Šėtos įkūrimo data laikomi 1362-ieji metai. Livonijos ordino surengto žygio į vidurio Lietuvą metu buvo paminėtas vadinamasis šventas kaimas Šates (Sethen). Tačiau miestelio pavadinimo kilmė yra neaiški. Per Šėtą teka Nevėžio intakas Obelis.
Šėtos žemėlapis
Šėtos Bažnyčios Istorija
Pirmoji katalikų bažnyčia miestelyje buvo pastatyta 1499 metais Šėtos savininko Bagdono Petkevičiaus ir Stepono Kuncevičiaus iniciatyva. Pagal senumą tai trečioji bažnyčia Kėdainių rajone (po Kėdainių Šv. Jurgio ir Krakių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčių). XVI a. pabaigoje Šėtos bajorai pasidavė reformacijos įtakai ir bažnyčią perdavė evangelikams reformatams. Pastariesiems bažnyčia priklausė iki XVII a. pradžios.
XVIII amžiaus pabaigoje Šėtoje pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Tiksli jos pastatymo data dar nėra nustatyta, nes istoriniai šaltiniai pateikia skirtingas datas - 1772-1782 metai ir 1799 metai. 1900 metais klebono Juozapo Sakalausko rūpesčiu ir parapijiečių aukomis bažnyčia buvo padidinta: pristatyta zakristija, iškilo aukštas bokštas, bažnyčios stogas apdengtas cinkuota skarda. Taip ji įgavo dabartinę išvaizdą.
Reikšmingiausias XIX a. pirmosios pusės statinys, turintis meninę vertę ir šiandien, yra kapinių koplyčia. Ji pastatyta 1824 metais aukščiausioje kapinių vietoje kaip dvarininkų Veličkų mauzoliejus.
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia
Šėtos Augimas Ir Švietimas
XVIII amžiuje Šėta palaipsniui plėtėsi, joje apsigyveno žydų bendruomenė. 1766 metais Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis suteikė privilegiją Šėtos žydams statytis sinagogą. Kad Šėtos, kaip prekybos centro vaidmuo išaugo, liudija 1781 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Augusto Poniatovskio privilegija, kuria leidžiama Šėtos miestelyje du kartus per metus organizuoti 3 dienų prekymečius. Turgūs pagal tą pačią privilegiją būdavo pradėti organizuoti kiekvieną antradienį.
Šėtos švietimo srityje itin svarbūs 1777 metai - parapinės mokyklos įkūrimas. Joje mokėsi 35 mokiniai - 21 šlėktos, 14 miestelėnų bei kitų gyventojų sluoksnių vaikai. Pagal įkūrimo datą Šėtos mokykla - trečioji Kėdainių rajone (po Kėdainių ir Krakių).
XIX Amžius: Sukilimai Ir Gyventojų Surašymas
Šėtos miestelio ir jo gyventojų neaplenkė ir per šalį nuvilniję XIX amžiaus sukilimai prieš carinę Rusiją. Ypač aktyviai šėtiškiai dalyvavo 1863 metų sukilime. 1897 metų surašymo duomenimis Šėtoje gyveno 1670 žmonių, iš jų 1135 - žydai.
Nepriklausomybės Kovos Ir Tarpukaris
1918 metų lapkritį Šėtoje įsikūrė parapinis komitetas, kuriam vadovavo kunigas Jurgis Tilvytis. Tų pačių metų pabaigoje buvo nutarta miestelyje įkurti „Saulės“ draugijos Šėtos progimnaziją. 1919 metų vasario 11-ąją dieną prie Šėtos vyko labai svarbios lietuvių kautynės su bolševikais, kurių metu pastarieji buvo sutriuškinti. Kautynių vietoje 1928 metais kariams savanoriams buvo pastatytas paminklas.
Pagal 1923 m. visuotinį Lietuvos gyventojų surašymą Šėtos valsčiui priklausė 99 gyvenvietės (kaimai, viensėdžiai ir dvarai), 956 ūkiai, kuriuose gyveno 6614 žmonių. Šėtos miestelyje - 877 gyventojai.
Šėtos Žydų Bendruomenė
Šėtos žydų istorijos pradžios tašku galima vadinti XVIII a. pr., kuomet randami neginčijami duomenys, kad čia gyventa žydų. Tai 1709 metų miestelio inventorius (sudarytas Šėtos klebono Motiejaus Juozapo Ancutos), kuriame išvardinti visi asmenys, besinaudojantys miestelio ir už jo ribų esančia žeme. Šiame inventoriuje paminėta ir keletas žydiškų pavardžių - iš to galima spręsti, kad žydai gyveno Šėtoje ir XVII amžiaus pabaigoje, Vėliau, Šėtoje žydų nuolat daugėjo. 1856 metais gyveno 148 judėjų tikybos gyventojai. Daugiausia jų gyveno Ramygalos gatvėje ( 24 gyvenamieji namai), Vilkmergės gatvėje (18 namų), prie Obelies upelio 3 namai, prie bažnyčios daržo 1 namas.
