Statinio vidaus kvadratūros apskaičiavimas: išsamus gidas

Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojamas namo plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir ką reikia žinoti projektuojant tokį būstą. Taip pat aptarsime, kas sudaro buto plotą, kaip jis skaičiuojamas ir į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis būstą, ypač kai kvadratinio metro kaina yra didelė.

Pirmiausia, apibrėžkime, kas yra plotas apskritai. Plotas - tai paviršiaus dalis, apribota laužtine ar uždara kreive, kurios apimtis matuojama kvadratiniais vienetais. Plotas gali būti naudojamas įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gyvenimui, žemės ūkiui ar pramonei.

Naudingas plotas: apibrėžimas ir skaičiavimas

Kas yra naudingas plotas? Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12), būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Svarbu pažymėti, kad į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų ir nešildomų rūsių grindų plotas.

Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Kaip skaičiuojamas patalpų plotas?

Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma.

Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:

Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:

Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt

Kur:

• Pg - gyvenamasis plotas
• Pp - pagalbinis plotas (pagalbinis naudingas plotas, pagalbinis nenaudingas plotas)
• Pv - verslo plotas
• Pkt - kitas plotas (rūsio (pusrūsio) patalpų plotas, garažo patalpų plotas)

Svarbu: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.

Nesudėtingi statiniai ir plotas

Dažnai kyla klausimų, kaip skaičiuojamas plotas nesudėtingiems statiniams, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams ar sodo namams iki 80 kv. m. Skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas.

Į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į šį plotą neįskaičiuojami.

Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m² bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Nesudėtingi statiniai: kas tai?

Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.

Kaip skaičiuojamas plotas?

Bene dažniausiai užduodamas klausimas - kaip skaičiuojamas plotas? Kas įeina į 80 kv. m plotą? Ar galima įsirengti rūsį ar pastogę? Ar skaičiuojasi garažas?

Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.

Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.

Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.

Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.

Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.

Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.

Svarbūs aspektai projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, svarbu atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus:

• Bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m.
• Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m.
• Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
• Kiekviename daugiabutyje name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų (jei namas yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių).
• Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka

Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.

"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."

Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m.

Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas. Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.

Bendras plotas pagal STR 1.05.06:2010

Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas):

6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Grindų ir sienų kvadratūros skaičiavimas prieš remontą

Kai planuojate remontą ar įrenginėjate naują būstą, svarbu tiksliai apskaičiuoti reikalingą medžiagų kiekį. Vienas iš pirmųjų žingsnių, atliekant šiuos darbus, yra grindų ir sienų kvadratūros skaičiavimas. Šie skaičiavimai padės nustatyti, kiek medžiagų reikės, pavyzdžiui, plytelėms, dažams, tapetams ir kitiems apdailos elementams.

Sienų kvadratūros skaičiavimas nėra sudėtingas, tačiau reikia atsižvelgti į kelis svarbius faktorius. Norėdami sužinoti sienų plotą, pirmiausia išmatuokite kiekvienos sienos aukštį ir ilgį. Sienos plotas apskaičiuojamas kaip aukščio ir ilgio sandauga. Tuomet kiekvienos sienos plotą apskaičiuokite atskirai ir visus rezultatus susumuokite.

Jei kambaryje yra langų ar durų, jų užimamą plotą reikėtų atimti iš bendro sienų ploto, kad gautumėte tikslų apdailinamo paviršiaus plotą. Pavyzdžiui, jei sienos ilgis yra 5 metrai, aukštis 2,5 metro, o durys užima 2 kv. metrus, tai sienos plotas bus 5 x 2,5 - 2 = 10 - 2 = 8 kvadratiniai metrai.

Grindų kvadratūros apskaičiavimas taip pat yra gana paprastas, tačiau reikia atsižvelgti į kambario formą. Jei grindys yra kvadratinės arba stačiakampės, išmatuokite kambario ilgį ir plotį, tada sudauginkite šiuos duomenis. Pavyzdžiui, jei kambarys yra 4 metrai ilgio ir 3 metrai pločio, grindų plotas bus 4 x 3 = 12 kvadratinių metrų.

Jei kambarys turi sudėtingesnę formą, pavyzdžiui, L raidės formą, tuomet reikėtų jį padalyti į kelias paprastas geometrines figūras (stačiakampius ar kvadratus), apskaičiuoti kiekvienos jų plotą atskirai ir gautus rezultatus susumuoti.

Kaip apskaičiuoti reikiamą plytelių kiekį?

Jei planuojate remontą, ypač vonios kambaryje ar virtuvėje, labai svarbu tiksliai žinoti, kaip apskaičiuoti kiek reikia plytelių. Žinodami grindų ar sienų kvadratūrą, galėsite tiksliai nustatyti, kiek plytelių jums prireiks.

Pirmiausia reikėtų pasirinkti norimą plytelių dydį - šiuo metu itin populiarios plytelės 60×120, kurios dėl savo didelio formato puikiai tinka tiek sienoms, tiek kaip grindų plytelės. Tokios plytelės užima 0,72 kvadratinio metro ploto, todėl bendrą grindų arba sienų plotą tereikia padalyti iš šio skaičiaus, kad sužinotumėte reikalingą plytelių kiekį.

Nepamirškite pridėti 10-15 % papildomai, kad kompensuotumėte pjovimo nuostolius ir galimus brokus.

Be plytelių, taip pat svarbu apskaičiuoti, kiek glaisto reikės. Glaisto kiekis priklauso nuo plytelių dydžio ir plytelių tarpo pločio.

Informuojame, kad nesudėtingo statinio sąvoka yra pateikta Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) 2 straipsnio 6 dalyje, o nesudėtingų statinių požymiai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903; 2011, Nr. 96-4531). Nesudėtingo statinio plotai skaičiuojami sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Rūsio plotas neįskaičiuojamas. Tačiau rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų. Terasa, kaip neturinti visų atitvarų (neuždara) erdvė, nelaikoma patalpa. Todėl jos plotas į nesudėtingo statinio plotą neįskaičiuojamas. Jūsų numatomam statyti I -os grupės nesudėtingam statiniui, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915) 6 priedo 3 punktu, rašytinis savivaldybės įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas tik statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje. Neišlaikant atstumo iki sklypo ribos, reikalingas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas.

tags: #statinio #vidaus #kvadratura