Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra svarbi procedūra, reglamentuojama įstatymais. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką, pateiksime statistinius duomenis ir paaiškinsime, kokie dokumentai reikalingi deklaruojant gyvenamąją vietą.
Lietuvos gyventojai, pakeitę gyvenamąją vietą, arba asmenys, atvykę ar sugrįžę gyventi į Lietuvą, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per 15 darbo dienų.
Tuo metu išvykstant gyventi į užsienį, išvykimo deklaracijoje nurodyti valstybę, į kurią išvykstama, reikia ne anksčiau kaip per 7 darbo dienas iki išvykimo. Atlikti šias pareigas galima atvykus į vieną iš deklaravimo vietų - seniūniją pagal gyvenamąją vietą ar kitą savivaldybės padalinį, kuriam pavesta vykdyti šias funkcijas, arba internetu per Elektroninius valdžios vartus.
Registrų centras primena, kad į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patenka iš deklaravimo įstaigų ir per elektroninio deklaravimo sistemą. Registrų centro padaliniai nėra deklaravimo įstaigos ir deklaracijų nepriima.
Kur galima deklaruoti gyvenamąją vietą?
- Civilinės metrikacijos skyriuje.
- Elektroniniu būdu patvirtinus savo tapatybę per VĮ Registrų centro savitarną.
- Seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, Kaune: Žaliakalnio seniūnija (Šv. Gertrūdos g.), Žemosios Fredos seniūnija (Veiverių g.).
- Per Elektroninius valdžios vartus.
Paslauga teikiama Civilinės metrikacijos skyriuje, Taikos g.
Asmenys gyvenamąją vietą deklaruoja atvykę į Civilinės metrikacijos skyrių arba elektroniniu būdu patvirtinus savo tapatybę per VĮ Registrų centro savitarną.
Dokumentai, reikalingi deklaruojant gyvenamąją vietą
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Gimimo liudijimas ar gimimo akto įrašą liudijantis išrašas, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą privalo pateikti ir tas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), kuris teikia nepilnamečio deklaraciją.
- Patalpos savininko (bendraturčio) ar jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje (toliau - Sutikimas) rašytine forma, kai asmuo nėra patalpos, kurioje gyvena, savininkas (bendraturtis) ir savininkas (bendraturtis) ar jo atstovas į deklaravimo įstaigą neatvyksta.
Sutikimas turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kuriame vertėjo parašo tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka.
Sutikime turi būti nurodyta:
- Sutikimą davusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (gimimo data, jei asmens kodas Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka nesuteiktas), adresas, ir asmens kontaktiniai duomenys susisiekti su asmeniu elektroninėmis ryšių priemonėmis (elektroninio pašto adresas, mob. numeris ir kt.).
- Asmens, kuriam suteikiama teisė apsigyventi, vardas, pavardė, asmens kodas.
- Patalpos adresas.
- Apsigyvenimo terminas (jei Sutikimas duodamas nustatytam terminui).
- Sutikimas privalo būti pasirašytas.
Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat turi deklaruoti gyvenamąją vietą.
Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat privalo deklaruoti gyvenamąją vietą.
Statistika
Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pateikta beveik dvigubai daugiau išvykimo iš Lietuvos deklaracijų nei per tą patį laikotarpį pernai.
Vien per šių metų sausį-rugpjūtį iš viso gauti 57 285 pranešimai apie išvykimą iš šalies. Palyginimui, per visus 2016-uosius metus buvo pateiktos 46 134 išvykimo deklaracijos.
Daugiau nei pusė šiemet deklaravusiųjų išvykimą - 18-35 metų amžiaus žmonės. Toks išvykusiųjų amžius nurodomas 31 741 deklaracijoje.
Tuo metu grupuojant išvykusiuosius pagal lytį, matomas nedidelis skirtumas - vyrai per šiuos metus pateikė 29 185, moterys - 28 100 deklaracijų.
Populiariausias išvykstančiųjų pasirinkimas išlieka Jungtinė Karalystė, kuri nurodoma 27 300 šiemet pateiktuose pranešimuose.
Suaktyvėjusį išvykimo deklaravimą galėjo lemti ir įvairūs teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama vykdyti tikslesnę ir efektyvesnę gyvenamosios vietos apskaitą. Vienas iš jų - pasikeitęs privalomųjų įmokų skaičiavimas. Nuo šių metų „Sodra“ privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja remdamasi tik Gyventojų registro duomenimis, tad jei asmuo nėra nurodęs, kad yra išvykęs iš Lietuvos, jam ši įmoka kaupiasi netgi gyvenant svetur.
Privalomųjų įmokų skaičiavimas nutraukiamas tik deklaravus išvykimą, todėl šią prievolę šiemet atlikti suskubo nemažai užsienyje jau kurį laiką gyvenusių asmenų. Tą iš dalies pagrindžia ir Registrų centro turimi duomenys - 11 461 šiemet gautų deklaracijų pateikta Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose užsienio šalyse.
Paskatinti gyventojus aktyviau deklaruoti gyvenamąją vietą galėjo ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos. Jose numatyta, kad visi asmenys, šiuo metu nedeklaravę gyvenamosios vietos, turi tai padaryti iki 2018 metų.
Šiuo metu į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvoje yra įtraukta apie 70 tūkst. asmenų, kai dar šių metų pradžioje tokių buvo 82 tūkst.
Išvykimo deklaracijų statistika 2016-2017 m.:
| Laikotarpis | Išvykimo deklaracijų skaičius |
|---|---|
| 2016 metai | 46 134 |
| 2017 m. sausis-rugpjūtis | 57 285 |
Viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos pačiam viešojo administravimo subjektui arba Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos, arba tiesiogiai Regionų administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Vilniaus rūmai, Žygimantų g. 2, Vilnius; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g.
tags: #statistika #gyvenamosios #vietos #deklaravimo #sistema