse mažų, nesaugomų medžių šalinimui leidimas dažnai nereikalingas, tačiau miestuose ir miesteliuose jis gali būti būtinas. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į savivaldybę arba aplinkosaugos specialistus.
Kaip išvengti konfliktų?
Geriausias būdas išvengti ilgalaikių konfliktų - tai atviras bendravimas ir kompromisų ieškojimas.
- Pirmiausia kalbėkitės. Išsakykite savo susirūpinimą ramiai, be kaltinimų.
- Pasiūlykite sprendimą.
- Pasitelkite tarpininką.
- Dokumentuokite situaciją. Nuotraukos, datuoti laiškai ar el.
Teismas turėtų būti kraštutinė priemonė. Vis dėlto, jei visi kiti būdai - pokalbiai, tarpininkai, savivaldybės įsikišimas - nedavė rezultatų, teisinis kelias gali būti neišvengiamas.
Prevencija yra geriausia strategija
Geriausia strategija - užkirsti kelią problemoms dar prieš joms kylant.
- Planuokite sodinimą atsakingai.
- Pasidomėkite rūšimis.
- Reguliariai prižiūrėkite medžius.
- Kalbėkitės su kaimynais.
Kaimynų pareigos ir atsakomybė
Kaimyniniai ginčai dėl medžių dažnai tampa ne tik teisiniu, bet ir moraliniu klausimu - kiek mes gerbiame vieni kitų erdvę ir gamtą. Pagarba, nuoširdus bendravimas ir atsakomybės jausmas padeda rasti būdus, kaip išsaugoti tiek santykius, tiek žaliąją aplinką. Juk medžiai ne tik puošia aplinką, bet ir valo orą, suteikia pavėsį, mažina triukšmą bei sukuria jaukumo jausmą.
Teisės aktai ir taisyklės
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių”, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341\19 „Dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 4-165 „Dėl Gyvūnų vežimo taisyklių“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I V-217 „Dėl Agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17d. įsakymu Nr.
Gyvūnų laikymo taisyklės
Daugiabučio namo bute savininkui arba nuomininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates.
Sodininkų bendrijose ir individualiose atvirose valdose leidžiama laikyti šunis, tik pririštus arba uždarytus voljere.
Kai šuo laikomas nepririštas uždaroje valdoje, iš kurios negali pabėgti, ar pririštas ant tako, prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodo šuns galvos profilis.
Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, traukinių, vagonų, įvairios paskirties vagonėlių, šiltnamių, ūkinių pastatų ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos gali būti be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose.
Kitos svarbios taisyklės
- Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos.
- Tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Jos turi būti sandarios ir pripildytos ne daugiau kaip 2/3 tūrio, valomos ir dezinfekuojamos. Surinktą mėšlą galima kaupti uždarose patalpose iki1 m3 tūrio, būtina jį išvežti ir dezinfekuoti patalpas.
- Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, įrengimai, loviai, ėdžios ir kt. turi būti švarūs ir dezinfekuoti. Mėšlas, srutos, nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad neliktų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses ar graužikus.