Tarpukariu Šėtoje žydų skaičius šiek tiek sumažėjo, bet jie vis tiek sudarė daugumą miestelio gyventojų. 1919 metų surašymo duomenimis, tuo metu Šėtoje gyveno 286 katalikai ir 346 žydai.
Žydų ir lietuvių tarpusavio santykiai niekada nebuvo įtempti. Niekada nebuvo jokių religinių, socialinių tarpusavio konfliktų. Žydų ir lietuvių santykiai pagrinde buvo prekybiniai, kaip pardavėjo ir kliento, į artimesnius, buitiškesnius santykius abi pusės nelabai leidosi.
Antrasis Pasaulinis Karas Ir Pokaris
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šėtoje jau buvo akmenimis grįstų gatvių, šaligatvių, turgaus aikštė, buvo per 140 gyvenamųjų namų. Be lietuvių, gyveno apie 350 žydų. Parduotuvių buvo net 73, keletas aludžių, arbatinių, batų dirbtuvė, senelių priglauda, du malūnai, lentpjūvė. Antrojo pasaulinio karo metais Šėtos, taip pat ir Pagirių, miesteliai buvo beveik sudeginti.
Šėtos miestelio žydai buvo išvaryti į Kėdainius, kur 1941 metų rugpjūčio 28 dieną kartu su Žeimių ir Kėdainių miesto žydais sušaudyti. Pokariu Šėtos apylinkėse vyko aktyvi partizaninė kova. Daug Šėtos ir Pagirių krašto nekaltų žmonių buvo ištremta.
Jau 1947 metais valstiečius prievarta pradėjo varyti į steigiamą kolūkį. Miestelis tapo jo centru. Šiuolaikinį vaizdą Šėtos miestelis, kaip kolūkio ir apylinkės centras, įgavo 9-ajame dešimtmetyje, kai buvo baigti statyti pagrindiniai visuomeninės paskirties pastatai.
Kunigas Jurgis Tilvytis - Asmuo, Pašventęs Gyvenimą Tėvynei
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime kuris stovėjo ant kalvos tarp miškelių ir ežerų. Visa Tilvyčių šeima linko prie knygos. Tai buvo retas atvejis tuometiniame kaime. Šeimoje dominavo optimizmas, meilė liaudies dainai, kūrybai, šviesos ir kultūros troškimas, patriotizmas. Baigęs pradžios mokyklą, vidurinį mokslą eiti Jurgis išvyko į Mitaujos gimnaziją, iš kurios buvo netrukus išvarytas, nes atsisakė skaityti carą šlovinančias maldas.
Dar besimokydamas gimnazijoje pradėjo rašyti eiles, o studijuodamas Kauno žemaičių kunigų seminarijoje, parengė savo rankraščių knygelę. Pirmąjį eilėraščių rinkinėlį „Dienelei brėkštant“ išleido 1909 m. Utenos Kaniešytės knygynas. 1910 m. Jurgis Tilvytis - A. Žalvarnis išleido poezijos rinkinėlį „Daujėnai“ ir „Paįstriečiai“, po poros metų - „Rūtų saujelė“, kiek vėliau išspausdino eilėraščių knygelę „Palaimintas triūsas“ bei libretą „Per skausmus į laimę“.
Į kunigus Jurgis Tilytis buvo įšventintas 1903 metais. Į Šėtą kunigas Jurgis Tilvytis buvo įšventintas 1916 m. Tik atvykęs ėmėsi per karą aplaužytos bažnyčios remonto, organizavo miestelio tvarkymo darbus. Labai energingai J. Tilvytis ėmėsi parapijos namų statybos Šėtoje, juo labiau, kad turėjo tam patirties, o darbą rado jau pradėtą. Per gana trumpą laiką pastatę didelius parapijos namus su sale ir gyvenamaisiais kambariais patarnautojams bei vargonininkams, kunigas tuoj iš valdžios išrūpino leidimą ir 1918 m.
Reikšmingos ir jo mirties aplinkybės. Visą savo gyvenimą pašventęs tėvynei, jos žmonėms, jis ir mirė eidamas savo šventas pareigas - sakydamas laidotuvių pamokslą kapinėse. Tai buvo 1931 m. Jurgio Tilyčio gyvenimas nebuvo ilgas, bet labai ryškus ir prasmingas. Sušvito jis kaip meteoras Lietuvos padangėje ir staiga užgeso, neišeikvojęs savo dvasines galias ir energiją paskleisdamas ateinančių kartų širdyse.
Šėta Šiandien
Ypatingai garsėjo Šėtos vaistinė, kurioje dirbo farmacininkai Vytautas ir Eugenija Inokaičiai. 2002 m. patvirtintas Šėtos herbas. 2010 m. Šėtos vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos vardas. Miestelio istorija išsamiai aprašyta net keturiuose leidiniuose, kurių iniciatorius ar bendraautorius yra mūsų kraštietis istorikas Stanislovas Stašaitis: Šėtos vidurinė mokykla; Šėtos Šv. Trejybės bažnyčia; Šėtai - 640 m.; Šėtos kapinės; Šėtos miestelio kapinės; Kraštiečiai; Mažo miestelio gyventojų sovietų okupacijos laikų patirtys.
Šėtos herbas